Dėl hematogeno. Kiek pamenu, tarybiniais laikais hematogeną gamino išskirtinai iš jaučių (gal ir karvių?) kraujo. Dabar - iš kiaulių... Nežinau, kiek tai įtakoja, bet kad Afrikoje kai kurios gentys geria raguočių kraują, sumaišytą su pienu, gerai žinau. O kad kas naudotų kiaulės kraują - girdėti neteko...
Kita vertus, antai judaizme ( vadinasi turi galioti ir krikščionims, ir musulmonams) kraują naudoti maistui išvis draudžiama (
"Šis yra amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kur tik jūs gyventumėte: nevalgysite nei jokių taukų, nei jokio kraujo." Biblija, Kunigų knyga
).
Dėl regėjimo: Truputis teorijos iš jogos. Taigi, regėjimas gali būti panoraminis arba koncentruotas. Panoraminis - kuomet jūs nefiksuojate žvilgsnio į konkretų objektų, bet matote visą visumą vienu metu. Na, tarsi nuo kalno regėtumėte fantastišką peizažą... Koncentruotas žvilgsnis - tai mums įprastas žvilgsnis, kuomet stebime atskirus objektus, koncentruodami į jį žvilgsnį.
Kiekvienas iš šių regėjimo "būdų", jei perlenkiama lazda, gali įtakoti ir su regėjimu susijusias ligas: panoraminis įtakotų toliaregystę(jei neklystu, tai tik viena iš priežasčių, tik nežinia, ar būdinga mūsų visuomenei. Senatvė taip pat įtakoja toliaregystę...), o nuolatinis akių varginimas koncentruotu žvilgsniu įtakos trumparegystę.
Ci-gun'e yra toks pratimas: ištieskite rankas priešais save delnais į veidą. Delnai vienas šalia kito, žvelkite į juos (tai koncentruotas žvilgsnis). Dabar, įkvėpdami, rankas išskleiskite į šonus, iš akių nepaleisdami delnų. Maksimaliai nutolinkite rankas į šonus (glaite judinti pirštus, kad būtų lengviau stebėti delnus) ir pastebėsite, kad dabar žvilgsnis aprėpia visą priešais esančią erdvę, tame tarpe ir delnus - tai panoraminis žvilgsnis. Iškvėpdami rankas grąžinkite priešais save - t.y. persijukite į koncentruotą žvilgsnį. Toks persijunginėjimas nuo koncentruoto į panoraminį žvilgsnį ir atgal treniruoja akis.
Jogoje analogiškai daroma kita mankšta: iškvėpdami pažiūrėkite į nosies galiuką, įkvėpdami - į tolį (reiktų nužvelgti visą horizontą) ir vėl atgal...
Bet mankštai reikia skirti laiko. Man asmeniškai to trūksta, tad nešioju akinius... Čia kaip batsiuvys be batų...
Galiu dar pasakyti, kad senovėje rytuose žmonės labiau įprastas buvo panoraminis žvilgsnis, tad vietiniams jogams tekdavo papildomai mankštinti koncentraciją - jie stebėdavo žvakę, ar atlikdavo kitus analogiškus pratimus.
Dabartiniais laikais vakaruose mes nuo mažens mokomi koncentruotis - tai ir raidžių pažinimas ir skaitymas, etc. Truputi juokinga būna regėti siūlymus vakariečiams treniruotis žiūrint į žvakę. Jiems reiktų stebėti horizontą, visumą...
Nuorodos
Varžybos
