gal vaikas ir nesupras, bet palygint kokia svedija (tik nereikia lialia, kad mum toli iki ju) mokesciai tokie pat, jei ne mazesni, bet ten uz gydyma lyg ir nereikia damoket, elektra berods fiksuotas mokestis - naudok kiek telpa. kodel pensininkas gali sau leist pakeliaut po pasauli, o ne dantimis isikabines i dar koki nors darba ? sodra ne milijardus skoloj dar ir su palukanom, kodel koks ispanas dirba iki pietu o atlyginimas didesnis, cia per 2 darbus tiek negausi. gal ir ne komunizmas, bet beveik isdeges ir tam paciam vaikui paaiskink, kad vien jau uz tai kad jis gime jis jau skolingas valstybei.

Pasakysiu tik savo nuomonę. Niekam nesiūlau jai nei pritarti nei komentuoti. Niekam netaikau jos asmeniškai.
Tikrai galima rasti vietų kur geriau, kur blogiau. Visiškai normalu ieškoti geresnio gyvenimo. Tai žmogiška.
Esminis klausimas kas ir kaip tai daro.
Vieni dirba, kiti nedirba, vieni išvažiuoja ieškoti, kiti parvažiuoja neradę....Kažkas burnoja, kažkas ieško galimybių keistis ir keisti aplinką. Visi pasirenkame tokį kelią, kuris mums tinkamas ir kuriuo sugebame eiti.

Bet man svarbiausias aspektas kitas.

Bandysiu paaiškinti.

Nežinau ar tai Lietuviška savybė ar primesta iš kitų tautybių, bet mes mėgstame "dergti" ant savo valstybės, tautos, įstaymų, medicinos....
Mes nesuprantame, kad "dergiame" ant savęs. Mes patys ir esame ta valstybė, tie įtatymai, ta medicina, tas mokamas mokslas.

Atvirkščiai, mes turėtumėme saugoti ir keisti savo valstybe, mediciną, moklsą, savo vaikus ir aplinkinius.
Jei kada gatvėje išgirsite kažką bjauriausiais žeminančiais žodžiais keikiant, Jūsų Motiną ar Tėvą, ar vaikus. Ar pulsite pritarti tam nepraustaburniui, dar daugiau dergsite? Ar atvirkščiai, prištarausite, įrodysite, kad jie netaisūs, ar į nosį duosite? Net jei nepraustaburnis iš dalies ir teisus?
 
Aš ginsiu savus. Gal net į nosį duočiau.
Taip pat elgiuosi girdėdamas dergimą apie tėvynę, apie aplinkinius, savus ir apie JUS. JŪS man SAVI.

Savuose namuose nedergiu.

Nežinau ar tai patritiškumas.
Mane tėvai tokį išauklėjo.

Siūlau kiekvienam kelenčiam kažkokius priekaištus valstybei, aplinkai, man .... užduoti klausimą sau. O ką aš galiu daryti kad taip nebūtų? Ar tai darau?
Jei atsakymas Jūsų "tai ne mano reikalas", ar kažkas panašaus, tai nėra prasmės diskutuoti.
Reikalinga ieškot kitos valstybės, kitos aplinkos, kitų draugų, kitos medicinos, kitokių mokesčių, kitokio mokslo... RU, GR, Afrika, Sirija...
Galima dykumoje gyventi, nieko ji tau neduoda ir tu jai nieko neduodi...   bus ramu...

Temoje apie šauktinius svarstome SSSR, Ru elgesį, keikiame savo namus, Lietuvą.(kaip Lietuviška  )

Pasakysiu paskalpį, aš nusiteikęs patriotiškai.
Ir didžiuojuosi, kad Lietuvis esu ir savo nuomonę turiu. Ir nesvarbu, ką propoganda iš Ru ar kitos pusės daro.
Ir vaikus taip pat auklėju.
Tikiuosi ir jie savo vaikus taip pat augins.

Tikiu, kad tokių kaip aš yra daugiau ir jų dėka mūsų proanūkiai kalbės Lietuviškai ir turės galimybę iš Vilniaus į Nidą nuvažiuoti automobiliu negavę leidimo iš saugumo.

Gerbiu visų teisę turėti savo nuomonę. Ją reikšti.
Gerbčiau Jų sprendimą pasirinkti gyvenamą vietą kur jaučiatės gerai. Kur niekas nenervina, kuria galėtumėtės didžiuotis.
Tikiuosi rastumėte tokią vietą.
Tokią vietą, kur valstybė nieko iš Jūsų neprašytu ir nieko Jūs jai neturėtumėte duoti.

Nežinau tokios vietos.
Todėl gyvenu Čia. Lietuvoje.
Ir tuo džiauguosi.

 

Teko paskutines kelias savaites su Lietuvos karininkais pabendrauti. Na ir nepatikėsit. Jie žmonės. Gal idealistai. Tėvynę ir artimą gerbia ir esant reikalui gins. Visiems mums išjų yra ką pasimokyt. Be abejo, pačoije struktūtoje yra ir blogybių. Bet kaip pavyzdį diminaitis baigęs tarnybą degradu netapo. Sakyčiau priešingai.... 

Teisėai griežti, bet teisingi.

Tas svarbiausia..... 

Bijau prisižadėt. Bet šiandien įvairių minčių buvo...

Buvau nuvaževęs.

Supper.
Neeilinis renginys.

Tokio lygio varžybų ir šaulių Lietuva dar nemačius. Ir ilgai po to dar nematys.
Yra proga visiems mums pasikokyti, patirties pasisemti....

aš?

Juodkrantėje.
Kormoranus stebėjau....

ačiū