Na pirmiausiai tai linkėjimai visiems Lietuvos FT-šnykams ir HFT-šnykams nuo "senio šalčio" (Andy Kays, Norvegija) ir ypatingus linkėjimus prašė perduoti Linui ir Reginai
Taip pat nepamiršo ir Alekso
Ech linksmas seniokas ir dar ėjo su grupe iškarto prieš mus, tai prisižvengėm iki soties dar tokių linksmų varžybų nbuvau apturėjęs savo gyvenime
Cholticėj, man visada patiko, gal todėl, kad būtent Cholticėj buvo mano pačios pirmos tarptautinės varžybos, o gal todėl kad čia visada sulauksi iš čekų kokių nors mažų stebuklų. Jau trečiią kartą aš Cholticėj ir visada skirtingos trasos, kurios visiškai nepanašios į prieš tai buvusias, čia ko gero vėl reikėtų padėkoti Ivo Perina (trasų autorius) už idėjas.
Trasos buvo paruoštos kiekvienai dienai atskiros po 30 takelių.
Pirmą dieną šaudėm miške, kur dominavo tolimi 39-42m taikiniai pastatyti tamsiose vietose ir taip tamsiame miške. Visi dalyviai skundėsi matomumo problemomis ir visi darė atsumo įvertinimo klaidas, su kuo nekalbėjau visiems tai buvo problema nr1. Man irgi, tai sukėlė nemažai keblumų, bet kažkaip pavyko susitvarkyti ir iš laisvų pozicijų per visą dieną tik 2 misai ir tai vienas ne dėl blogai nustatyto atstumo o kažkodėl vienam šūvyje labai keistai šautuvas šūvio metu ne slydo atgal (kaip visad) o tiesiog šoko į viršų ir į dešinę (link kuoliuko), gal tiesiog buvau neteisingai aš jį paėmęs (nors tokių klaidų jau lyg ir nedarau) o gal kas nors papuolė po atrama, nežinau
Visi kiti misai tai mano "mylimos" priverstinės pozicijos. Chebra, mokinkitės šaudyti priverstines, nes tai lengvi taškai kurie ištaškomi dykai
Antros dienos trasa jau visai kitokia, dominuojantys trumpi ir vidutiniai atstumai su 15-20mm kilzonomis ir 32-37m su 25 kilzonomis. Tolimų taikinių visai nedaug gal keli tik ant max, bet gerai matomi. Taip pat keli taikiniai šaudymo virš vandens. Negana to dar antrą dieną prisidėjo vėjas kuris buvo labai nestabilios tiek krypties tiek stiprumo, jau nekalbant apie įvairius sūkūrius tarp medžių ir šlaitų, na žodžiu visa paletė gėrybių
Jei pirmą dieną net nežiūrint į tai, kad buvo tamsu ir problematiška su atstumų nustatymu jaučiausi užtikrintas ir pasitikintis savimi, tai antrą dieną "šikna pypkę rūkė" kapitaliai. Nu niekaip tie 15 ir 20mm kilzonomis taikiniai nekrito nors tu ką
o jų dafigą. Tai gelbėjo tik tolimi, su tais kaip ir dieną prieš tai problemų nekilo. Tik man pasisekė, kad Walickis susidūrė su lygiai tomis pačiomis problemomis
.
Šiaip smagiai praleidom laiką, šaudžiau grupėje su Martin Orct (CZ) ir Vytautu (Klisas). Iš pradžių labai nustebau kai sužinojau, kad mus abu lietuvius pastatė į vieną grupę (paprastai išskiria sportininkus iš vienos šalies). O dar priekyje mūsų buvo Andy su savo bajeriukais, tai tikrai liūdna nebuvo
Ir Manau Vytautui labai pasisekė kad buvome kartu vienoje grupėje, nes pamokų gavo sočiai
Liko tik vienas neatsakytas klausimas - kodėl visiem springeriam, antrą dieną, taip nekrito taikiniai vidutiniuose atstumuose su mažom kilzonom? Bet nekrito ne tik man, nekrito Walickiui, nekrito Gatlikui, nekrito Čihakui, o PCP-istai su šia problema nesusidūrė ?
Nuorodos
Varžybos
