airguns.lt
Vieta Parūkymui => Medituojam => Temą pradėjo: Mindaugas19840704 2021.11.10-23:10:39
-
PADEKIT GAL KAS TURIT SMALA BEGA PER VISUS GALUS KURENU PUSIM IR EGLE SAUSA KAIP PARAKAS GRYZTAMAM PALAUKAU 70
-
Kaip rašė Valakas - tikėtina, prismaugęs katilą laikai.
Atidaryk kad gautų daug oro - ir sudegs tos visos smalos.
Na ir malkų reik krauti ne iki lubų, o mažiau - tada mažiau ir smaluosis.
Grįžtamo vandens temperatūra jam patinka kuo aukštesnė - tik žiūrėti reik, kad vanduo dar nevirtų. Geriausia, kai grįžtamo vandens temperatūrą palaiko automatika.
Smalų susidarymo principas toks - prikrauni pilną pakurą smulkių malkų, ir prisuki orą. Pakuroje karšta, medis ir sakai garuoja. Kiek oro gauna - tiek medžio garų sudega, o kas nesudega - viskas iškrenta smalom ant katilo bei dūmtraukio sienelių.
Reik arba oro daugiau atsukti, arba malkų mažiau dėti, arba naudoti jas stambesnes.
Kad sausos - tai labai gerai. Šlapios blogai dega, mažai šilumos, daug kondensato duoda.
Antrinio oro daugiau padavus irgi mažiau smaluosis, tik degimo režimas turi būti toks, kad tas antrinis oras dalyvautų degime. Jei katilas vos rusena - tas antrinis oras gali ir nesudegti.
Reziumuojant - smaluojasi, kai netinkamas darbo režimas, per mažai oro.
-
Yra trieigis su pavara tad temperatūra, ant gryžtamo gan paprasta sureguliut , tik vat klausimas kaip padaryti kad tas antrinis oras dalyvautų degime.Pas mane iš abiejų pusių tos sklendikės pravertos visada, gal jas reikia nevisada laikyt praviras, dėkuij chebra už bendrus pastebėjimus
-
Į dūmus pasižiūrėk. Kai pušis dega teisingai, su pakankamai oro - dūmų, suodžių kvapų beveik nebūna, katilas valosi lengvai, pelenai būna šviesūs, birūs.
Jei dūmas tirštas ir dvokia - trūksta oro, nesudegusi mediena rūksta per kaminą.
Tai yra visapusiškai blogai, nes nepilnas degimas - pinigai į orą, mažai šilumos ir dažnas katilo / kamino valymas.
Pabandyk įvairius katilo darbo režimus - pamatysi skirtumus. Po metų, kitų, jau ir pats pradėsi susigaudyti, kada dega gerai, o kada gresia užkimšti kaminą per savaitę...
Pirminio / antrinio oro turėtų būti tiek, kad antrinis oras patektų į liepsną ir galutinai sudegintų viską, kas dega.
Geriau kiek per daug oro (ypač antrinio) nei per mažai.
Jei pirminio oro labai mažai - liepsna bus maža ir antrinis oras pateks ne į liepsną, o į dūmus, kur jau nebėra degimo, ir dūmai tiesiog prasiskies, vietoj to, kad sudegtų pilnai.
Grįžtamo vandens temperatūrą gali iki 80°C pakelti.
Kai cirkuliacija nomali ir automatika veikia gerai - išeinančio vandens temperatūrą turėsi 83..90°C, tiek katilui dar OK.
Na o per šalčius, kai katilas veiks pilnu galingumu - geriau grįžtamo vandens temperatūrą kiek pažeminti, kad katilas nevirtų ir dar būtų keli laipsniai atsargai.
-
Dėkuij pamėginsiu visus įmanomus variantus kuriuos paminėjai,kaip supratau reikėtų kad katiliukas pastovei dirbtų ant max režimo.Šiaip šildau bevwik 100m2 ir boileris 200l name visur radiatoriai,Sistema max100litrų vandens kaitina.Namas tikrai nekiauras apšildytas gana gerai sienos.,lubos ,grinsys, pamatai nu žodžiu pilnas paketas,ateityje planuose antras aukštaa .O dabar kiek tų malkų bedėtum tai jis labai greitai užmiega ir manau tada ir pradeda smaluotis,nejaugi po viena pagaliuką kurent to visai nesinori tad imetu kwtueis pagaliokus ir viskas, jeigu Boileriui nedaug te trūksta dasišildyt tai mano katiliukas i miego režimą labai greit pereina.Namuose palaikau 23C ant radiatoriu visur sudėtos galvos.
-
Tame ir bėda, kad šildymo sistema negali daug šilumos priimti.
1...2 tonas vandens šildytum - būtų kur kas geriau, katilas turėtų kur savo raumenis parodyti.
Kiti variantai - tinkamą granulini degiklį įstatyt arba ieškoti kitų variantų, kurie gerai dirba prie nedidelės apkrovos.
Galima ir patį katilą šiek tiek perdaryti, bet jei su tuo niekada nesusidūręs ir nesigaudai - neprasidėk...
Geriau jau investuoti pinigus į žinomai veikiantį sprendimą.
-
akivaizdziai per galingas katilas tokiam mazo ploto ir didelio apsildymo namui.teisingai Liova rase kad reik daryt didesni silumos nuemima,nes kitaip ta smala greit sugraus katilo sieneliu stori.is praktikos- 6mm sienute po 11sez. istisinio kurenimo liko 0.5mm kol galu gale pradejo varvet vanduo.nepabijok daugiau paduot i radiatorius,pradaryk langus,pakurenk kuri laika(ne viena diena) ir stebek pakura,jei tie smalos varvekliai apmazes(visiskai jie neisnyks) reiskia einama teisingu keliu.
-
Bandysiu duosiu žinot ar pagerėjo ar ne.12kw kolkas perdaug bet ateitį dasides antras aukštas ir turėtų but pats tas.Nu nieko kaip nors reikia išgyvent.O kas svarbiausia anksčiau buvo vienybė D jokių problemų dega viskas ką beįdėsi tik kad reikėdavo begiot malkas kas valandą dėt.Ir jis buvo 16kw galvojau 12kw bus kaip tik bwt pamačiau kad šis katiliukas labai jau įnoringas.
-
Liova kokių minčių turi kaip patobulinti katilą?Ta prasme galima kažkaip sumažinti jo galią?
-
Įdėk malkų pusvalandžiui ir nebebus įnoringas :)
O šiaip - 3T akumuliacinę talpą prijunk, temperatūros palaikymą automatizuok ir bus viskas gerai.
Arba granulinį degiklį...
Oro padavimą, pakurą galima kiek kitaip organizuoti - tada taip, sumažės momentinė galia.
Tokio paruošto ir ištestuoto sprendimo neturiu.
Jei pats nelabai orientuojiesi - apsimoka pirkti jau ištestuotą ir veikiantį sprendimą.
Pinigų išleisi tiek pat arba mažiau, sutaupysi laiko ir nervų.
Jei labai norisi paeksperimentuoti - paimk šamotinių plytų ir uždenk dalį ardelių. Gal pavyks padaryti, kad liepsna tvarkingai eitų pro antrinį oro padavimą viso degimo ciklo metu.
Kad būtų geras degimas su didele įkrova, būtinas antrinis oras.
Sunkiausia realizuoti, kad tas degimas būtų geras viso ciklo metu.
-
Ok pamėginsiu
-
Veiksmas žymiai pagerėjo,dedu iskart tris tokias kaip ranka storumo malkytes joms gerai apdegus praktiškai ant žarijų dvi storas pliauskas.Kagi atidau pažiurėt ir matosi kad smalos jau nesikaupia ir daug gražiau atrodo pakura.Klausimas visai auditorijai Ar antrini oro padavimą laikyti pastovei pravirą?
-
Apie antrinį orą
Kai deginamas nedidelis malkų kiekis, įmanoma apsieiti ir be antrinio oro.
Tiesiog pirminio oro atidarius daug, nedideliam malkų kiekiui jo pakanka, tik malkos greitai sudega.
Visiems norisi krauti malkas į katilą rečiau.
Prikrovus daug malkų, medžio dujų generacija vyksta labai sparčiai. Tada su pirminiu oru reguliuojamas dujų generacijos greitis, o su antriniu - susidariusios dujos sudeginamos iki pilno sudegimo.
Jei antrinio oro bus per mažai arba jis nedalyvaus degime - nesudegusios malkų dujos kondensuosis katile bei kamine smalomis.
Kaip jau minėjau, antrinio oro geriau daugiau nei per mažai.
Kaip vyksta degimas, galima spręsti pagal dūmus. Kai oro pakanka - dūmų beveik nebūna, jie šviesūs, greitai išsisklaido, nedvokia.
Aukštesnio lygio granuliai katilai turi liambda zondus - panašius, kaip automobilyje.
Liambda zondas moka pamatuoti deguonies kiekį dūmuose.
Jei ten deguonies daug - vadinasi, oro buvo galima ir mažiau paduoti.
Jei deguonies beveik nėra - vadinasi, oro per mažai, malkos pilnai nesudega.
Pagal tai granulinio katilo automatika reguliuoja paduodamų granulių bei pučiamo oro kiekius.
Neturint plačiajuosčio liambda zondo, galima užlipti prie kamino ir pauostyti dūmus, esant įvairiam oro padavimui.
Taps labai labai akivaizdu, kada oro pradeda trūkti.
Jei oro stipriai per daug - vienintelis minusas, kad tą orą be reikalo šildome ir išleidžiame per kamina => mažėja katilo naudingumo koeficientas.
Kai pas tave pagrindinė bėda yra smalos - oro negailėk. Bus daugiau oro - greičiau smalos nudegs.
Yra ir kita bėda, susijusi su katilais. Naudojant katilą nepilna galia, medžio dujų - oro srautai juda lėčiau, susimaišo prasčiau.
Antrinio degimo kamera mažiems srautams tampa per didelė, dujos joje per greitai atvėsta ir nespėja sudegti.
Norint pagerinti degimą maža galia, galima apšiltinti ir sumažinti degimo kamerą, prie esamų metalinių sienelių priglaudžiant pvz. vermikulito plokštes arba karščiui atsparias plytas.
Plytos - pigiau, bet jų šiluminis laidumas aukštas.
Vermikulito šiluminis laidumas žemas - jis daug geriau pakelia degimo temperatūrą.
Skandinaviškos krosnelės dėl to ir vertinamos, kad ten per daugybę metų jau surasti būdai, kaip padaryti, kad dujų srautai gerai maišytųsi ir vyktų pilnas degimas, nenaudojant didelio oro pertekliaus. Dėl to jos ir šildo gerai, ir nesismaluoja, ir malkų nedaug prašo.
-
Super dabar viskas aišku.Noriu nuoširdžiai padekoti,matosi kad tikras šitos srities žinovas esi.Rezultatai geriau negu geri aš matau akivaizdų skirtumą.Aišku dar mokytis ir mokytis bet didžiausia PAGARBA už pagalbą.Po kokios savaitės manau turėtų visiškai išdegti dervos.Pagrindinė problema buvo ta kas prikraudavau per daug malkų ir nepaduodavau antrinio oro.Dabar kurenu po dvi pliauskas ir rezultatas akivaizdus.
-
Is kur tu Liova?
-
~ vln
-
Sveikas Liova yra dar vienas klausimėlis, kiek barų pripūst išsiplėtimo indą ,mano katilo charakteristika min0.5 o max 1.
5?
-
Ir dar kokio dydžio turetų būt pats indas sistema max 100litrų
-
Išsiplėtimui - 10% minimum.
Daugiau - geriau, nereiks preciziškai reguliuoti.
https://m.youtube.com/watch?v=ZDRU1v_5oQ4
https://m.youtube.com/watch?v=Cl-MZEx0mqU
Oro pūsk pusę darbinio slėgio.
Pvz., jei vidutinis darbinis vandens slėgis 1 bar - į indą pūsti 0,5 bar, kai nėra slėgio šlapioje pusėje.
Kai indas užsipildys 50%, kaip tik ir bus tas 1 bar.
-
Liova ar labai ten sunku ta akumuliacinę pasijunkt savo katiliuką pats pasijungiau ,nes galvoju kitą šildymo sezoną pasistatyt ar verta, mano atveju.Beje smalų nei kvapo nei su žiburiu nerasi, bet kurent reikia po dvi malkytes.Ar užtektų man 12 kw akumuliacinei ( gamintojas rekumenduoja 800l) ir dar boileris plius vistiek ir namus reiktų kūrent?Ar iš pradžių reiktų tik talpą kūrent- žodžiu tikrai esu žalias šitoj sritį.
-
Smagu, kad pavyko su smalom sukariaut :)
Akumuliacinės talpos nebūna per didelės - būna tik per mažos.
Kuo didesnė akumuliacinė talpa - tuo daugiau šilumos sukaupti ji gali, tuo rečiau gali kūrenti, tuo stabiliau laikosi temperatūra.
Pajungti talpą fiziškai nėra sunku, tiesiog reikia naudoti tinkamus įrankius.
Pačią pajungimo schemą gerai apgalvoti reikia - kad būtų patogu naudoti, patogu aptarnauti.
Visokių variantų prigalvoti galima.
Pasirikti logiška pagal savo poreikius ir biudžetą.
Akumuliacinei talpai išsiplėtimo indo irgi reik...
Dėl veikimo - idealiu atveju, šilumos srautų valdymas turėtų vykti automatiškai.
Pasižiūri, kad temperatūra talpoje pakrito - ir kūreni, kiek nori arba kol vanduo jau netoli virimo bus.
Kai nieko rankomis reguliuoti nereik - bet kas kūrenti gali.
Nurodai, kad pvz. temperatūra turi būti tarp 40 ir 90, ir viskas.
-
Tas automatitis reguliavimas su pamaišymo voštuvais vyksta?Ar reikia ladomato, aš akumuliacinę suprantu taip .Tai tarsi didelis radiatorius kuris šildo namus kai užgęsta katilas.Ir dar kaip su boilerio šildymu nes aš siprantu kad i namus užteks 50C o boileriuj bus mažai tų 50C
-
Beje gal kokią paprastesnę schemutę turi?
-
https://m.youtube.com/watch?v=x4rMnZktPiY
https://m.youtube.com/watch?v=gx4NdbEKfyo
https://m.youtube.com/watch?v=xw_XzCYZGcE
https://m.youtube.com/watch?v=IM6K37EZWDQ
Tarp susijusių siužetų irgi daug yra apie akumuliacines talpas bei boilerius
-
Pažiūrėjau , žiūrėk akumuliacinė turėtų bbūt su šilumokaičiu nes parduoda su ir be jo?
-
Galima daryti visaip, bet su šilumokaičiu arba su keliais šilumokaičiais - geriau.
Šilumokaičiai leidžia atskirti vandens kontūrus, kad juose esantis vanduo nesimaišytų.
Pvz., vieną kontūrą galima paleisti per katilą - boilerį - akumuliacinę.
Galima padaryti ir taip, kad boileris mokėtų pasiimti šilumą iš akumuliacinės talpos, pvz. vasarą. Tada pakūrei katilą kartą, ir turi karšto vandens savaitei, nereik kurti kas dieną ar elektros naudot.
Viskas remiasi į norų bei galimybių santykį :)
Tame youtube kanale daug variantų aprarta bei išnagrinėta - gali pasižiūrėti.
Labai daug žmonių skleidžia savo teorijas apie šildymo sistemas, kiekvirnas kiek savaip. Man šio žmogaus požiūris patiko, nes jis supranta, ką kaip ir kodėl daro, viską argumentuoja, paaiškina ir turi daug patirties.
Mano patirtis kur kas kuklesnė ir supratimo mažiau, nes man tai nėra pagrindinis darbas. Tiesiog susidurti šiek tiek tenka ir tiek.
-
Dėkuij Liova
.
-
Sveikas Liova.Klausyk noriu tavęs paklausti ar aš galiu kūrenti savo kalviuką be šamoto (valant katiliuką subirėjo gabalais) ar nieko blogo neatsitiks ten visur metalas?
-
Kaip suprantu jis ten tam kad sumažintu temperaturą degimo kameroj
-
Gali kūrenti, didelio kriminalo nebus.
Plytų paskirtis ten - sumažinti kavitaciją, PAKELTI temperatūrą degimo kameroje.
Be jų - daugiau malkų išeis per kaminą, dažniau valysi dūmtraukį.
Šamotinės plytos nebrangios. Galima ir vermikulito plokštę panaudoti.
Tarpelius tarp keraminių elementų reikia palikti, nes prie gero karščio išsiplečia viskas. Jei tarpeliai per maži - skyla, trupa...
-
Dėkuij šiandien nusipirkau dvi plytas bandysiu padaryt
-
Matomai todėl ir suskilo nes gamintojas jokių tarpelių nepalikęs.
-
Viskas susitvarkė.
-
As paprastas samotines plytas su diskeliu betonui atsipjaunu kiek reikia. Be samotu pakuroje negerai. Manau kad pakuroje kur didziausia temperatura , samotas apsaugo metala.
Viskas susitvarkė.
-
Dėl akumuliacinės tai 800l per akis tokiam katilui, pas mane prie Atmos'o dc25 (25kW) stovi 850l bačka ir jos kaip tik pakanka vienai pakurai (gamintojo rekomenduojama 1500l bačka). Namas apie 120 kvadratų, vienos pakuros pilnai pakanka 12-14val paduoti šilumai į sistemą. Katilas kurenasi pilnu pajėgumu, į bačką eina apie 75-80C temperatūra, o į namus paduodu apie 35-42C, priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Grįžtamą palaikau 67C. Viską valdo valdiklis, tad mano darbas tik pakurti ir išvalyti pelenus :). Turėjau ir aš patirties su smala, kondensatais ir viso to brudo valymu ir visą tai tik dėl dusinamo katilo. Dabartinę sistemą naudoju jau turbūt 7 metus, kurenu bet kokią medieną, svarbu tik kad būtų sausa. Katilui normaliai įsidegus iš kamino net nesimato, kad eitu dūmas.
-
Pas mano katiliuką pakaru nėra didelė ,tad jeigu 800litrų statyčiau tai bijau kad reikės ir sėdėti prie katilo ir dėt malkas.Gal esat susidūrę su12kw ir namas 100m2 gerai apšildytas kokia talpą geriau statyt ,aš kiek domėjausi tai statosi max 50l =1kw
-
Gautusi palei 600litrus, norėtusi su max dviem pakurom iškūrent sistemą
-
Genijau gal pas tave toks pats katiliukas kaip ir pas mane kalvis2-12n
-
Pasidalinkit savo patirtimi kas kokį katilą kūrenant ir kokią bačką šildot kiek užtenka labiau domintų mažesnio galingumo kieto kuro katilai su akumuliacinėmis talpomis.Išanksto dėkuij už būsimą suteiktą bet kokią informaciją
-
Pas mane 2-16(10)
Genijau gal pas tave toks pats katiliukas kaip ir pas mane kalvis2-12n
-
16kw kūreni su akumuliacine?
-
Kokį plotą šildai?
-
Senos statybos 2aukstu namas. kvadratu tiksliai dabar nepasakysiu.gal 150-200. Katilas be akumuliacines, Pakuroje ideta mazesne (10kW) plyta . Malkos dregnos. Be akumuliacines gaunasi kad reikia dazniau ir po maziau malku deti. :(
Kokį plotą šildai?
-
Kiek realiai laiko pilnai užkrauta 800l akumuliacinė šildymo sistema būtų radiatorinė, namas nekiauras katilas 12kw
-
100m2 namukas
-
Tai priklauso nuo lauko temperatūros, radiatorių paviršiaus ploto, namo šiluminių nuostolių ir t.t.
Pvz., jei akumuliacinę talpą gali įkrauti iki 90°C, o į radiatorius užtenka 60°C - tuomet 800 L talpoje gali sukaupti 27,91kWh energijos:
https://bloglocation.com/art/water-heating-calculator-for-time-energy-power
Namo šiluminiams nuostoliams įvertinti yra aibė variantų:
https://www.google.com/search?q=namo+silumos+poreikio+skaiciavimas
Praktškai namo šilumos poreikį gali įvertinti pasvėręs, kiek malkų sukūreni per kelias dienas. Medienos kaloringumas - žinomas.
Jei tingi sverti - gali kelias dienas pasikūrenti briketais. Jų ir svoris, ir kaloringumas žinomas.
-
Su naujais Liova. O radiatoriams 40 būtų per mazai?
-
Su!
Kai oras toks kaip dabar - gal ir OK leisti +40°C į radiatorius.
Kai lauke bus +15°C - su +40°C radiatoriais bus jau tvanku.
Na, o jei spustels šaltukas iki -35°C ir dar su vėju - prie tokios pat temperatūros radiatorių, manau, bus šalta.
http://www.statybininku8.lt/?indikatorius=sildymo_kreive
-
Nu va dabar žymiai aiškiau,dar klausimėlis kiek laiko reiktų kūrent 800litrų bačką didesnės manau nepavež mano katiliukas ar užtektų dviejų pilnų pakurų?
-
Ką reiškia "nepavež"?
Nors ir 100T talpą gali prijungti prie savo katilo, nors ir visą ežerą - esant teisingam aprišimui, katilas veiks nominaliame režime.
Tavo katilo pakura malkoms - 42l.
Tarkime, kad ten telpa 15 kg sausų malkų.
Medienos kaloringumas yra apie 4500 kcal/kg = 5,23kWh/kg
Atitinkamai, viena įkrova tau duoda 15kg * 5,23kWh/kg * 82% = 78,45kWh šiluminės energijos.
Jei visą ją naudosi tik 800l akumuliacinei talpai šildyti - jos temperatūrą su 1 tokia įkrova galėsi pakelti 84 laipsniais.
Atitinkamai, jei katilo nedusinsi ir langų neatlaposi, kad išleistum šilumos perteklių į lauką - nuo 2 tokių įkrovų katilas užvirs.
Išvada - per didelių akumuliacinių talpų nebūna...
-
o realybej ar atitinka tie skaiciavimai
-
realiai man tilptu ir1tonos bet kad as zalias toj sriti tad ir galvoju nepadaryt klaidos
-
o realybej ar atitinka tie skaiciavimai
Realybėj ar pasvėrei, kiek kg malkų į pakurą prikrauni, kiek sukūreni per savaitę?
-
padariau ekspirimenta sudejau 16.483kg aisku teko gerai pasistengt pusiniu malku
-
pirma karta sveriau siaip reiktu gal pastovei svert butu kur kas aiskiau
-
padariau ekspirimenta sudejau 16.483kg aisku teko gerai pasistengt pusiniu malku
Mano prognozė "iš lempos" buvo 15kg, nes kasdien, matyt, taip nesistengtum.
Reziumuojant - šio parametro įvertinimo paklaida neviršija 10% :)
Tai ar patį tenkina toks tikslumas? :)
Na, o jei daugiau malkų pridedi - daugiau ir šilumos gauni, greičiau viskas užvirs.
Aišku, katilas ne visą šilumą atiduoda akumuliacinei - tuo pat metu dar ir boilerį, radiatorius šildo.
Kiek šilumos ten atiduos - priklauso nuo to, kiek karšto vandens bus išleista, kiek namas įšalęs, kokia lauko temperatūra ir t.t.
Pats gi gali viską pasimatuoti - ir vandens kiekį šildymo sistemoje, ir visas temperatūras, ir sunaudojamų malkų kiekį.
Kaip šilumos balansą skaičiuoti juk parodžiau...
-
viskas ok tik vat klausimelis is kur paemiai ta skaiciu 5.23kw/h
-
realiai 14-15kg telpa laisvai siek teik pasistengus galima imest ir 17kg
-
nu pagal tavo paskaiciavimus galiu 1 tona imt drasiai ir su dviem pakurom iskurent
-
viskas ok tik vat klausimelis is kur paemiai ta skaiciu 5.23kw/h
Konvertavau 4500 kcal/kg
https://www.google.com/search?q=4500+kcal+to+kwh
http://www.skaldytosmalkos.lt/malku-kaitrumas.html
https://www.de2.lt/naudinga-informacija/lentel%C4%97s/285-kuro-r%C5%AB%C5%A1ys-degimo-%C5%A1iluma
Tik kWh nuo kW/h atskirti reikėtų, nes pirmas parametras apibūdina energijos kiekį, o antras - galios kitimo greitį...
Pagal mano paskaičiavimus, tai ir 1T gali su 2 pakurom perkaitinti, kai šilčiau.
Akumuliacinės talpos paskirtis - ne kuo greičiau pasiekti virimo temperatūrą, o priimti katilo generuojamą šilumą, kad pastarasis neužvirtų.
-
nu bet Tu tikrai esi GENIJUS
:super:
-
nu bet Tu tikrai esi GENIJUS
:super:
Ne aš. Genijus yra kitas forumo dalyvis:
http://www.airguns.lt/index.php?action=profile;u=157
Man tiesiog kartais pavyksta pasinaudoti gliugliu :)
https://www.youtube.com/watch?v=KS7E7AxZdro
-
:lol: :super: :super: :super: :super:
-
:vic:
-
Phantom rašei kad i namus paduodi 35-42c , o pas tave radiatoriai ar grindinis?
-
Sveikas, Liova dar Tau kai Ekspertui turiu klausimuką?Kur geriau statyt trieigi su sero pavara ant gryštamo ar paduodamo?Aš pasistatęs ant paduodamo(kalba vyksta apie mažajį ratą,kad paikyčiau gryštamam 70C).Kiek schemų esu peržiūrėjas tai visur statosi ant gryštamo, tam yotube kanale kur man užrodei stato ir ten ir ten, bet realybėj kur geriau ?
-
Vanduo maišosi abiem atvejais panašiai, katilui skirtumo nebus.
Statant ant išeinančio vandens, fiziškai trieigis gaunasi aukščiau, patogu aptarnauti.
Statant ant grįžtančio, gal kiek didesnė tikimybė, kad šiukšlių iš radiatorių į trieigį prineš.
Bent jau mano katilas kiek geriau veikia, kai grįžtamo vandens temperatūrą palaikau 75...80°С. Su esama cirkuliacija, išeinantis vanduo būna tik keliais laipsniais karštesnis.
Prie 85...90°C jau kavitacija kartais prasiseda.
-
Kokį katilą naudoji ar su ar be akumuliacinės?
-
Nedidelis Kalvis su grindiniu šildymu, boileriu, be akumuliacinės.
Sistemą tokią jau radau, sutverta ji be manęs.
Akumuliacinės talpos ir geros automatikos čia tikrai labai trūksta.
Grindų betono ir boilerio šiluminė inercija kažkiek gelbėja, bet bendra sistemos šiluminė talpa vis tiek per maža - kai katilas nesikūrena, viskas greitai vėsta.
Komfortiška tik tada, kai visą dieną dirbi kūriku arba jei perjungi į elektrinį šildymą.
Sistema šilumos sukaupia santykinai nedaug, parai neužtenka. Šilumos pertekliaus irgi nėra kur padėti, todėl vidaus temperatūra visada keičiasi - arba kyla (kai kūreni), arba leidžiasi (kai nekūreni). Dar galima kūrenti įmetus po porą pagaliukų - bus komfortiška, bet tada visą dieną tik tuo ir užsiimk...
Žodžiu, nereikia kopijuoti tokios sistemos. Jei darai sau - daryk geriau.
Malkų turiu daug, kūrenu kad būtų šilta. Kai tampa per šilta - daugiau praveriu langą...
Kol malkų yra - kokia ten energetinė klasė, per daug nesigilinu...
Pavasarį daug kas įvairiausią medieną dykai atiduoda - reikia tik atsivežti ir supjauti.
Pjuvenų gaunasi daug, bet užmetu po truputį ant degančių malkų - ir sudega.
Kadangi šildymas grindinis, hipotetinės akumuliacinės talpos vandenį būtų galima atvėsinti pvz. iki (25...30)°C. Pastačius toną, būtų galima žmoniškai gyventi. Pastačius 3 tonas - kelioms dienoms užtektų (priklausomai nuo lauko temperatūros).
Turint akumuliacinę talpą, galima ir su saulės kolektoriais pasižaisti - kūrenimą pradėti vėliau, užbaigti anksčiau, vasarą turėti karšto vandens grynai iš Saulės šviesos.
-
Respektas Tau, didelį naudingų žinių sukaupiau, žodžiu Pagarba is DIDŽIOSIOS raidės.
-
Sveikas Liova.Nupirkau Drazice 1000l akumuliacine , bet va iškyla klausimas su pajungimu stori vamzdži tenai tik trys termometrai du ir colinai du, galvoju gal imt iš pačio viršaus kur colinis i radiatorius ar nebus per plonas pas mane i namus nueina 40?
-
Tikslus pavadinimas drazice nad 1000v2
-
Daug kas nuo pajungimo schemos ir nuo jos suderinimo priklauso...
-
Labas, Liova.Artėja laikas kai statysiuos akumuliacinę.Niekur narmaliai nerandu narmolioa schemos pajungimo.Mane domina tik boilerio pajungimas ,kiek žinau dažniausia jis jungiamas i mažajį ratą prieš akumuliacinę.Gal kartais kokią nuorodą įmestum kaip jį pajungt kaip esi minėjąs kad vasarą pakureni bačką ir savaitei esi ramus.Dabar vasara kiekvieną naktį po kelis pagalius prakurdavau ir užtekdavo boileris 200litrų.Kreipiuos nes niekur nerandu narmalios schemos pajungimo.Išanksto didelis didelis DĖKUIJ.
-
O gal kas turit akumuliacinę ,domina boilerio pajungimas prie jos pasidalinkit jeigu ką.
-
Paprasčiausia, kai akumuliacinė talpa turi viršutinį šilumokaitį:
https://www.celsis.lt/Namo-inzinerines-sistemos/Vandens-sildytuvai-Akumuliacines-talpos/Akumuliacines-talpos/Akumuliacine-talpa-DRAZICE-NAD-v5-sildymo-sistemai.html
Tada vandens padavimą į boilerį paleidi per tą šilumokaitį, ir jis iki boilerio ateina jau šiltas. Kiek trūksta (jei trūksta) - pašildai su elektra, jau boileryje.
Jei akumuliacinės talpos temperatūrą laikysi virš 40 laipsnių - galima ir be boilerio gyventi, karštą vandenį imti tiesiai iš viršutinio gyvatuko akumuliacinėje talpoje.
Būna akumuliacinių talpų su integruotu vandens šildytuvu - ten irgi nieko burti nereikia:
https://www.celsis.lt/Namo-inzinerines-sistemos/Vandens-sildytuvai-Akumuliacines-talpos/Akumuliacines-talpos/Akumuliacine-talpa-DRAZICE-NADO-v2-Imontuotas-140l-vandens-sildytuvas.html
Toks variantas mažiau linkęs užkalkėti, nei su šilumokaičiu.
Kai pas tave akumuliacinė be jokių gyvatukų - irgi pajungti galima, tik kiek sudėtingiau.
Čia - vienas iš galimų variantų:
https://www.youtube.com/watch?v=qKJ2uCUTVv0
https://www.youtube.com/watch?v=Fd2zMW-RI1M
https://www.youtube.com/watch?v=ggfcssrpWS8
https://eurosantehnik.ru/sxema-obvyazki-tverdotoplivnogo-kotla-s-teploakkumulyatorom.html
-
Dėkuij gryžęs po darbo peržiūrėsiu.
-
Peržiūrėjau, gan sudėtinga, klausimas jeigu palieku boilerio šildymą mažajam rate ar nepradės katilas kaisti nes pamaišymas gausis ir su termostatiniu ant gryštamo ir dar boilerio gryštamas maišys šaltą vandenį gryžtantį iš akumuliacinės.Nes pvz., dabar tai žiauriai kaista katilas jeigu atsukęs boilerį laikau.Gryštamo vandens temp. Palaikau su trieigiu su pavara.Matai boilerio šilumokaitis greitai sušyla ir gryšta jau karštas vanduo, tad pamaišymas gana vangus jeigu idėta daugiau malkų tai katiliuke greitai prasideda kavitacija.Nors iš namų gryšta šaltas vanduo.Pasidalink savo mintim gal kažkokių gudrybių yra kurių tikrai nžn.
-
Turiu tokią idėja gal galima boilerio gryštamą i akumuliacinęs apačią nuvest.Ta prasme paduodamas mažajam rate o gryštamas i apačią bačkos.Tik nžn. ar čia toks variantas įmanomas.Tiesiog kilo spantaniškai tokia mintis.
-
Eksperimentuoti gali, jei nori - lyg ir neuždrausta.
Kai lūkesčiai neatitinka realybės - galima ir prisižaisti.
Jei boilerio grįžtamą nuvesi į didelio rato grįžtamą - labai daug šansų, kad katilas užvirs, nes vanduo tekės mažiausio pasipriešinimo keliu.
Jei pamaišymo vožtuvas mokėtų kalbėti - apie tokį pajungimą tikrai turėtų ką pasakyti. Riebiai, išraiškingai. Katilas jam pritarų, leisdamas garus...
Boilerio pašildymo grandinėje vienakryptis vožtuvas sumontuotas?
Pamaišymo vožtuvo pavaros temperatūros sensorius kur ir kaip pajungtas?
Pavara kokia?
Kokioje padėtyje būna pamaišymo vožtuvas?
Kavitacija prasideda prie kokios į katilą grįžtančio vandens temperatūros?
Kokia tuo metu būna iš katilo išeinančio vandens temperatūra?
Iš esmės, pajungti boilerį į mažąjį ratą nėra labai blgai - tiesiog tai sulėtina temperatūros kitimo greitį mažąjame rate, nes prisideda boilerio šiluminė inercija:
(+) tai leidžia turėti lėtesnę pavarą ant pamaišymo vožtuvo;
(-) katilas lėčiau išeina į darbinį režimą;
(-) tampa problematiška perduoti šilumą iš akumuliacinės į boilerį.
-
Vostuvas goshe 1 1/4 ir pavara goshe, boilerio pašildymo grandinėje vienakrypčio voštuvo nėra(gal turi omenį balansinį kraną srautui raguliuoti tai taip yra ir ant paduodamo ir gryštamo sumontuoti.Pamaišymo voštuvo pavaros temperatūrinis sensorius pajungtas mažajam rate ant gryštamo.Kavitaciją prasideda tada kai šildau boilerį ir pavara jau pilnai atsidarius, toks vaizdas kad nesusimaišo šaltas ir karštas vanduo.Katilas užverda labai greit ir eina miego režimą.Taip visą žiemą ir pravargau.Iš katilo visada eina o namus beveik 85- 90 laipsnių šiluma.Gryšta iš pradžių 10-30, bet labai greit sušilą ir pasiekia 85-90.Matau problemą kad namui labai mažai reikia šiluminės energijos , kadangi ant radiatorių stovi galvos jeigu jas atsuki iki galo tai name tiesiogine prasme taškentas, todėl ir statysiu akumuliacinę ir va kirba mintis su tuo boilerio pašildymu, norisi kitą žiemą gyvent be rūpesčių o ne sedėt ir laukt kada katiliukas užvirs.
-
Problema tame, kad iš didelio rato grįžtantis tampa per karštas, nes šilumai nėra kur dėtis. Tada ir mažajame rate šilumai nėra kur dėtis, katilas užverda.
Maišyk nemaišęs karšto su karštu - iš jų šalto negausi.
Mažo rato esmė - kad grįžtantis į katilą kuo greičiau pasiektų 70...75C, tada katilas pradeda dirbti nominaliai.
Grįžtantis į katilą virš 80...85C - jau per daug.
-
Planuoju mest tą pavara ir statyt termostatini pamaišymo voštuvą ant gryštamo bet iškyla ta pati problema ar nebus tas pats kai šildysiu bačką .Logiškai mastant šilumos nuėmimas bus bet ar ne prasidės kavitaciją nes kaip dvigubas pamaišymas vyks gryštančio iš bačkos vandens.Turiu omenį termostacinis veiks ir dar boilerio gryštamas kurio temperatūra būna lygiai tokia pati kokia ir paduodamo.
-
Aišku turėtų būt žymiau geriau bet yra dar daug neatsakytų klausimų kaip čia iš tikruju bus.
-
Koks pavaros daviklis?
Kaip manai, kuo termostatinis pamaišymo vožtuvas bus geriau už pavarą su pamaišymo vožtuvu?
Kaip manai, kam reikalingi balansiniai vožtuvai boilerio grandinėje?
-
Paprasčiausia rėlė,
-
Termostacinė rėlė
-
Galvoju kad pavaros atsidarymo laikas 140s ir užsidarymo laikas 140s per tiek daug laiko temperatūra gryštamo kritiškai krenta todėl prasideda kondensatas.
-
https://www.kerpita.lt/lt/produktai/sildymas/apsaugos-grupes-prekes/manufacturer/goshe
-
http://www.doroterma.lt/173-pridedami-termostatai
-
Balansinis reikalingas bet pas mane stovi paprasti kranai su kuriais lb sunkiai reguliuojasi srautas.
-
Termostacinis bus geriau nes jis tolygiai atsidarys ir užsidarys
-
Pas tave yra realizuota ganėtinai primityvi grįžtamo vandens temperatūros palaikymo sistema.
90°/140s yra pavaros greitis, bet juk ji nesidarinėja nuo 0 iki 100% veikiant katilui, ar ne? Jei viskas ok - ji turėtų visą laiką krutėti apie optimalų tašką, kiek jai leidžia termostato histerezė.
Žodžiu, pavaros pakeitimas į termostatinį vožtuvą didelio stebūklo nepadarys, nes ne pavaroje pagrindinė problema.
Norint optimizuoti pavaros darbą, galima sumontuoti protingesnį pavaros valdiklį arba protingesnę pavarą, bet, kaip jau minėjau, katilas pradeda virti ne dėl pavaros.
Palyginimui - tam, kad nereikėtų papildomo pavaros valdiklio, naudoju Esbe 90c serijos pavarą. Nesakau, kad ji ideali ir kad tokią reikia dėti, bet ten bent jau galima konfigūruoti, kaip jai elgtis vienu ar kitu atveju.
Balansiniai vožtuvai turėtų riboti srautą per boilerį, kad vanduo dar ir iki radiatorių nueitų, užuot sukęsis tik mažiausiame, mažiausio pasipriešinimo rate (per boilerį).
Originalioje (gamintojo) schemoje tą pačią funkciją atlieka vienakryptis vožtuvas.
Kadangi tavo šildymo sistemoje praktiškai visur gerai pataupyta - todėl ir tenka taip santykiauti su ja.
Pats, kiek matau, jau pradedi kažkiek gaudytis, bet pilno supratimo, kaip veikia ir kaip reguliuojasi sistema, dar nėra. Kai supranti tik dalinai - tai ir atrodo baisu, kaip čia viską sujungti, kad normaliai veiktų ir netektų santykiauti dar labiau...
Tuose filmukuose iš jutubo, kur pasidalinau, visai neblogai viskas paaiškinta. Kai suprasi viską iki kiekvieno žodžio - tai ir šildymo sistema atrodys paprasčiau. Ten žmogus gan greit viską susako, nepasiruošus visko iškart neprarysi - informacijos srautas tiesiog per didelis. Reik sustot, pagalvot, sukramtyt :)
Jei galva dar ir kitais rūpesčiais užimta - per vieną kartą irgi viskas nesutilps :)
-
Pritariu visu 100 % kolkas žalias esu bet šviesa tunelio gale po biški matosi...
-
Padariau eksperimentą ir jis manau pavykęs su kaupu.Nuėmiau visai pavarą,boilerio gryštama prisukau iki minimumo.Užkūriau katilą trieigį rankomis užsukau, kai katilas užšylo iki 60laipsnių rankomis pastačiau taip kad 30% eitų per mažajį ratą o70% per didelį ratą ir pamačiau realų vandens maišymasį temperatūrą gryštamo visą kūrenimo cikla laikėsi 60 laipsnių(tiesa malkų dėjau visai nedaug rytoj pamėginsiu dėt daugiau) tada manau bus aiškiau.
-
Aš irgi taip mokiausi.
Kai visi aprišimo vamzdžiai apkabinėti kontaktiniais termometrais - ateina supratimas, kaip juda šilumos srautai.
Ten, kur žiūrėti nepatogu, labai praverčia kapiliarinis termometras - jo skalę galima padėti ten, kur patogu.
https://www.lemona.lt/termometras-kapiliarinis-0-120c-kapiliaro-ilgis-1-5-m.html
Kontakto su vamzdžiu vietą reikėtų patepti su termopasta, kad būtų geras šiluminis kontaktas.
Kai visą kūrenimo ciklą pravedi rankutėmis ir pasukioji visas rankenėles - pamatai, kas ką daro, kas nuo ko ir kaip priklauso.
-
Sveikas Liova pasileidau katilinę su akumuliacine . Pakeičiau ir katilą.Savadarbis 25kw.Vienos pakūros užtenka iškūrenti akumuliacinę iki 90c
-
Oho kokie pokyčiai!
Kas per katilas?
Kokia situacija su sistemos valdymu / derinimu / automatika?
-
Katilas Jurbarko gamybos metalas 6mm apatinio degimo kuras kraunamas per viršų.Sudėjau esbe pamaišymo voštuvus mažam rate 60c o iš akumuliacinės taipogi esbe temperatūros reguliavimas 35-60c.Boileris mažajam rate.Šiaip kolkas pabandžiau viskas veikia ir tiek rudenį galėsiu daugiau pasakyt.
-
Talpa iškūrenu viena pakūra, išaiplėtimo indas 150l .Bandžiau leist o namus minimum 35c , matysiu vėliau kiek tos akumuliacinės užteks.
-
Kuo šalčiau lauke - tuo trumpiau užteks akumuliacinėje talpoje sukauptos šilumos.
Kuo žemesnė lauko temperatūra - tuo didesnis namo šilumos suvartojimas.
Kai temperatūra kiek pakris - spėju, bus šiek tiek derinimo :)
-
Taip tai visas derinimas kad didinsi i radiatorius paduodamo vandens temperatūra.
-
Rudenį paskuij žiemą duosiu žinot, kiek užtenka kokią temperatūrą palaikau namie, kiek užtenka akumuliacinės.Namas tikrai nekiauras tad bus matyt.
-
Sveikas Liova, ką gali pasakyt apie grundfos alpha2l cirkuliacinį siurblį gal yra tekę susidurt?
-
Grundfos - geri, kilmingi siurbliai.
Būtent tokio intensyviai čiupinėti neteko.
Sprendžiant pagal aprašymą - geras, protingas, valdomas ir mokantis prisitaikyti siurblys.
-
Labas , Liova.Kaip ir sakiau dabar šiek tiek rezultatų.Paleidau šildymą tik dalinai kolkas 40% visų radiatorių pajėgumo , į namus kol laukia nešalta leidžiu 35laipsnius tai kaip ir sakei dieną siurblį išjunginėju nes tvanku.Temperatūra namie 24 laipsniai.Talpos užtenka 2.5 paros kolkas visiškai nebuvau atšaldęs, bet po 2.5 paros viršui dar rodė 59laipsnius.Vėliau kai sistemą paleisiu ant max režimo bus viskas aiškiau .
-
Na va, kiek lengvesnis gyvenimas kūrikui bus :)
-
Labas,Liova.Turiu pas tave klausimą ar būtų įmanoma cirkuliacinį siurblį paleidinėt naudojant bevielį kambario termostatą.Pvz. nustatai 22C kambarį ir ta prasme ciurblys varo vandenį iš akumuliacinės kol kambarys sušyla iki nustatytos temperatūros.Paskui išsijungia?
-
Tikrai įmanoma.
Šildant tokiu būdu, kambario temperatūra svyruos - dėl termostato histerezės ir radiatoriaus šiluminio inertiškumo. Čia būtų vadinamas ON/OFF termostatavimas.
PID reguliatorius / termostatinės galvos / radiatoriaus temperatūros naudojimas grįžtamąjam ryšiui teoriškai galėtų duoti stabilesnę kambario temperatūrą (kai viskas teisingai suderinta).
Natūralu, kils klausimas - o kaip taip padaryti, kad būtų pigu, paprasta ir gerai?
Žmonės mokslinius darbus apie tai rašo...
https://www.google.com/search?q=temperaturos+palaikymo+algoritmai
Praktikoje visai pasiteisina PD reguliavimo algoritmas.
Kad suprastum, kaip veikia ON/OFF reguliavimas sistemoje su užlaikymu, pateikiu pavyzdį.
Pabandyk išlaikyti automobilio variklio apsukas ties 2000 rpm dviem akceleratoriaus pedalo padėtimis - 0% (OFF) ir 100% (ON) - tokiu būdu: jei apsukos iki 2k - spausk dugną, jei virš 2k - visiškai atleisk.
Tuo pat metu stebėk, kokios iš tikro gaunasi apsukos.
:)
-
Ką patartum gal net nepradėt?
-
Viskas nuo situacijos ir aplinkybių priklauso.
Gali paprastą laidinį termostatą laikinai pajungti - ir matysi, kas kaip.
Investicija nedidelė, darbo sąnaudų irgi nedaug - o rezultatas bus aiškus ir akivaizdus.
-
Ok pabandysiu , pranešiu vėliau apie rezultatus.
-
https://www.lemona.lt/programuojamas-bevielis-7-iu-dienu-patalpos-termostatas-t3r-honeywell.html
-
Labas Liova, pastačiau bevielį termostatą.Kolkas esu patenkintas temperatūra svyruoja plius 0.8laipsnio.Esu ganėtinai tuom patenkintas.
-
Tokiu oru bačkos užtenka 2.5 paros.
-
Labas Liova, kaip ir sakei baigėsi mano lafa.Atšalo oras ir bačkos beužtenka 1.5paros , manau jeigu bus dar šalčiau užteks gal tik parai .Namuose palaikau 23laipsnius.Bevielis termostatas dirba nepriekaištingai temperatūros svyravimai plius minus 0.3 laipsnio.Drąsiai galėčiau rekumenduoti ir kitiems.
-
Tuomet viskas stoja į savo vietas (mano vaizduotėje).
Kūrenti kartą per dieną vis tiek yra geriau, nei visą dieną nenueiti nuo katilo.
Dabar temperatūra namie turėtų būti maždaug stabili.
Su termostatu tau tikrai pasisekė - labai geras rezultatas. Turbūt matuoji priešingoje kambario pusėje, nei radiatorius. O gal šiaip, jautrus termostatas su minimalia histereze pasitaikė.
Kiek kartų per valandą siurblys junginėjasi?
Kokios ON / OFF trukmės gaunasi? Suprantama, kad visa tai priklauso ir nuo lauko temperatūros, ir nuo vandens temperatūros bačkoje, todėl labai tiksliai matuoti nebūtina.
-
Siurblys įsijungia manau gan dažnokai bet dirba trumpai.Dirba pirma padėtim vartoja 5 V elektros energijos.Taip termostatas stovi priešingoj pusėl negu radiatorius.Paleidęs 39C vandenuką.Temperatūrą labai mažai šokinėja, vėliau kai daugiau pašals pakelsiu.Pastebėjau kad didesne temperatūrą paleidus (ankščiau 35minimalia leidau) mažiau siurblys dirba.Va tokie pirmieji pastebėjimai .
-
Supratau, logiška.
Tik siurblys turbūt vartoja 5 W (vatus) galios, o ne 5 V (voltus) įtampos.
Voltais matuojama įtampa, vatais - galia.
Energija - džauliais, vatvalandėmis, kilovatvalandėmis ir t.t.
-
Tikrai taip :)
-
Sveikas Liova.Turiu tau vieną klausimėlį.Kaip padaryti kad cirkuliacinis siurblys išsijungtų kai nukrenta vandens temperatūra ties 90c.Kai užkūriu katilą rėlę pastatau ant 50c tada viskas tvarkoj viskas dirba viskas šyla.Bet kada baigiasi kūrenimas aš privalau visada ateiti ir rėlę pastatyti ant 90c kad nevarinėtų ir nevėsintų iš akumuliacinės talpos vandens .Nes jeigu neateinu ir neišjungiu tai ir varinėja vandenuką katilas iš bačkos?Gal esi su tuom sūsidūręs, gal šiaip kokia gerą mintį turėsi.Šiaip viskas sistema dirba be priekaištų tik visada turiu ateiti ir išjungti siurblį.
-
Galima naudoti tokią funkciją palaikantį katilo valdiklį arba diferencinį termostatą, kuris matuoja ne tik absoliučią temperatūrą, bet ir temperatūrų skirtumą.
Dar variantas - naudoti PLC valdiklį. Prijungi daviklių, kiek reikia, ir valdymo logiką aprašai pats.
Man patinka, kai katilas veikia be didelių ir staigių temperatūros svyravimų, įskaitant grįžtančio vandens temperatūros svyravimus.
Vienas iš galimų variantų:
https://paltaja.lt/produktas/eu-21-bsv/
-
Dėkuij Liova būtinai pasidomėsiu.Matai mano atveju, ateinu i katilinę prikraunu pilną katilą malkų ir viskas pas mane sušyla tiek boileris tiek bačka ir dar tuo metu šildosi namai.Norisi ateiti ir daugiau neprieiti.Dar kartą dėkoju
-
Sveikas Liova, atsirado pas mane problema per naktį pradingsta karštas vanduo boileryje.Iš vakaro užšildau iki praktiškai virimo ,ryte atsikeliu mažiau negu pusė likę vanduo tik biški karštas bėga.Vasara taip nebuvo , užkaitindavau ir mažiausiai dviem parom užtektdavo.Boileris drazice 200l.Gal turi kažkokių gerų minčių ,patį boilerį buvau nuėmęs išploviau, uždėjau atgal bet niekas nepasikeitė.
-
Tikriausiai nustojo veikti plunksninis voztuvas turi buti pries boileri ant karsto vandens vamzdzio. Kitu atveju is boilerio vanduo iskeliauja i namo sildyma, akumuliacine talpa ir bendra sistema.
-
Tu kalbi apie boilerio šilumokaitį?
-
Žodžiu situacija tokia, užsukus visus kranus boileryje girdisi cirkuliacija,kažks vandens pratekėjimas.Šalto įvadinį visiškai nuėmus karšto išėjimą taip pat .Užsukau kranus pačiame boileryje ir vistiek girdisi garsas lygtai kažkur kažkas prateka.Sistemoje slėgis nekinta.Jis pastovus.Ar gali būt kad kranas kažkuris ar tai paduodamas ar gryštamas praleidžia???Prašau gal gas su panašia problema susidūrėt
-
Kas būtent tavo atveju nutiko - nežinau, mažai duomenų.
Variantai gali būti keli:
a) prakiuro šilumokaitis -> maišosi cirkuliacinis bei šiltas vanduo;
b) prakiuro boilerio sienelė -> sudrėko termoizoliacija -> šildai boilerinę;
c) labiausiai tikėtina - atėjo ruduo, truputį nukrito aplinkos temperatūra -> suveikė kuris nors termostatas ir paleido kurį nors cirkuliacinį siurblį. Gal ir dėl kokų nors kitų priežasčių veikia kuris nors cirkuliacinis siurblys.
DIagnostika - paprasta: iškūrenk ir viską išjunk. Po kelių valandų viską apčiupinėk. Kai rasi šilumos ten, kur jos jau nebeturėtų būti - sugalvok, kodėl ji ten atsiranda. Ir siurblius pačiupinėk - veikiantys būna šiltesni, šiek tiek vibruoja.
Manau, kad neišsijungia katilo cirkuliacinis siurblys, kur šilumą iš katilo į boilerį neša. Kol katilas karštesnis už boilerį - viskas OK. Po to boileris pradeda šildyti katilą, o katilas per kaminą - lauką...
Štai tau ir atsakymas - kodėl toks šiltas ruduo :)
-
Ačiū Tau Liova, bandysiu ieškot priežasties.Faktas kad kažkur nueina boilerio šiluma.Nes šiandien po nakties vėl tik pusė boilerio teliko kol gryšiu iš darbo jo ten nė kvapo nebus.Cirkuliaciniai siurbliai išjungti , aš net maitinimą išjungiu, o vistiek pridėjąs ausį prie boilerio girdžiu cirkuliacija vadinasi arba boileris šildo bačką arba samatioku keliauja i pečių.Radęs priežastį duosiu žinią kas po kam.Dar kartą Ačiū už įžvalgas
-
Labas Liova.Radau bėdą.Nutekėjimas karšto vandens grandinėje.Po akumuliacine talpa.Tenai visada šilta ir plika akim neįmanoma įžiurėti.Tiesiog išdžiūdavo.Pakeitėm magistralinį karšto vandens vamzdelį ir problema išnyko.Ačiū už patarimus,patikrinom begalę variantų kol radom priežastį...
-
Smagu, kad radote.
100l vandens išdžiūdavo per parą???
-
Ten storas betono sluoksnis plius po bačka prikišta akmens vatos, šeštoje dornoje tik pasimatė.
-
Dienoje
-
Dabar viskas taip kaip ir buvo anksčiau.Šilumą laiko gerai.Dar kartą aąiū už įžvalgas.