Treniruotė šaudant į taikinį krūvai.Įsisavinus šaudymą į ekraną, pereinama šaudyti į taikinį. Tai iškelia du naujus reikalavimus: a) ginklą dabar reikia užvesti ne į paprastą baltą foną, o į ryškiai apibrėžtą taikymosi tašką. b) pataikymas į taikinį bus konkrečiai įvertintas taškais ir gali būti sulyginimas su kitais grupės šauliais, o tai jaunama šauliui prestižo klausimas.
Ryškiai matomas taikymosi taškas – sukelia norą padaryti šūvį geriausios kryptuko padėties metu. Noras padaryti šūvį priveda prie pagreitinto nuleistuko paspaudimo, o tai sukelia trūkčiojimą. Ginklo stabilumas šiame etape nedidelis, kas taip pat verčia šaulį išnaudoti trumpalaikius ginklo ramybės momentus , padaryti šūvį. Apsunkina šią situaciją ir klausimas apie pataikymo taškus. Naujokas užmirštą viską kas jam buvo sakomą. Jis tvirtai įsitikinęs, kad pataikymui į dešimtuką reikia nuspausti nuleistuką tada, kai kryptukas tiksliausiai suvestas su taikiniu. Taip atsiranda <<trūkčiotojas>> , kuri permokyti bus labai sunku.
Palaipsniui didinamam krūviui, teisingai būtų prieš šaudant rezultatui įvesti įžanginius pratimus- šaudymą į taikinį krūvai ir vidutinio pataikymo taško suvedimą.
Treniruotė šaudant į taikinį krūvai leidžia išmokti ginklo užvedimą į taikymosi tašką, o taip pat užtvirtinti įgūdžius šaudant be šovinių ir šaudant į baltą ekraną.
Šaudant krūvai nereikia prišaudyti ginklą taip, kad pataikymo taškas būtu tiksliai taikinio centre. Užtenka , kad pataikymai būna juodame plote ar pačiame taikinyje.
Krūva gali būti įvertinta specialaus šablono pagalba kuris daromas skriestuvo pagalbą (šiais laikais paprasčiau ir greičiau paimti permatomo „popieriaus“ ir atspausdinti taikinį spausdintuvu vert. past.)
Šablonas uždedamas ant taikinio taip, kad jo centras sutaptu su pataikymo taško centru. Paskui pagal jį paskaičiuojami taškai.
Vykdant sportinį šaudymą , kur svarbus kiekvienas taškas pataikymo taško suvedimas su taikinio centru turi lemiamą reikšmę. Praktika rodo, kad pas daugelį šaulių pataikymo taškas su taikinio centru ne visada sutampą ir plaukioja serijų metu.
Iš pasakyto darosi aišku, kad „prišaudytas šautuvas“ yra netikslus terminas, todėl, kad jis gali būti prišaudytas tik asmeniui kuris jį prišaudė.
Užsiimant su grupe šaulių iš šautuvo, dėstytojui rezultatų įvertinimui bet kokiu atveju teks naudotis šablonais. Kiekvienas šaulys turi išmokti savarankiškai įvertinti vidutinį serijos pataikymo tašką.
Tai daroma sekančiu būdu. Kad nustatyti vidutinį pataikymo tašką pagal tris pataikymus, reikia sujungti linija du artimiausius pataikymus ir atstumą tarp jų padalinti į dvi lygias dalis. Gautą tašką sujungti su trečiu pataikymu ir padalinti į tris dalis (pagal pataikymų skaičių). Taškas esantis už dviejų atkarpų nuo trečio pataikymo taško ir bus vidutiniu pataikymo tašku.
Nustatant pataikymo tašką iš keturių pataikymų reikia jas sujungti poromis ir pravesti tiesiąją tarp jungiančių linijų centrų. Tiesios vidurys ir bus vidutinis pataikymo taškas.
Taip pat galima sujungti pataikymus po du kryžiumi, linijų susikirtimas ir bus vidutinis pataikymo taškas.
Kai šaudymas vykdomas teisingai, pramušimai gula šalia vienas kito į krūvą. Dažnai pagrindinė pataikymu dalis gulasi į krūva, o keletas toli atitrūkę nuo pagrindinės grupės. Tokie atitrūkimai – šaulio klaidos padarytos darant šūvį.
Atitrūkimai – pagrindinis rezultatų augimo stabdis. Kova su jais dažnai apsunkinta tuo, kad šaulys ir dėstytojas negali nustatyti dėl kokių konkrečiai veiksmų atitrūkimai atsiranda. Atrodo išorinis šaulio vaizdas ir vidiniai pojūčiai nesikeitė visos serijos metu, bet keturi pataikymai gula šalia , o penktas –atitrūkęs.
Kovai su atitrūkimais svarbu rasti jų priežastį. Tam reikalingas individualus priėjimas. Dėstytojas turi stebėti šaulio darbą ir atkreipti dėmesį į šalio veido išraiška šūvio metu. Taiklus šūvis reikalauja pilnos dėmesio koncentracijos, kas iššaukia veido raumenų įtampą. Artėjančio šūvio laukimas ir jo nutraukimas keičia bendrą raumenų tonusą , sukelia arba atvirkščiai atpalaiduoja kūno ir veido raumenis.
Dėstytojas gali lengvai pastebėti šių pakitimų požymius, sutampančius su šūvio pradžia ar net jį lenkiančius prieš sekundės dalį (mirksėjimas, veido, galvos, kūno raumenų virpėjimas, staigus tik įvykus šūviui išėjimas iš taikymosi būsenos).
Panašios klaidos gali būti matomos ne per kiekvieną šūvį. Kartais jos net nepriveda prie atitrūkimo, kas klaidina dėstytoją. Išvardintos klaidos dažniausiai atsiranda šaudymo pradžioje, kada šaulys neįgavo pilno pasiruošimo šūviui, nesugebėjo susikaupti ir susikoncentruoti. Padidinta pozos kontrolė, skrupulinga ginklo užvedimo kūnu ant taikinio kontrolė, keleto tuščių spragtelėjimų nuleistuku – būtini veiksmai prieš pradedant šaudyti.
Dažnai klaidos pastebimos baigiamosiose serijose. Šaulys nuvargęs jaučia, kad kiti baigė pratimą, laukia jo ir neretai dar paskubina. Kyla noras greičiau pamatyti šaudymo rezultatus. Naujokas pradeda skubėti, mintys atsijungia nuo darbo proceso , ko pasekoje – atitrūkimai.
Dėstytojas turi stebėti, kad šaudymo ruože būtu griežta disciplina. Naudinga, duodant komanda „Start“ paskelbti ir laika duodamą serijai. Iki serijos pabaigos ir komandos „Stop“ niekas neturi stotis iš savo vietų ar maišyti draugams kalbomis, replikomis, juoku.
Atšaudęs turi tęsti treniruotę, treniruodamasis be šovinių. Tokia eiga, mažina atitrūkimus baigiamosiose serijose.
Atitrūkimai gali būti dėl bendro blogo šaulio pasiruošimo, ar iš periodiškai kartojamų tų pačių klaidų. Pirmu atveju atitrūkimai jei juos iškelti į atskirą taikinį, bus išsidėstę chaotiškai išsimėtę po visą taikinį visomis kryptimis.
Kartojant tas vienas ir tas pačias klaidas, pataikymai grupuosis viena kryptimi. Tipiški atitrūkimai – į viršų. Šaulys stengiasi tiksliau nustatyti kryptuką po obuoliu ir pats nepastebėdamas, pavargus regėjimui , „įsikertą“ į taikinio obuolį kas priveda prie atitrūkimų į viršų. Atitrūkimai į kairę – dažniausiai nuo grubaus dešinės rankos rodomojo piršto ar riešo, pakreipiančių ginklą šūvio metu. Atitrūkimai į kaire-žemyn gali būti nuo stumtelėjimo petimi, kaip reakcija į šūvio laukimą.
Orientuodamasis į atitrūkimus dėstytojas kokius elementus šaulio darbo metu jam reikia stebėti, kad nustatyti klaidų priežastį. Nagrinėdami su šauliu klaidas siekia jas ištaisyti. Jei atitrūkimai dingo, dėstytojas turi ir toliau stebėt šį šaulį, todėl, kad pasikeitus aplinkai klaidos gali grįžti. Glausta krūva stabiliai nusistovėjusi 2-3 užsiėmime ir grubių klaidų nebuvimas, leidžia pereitį prie sekančios temos – šaudymas vidutinio pataikymo taško VPT suvedimas, skirtingose serijose.
Nuorodos
Varžybos
