airguns.lt
Dirbtuvės => Darbščiųjų rankų būrelis => PCP Gaminimas => Temą pradėjo: sadlave 2008.01.09-12:15:37
-
Tema kurios dar nebuvo,bet manau jos reike:)
Noriu padaryti stai ka
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_DaystateMk3Cutaway.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/DaystateMk3Cutaway.jpg)
Turint toki daigta,labai lengva reguliuoti galia.
Nufotkinau savo turima,peintbolinio sautuvo,nuleistuko plokste.
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_DSC00535.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/DSC00535.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_DSC00534.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/DSC00534.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_DSC00533.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/DSC00533.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_DSC00532.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/DSC00532.jpg)
Nuotraukos nelabai kokybiskos,bet tikiuosi musu elektronscikai supras kaip tai veikia :azn:
Tais mikro isjungejais,galima perjunkti tokias funkcijas ;1nuleistuko paspaudimas=1suvis,3suviai,6suviai,serija,3leti suviai,6leti suviai,leta serija.
Gerai butu pasigaminti daugiau tokiu platu ir su galimybe reguliuoti impulso elektromagnetui voltaza ar trukme:azn:
-
abejoju ar be principines schemos isvis imanoma bent jau pusetinai veikianti sukonstruot...
-
teeep ilgai apie tai ir as masciau. nepatiko man tik mintis apie batareikas. tai pakrauk tai nuses neitema ... o kas ant tos daugiakojes mikroschemos parasyta ? ir matai trenkikliui tai gerokai daugiau reikia jegos nei tik nuleistuka spaudyt.
-
gal galetumet placiau nupasakot apie jo konstrukcija bent jau mechanine dali.Ar ta schemele darineja tik voztuveli kur atidarineja ora ar cia visai kitas principas
-
Konstrukcija elementari - stovi kondikas, mikrokontroleris ir lauko tranzistorius.
Kas dar neaisku?
-
plokste ir elektronika padaryt maziausia problema. sunkiausiai schema suprojektuot kad daug energijos sukaupt. o ta mikroschema pasirodo gana protinga - visas mikrokontroleris. bet matai kame reikalas - zaidziaus as darbe su visais rastais elektromagnetais tai jegos dauzikliui net i ta puse neturejo. nors itampa iki 50v buvau sukeles vietoj 9-12. reiks gal dar perverst ka ruseliai daro is viniu saudydami :) bet matai kad paskui gali gautis - laikrodis tai geras bet baterijos labai sunkios :D
-
sadlave rašė:
Ant tos daugekojes detales,uzrasas EM78P153SN,o ant kondensatoriaus SPD 6800(kaskoks keistas simbolis,panasus i apsukta y)ir F 16v.
Mano turima plokste,kontroliuja maza elektromagneta.Bet Daystate MK3 sautuve,elektromagnetas didelis ir jo serdis trenke i kovini vostuva.
Taigi kaip toke plokste ar chema padaryti Lietuvoje
Ten paprastas kondikas 6800 mikroF darbinė įtampa 16V.
Shemą neturėtų būti sunku sukurti, tačiau ją suderinti kitas reikalas :) Kalbu ne tik apie programinę įrangą valdiklyje ...
-
tai va va - ruseliai ten tokius talpumus naudoja prie 220v itampos. o cia prie 9v tikrai galios nera. galima aisku daryt foto blykstes principu - bet batareiku nespesi keist prie tokios energijos. koki nors varikliuka primontuot nuo kokio cdromo dauziklio uztaisymui gal ir realu butu. apie ta mk daugiau infos aisku nera ? tipo kiek suviu tas akumas laiko ?
-
liova rašė:
Konstrukcija elementari - stovi kondikas, mikrokontroleris ir lauko tranzistorius.
Kas dar neaisku?
as klausiau ne apie nuotraukoje pavaizduota schema o ka darineja elektromagnetas ar jo serdis ir yra voztuvas ar dar per koki mechanizma nes pirmu minetu atveju turetu but galingesnis el.magnetas ir galios reguliavimas ar nuo islaikyto laiko atidarius ar nuo serdies eigos maziau ar daugiau atidaro.
-
zelionke rašė:
as klausiau ne apie nuotraukoje pavaizduota schema o ka darineja elektromagnetas ar jo serdis ir yra voztuvas ar dar per koki mechanizma nes pirmu minetu atveju turetu but galingesnis el.magnetas ir galios reguliavimas ar nuo islaikyto laiko atidarius ar nuo serdies eigos maziau ar daugiau atidaro.
Zelionke, buk zmogus ir skyrybos zenklus sudeliok (taskai, kableliai ir panasiai).
-
Vat idomu, kaip atidirbtas oro dozavimo mechanizmas, ypac reguliuojant galinguma? Visgi, slegis rezervuare kintantis dydis ir voztuvo atidarymo jega/trukme taip pat turi didele reiksme galios stabilumui... Net jei ir imti sistema su reduktoriumi, tai ir pastarasis paprastai buna suderintas konkreciam galingumui (skirtingas poreduktorinis slegis)... Realiai, reikia kazko daugiau, nei solenoido su kondiku ir mikrochipo su gudria programa...
-
na galima suderint 2-3 padetim ir zinosi kurioj padetyj kas gaunas. ir jei nedarant visokiu navarotu su procesorium tai gausis tas pats kas ir su spyruokle. kitas variantas - rasyt programa kuri sektu suviu kieki ir atitinkamai keistu smugio jega. bet cia jau is fantastikos sferos :) per daug kintamuju...
-
A ko dar reikia? Solenoidas ten vietoj duzikio spyruokles istaytas.
Per solenoida srove dideja is leto, t.y. elektros energijos kieki, kuris prateka per solenoida, galima valdyti keiciant tanzistoriaus atidarymo trukme. Solenoidas el. energija pavercia i mechanine, taigi sumoj galim valdyti duziklio energija. Pagal spyruokline analogija butu, kad galim reguliuoti spyruokles prispaudima.
Kaip ir uztenka valdymo galimybiu, ar ne?
-
Suprantama, kad elekromagnetas pakeis tik dauzikli su spyruokle. As tik norejau pasakyti, kad elektronine dalis viso valdymo neapreps ir nebus kazkokia panaceja - saunyko reguliavimas (isskyrus duziklio svori ir spyruokles stangruma ) nesikeicia. Bet gal to pilnai ir pakanka - pagrindini atatrankos smugi sudaro butent dauziklis, o sumazejusi ginklo vibracija = pagerejes taiklumas.
O del suviu skaiciavimo ir elektomagneto reguliavimo - tai cia jau ne fantastika, o tiesiog programerio rupesciai... svarbu, kad tik gelezis veiktu korektiskai... :)
liova rašė:
A ko dar reikia? Solenoidas ten vietoj duzikio spyruokles istaytas.
Per solenoida srove dideja is leto, t.y. elektros energijos kieki, kuris prateka per solenoida, galima valdyti keiciant tanzistoriaus atidarymo trukme. Solenoidas el. energija pavercia i mechanine, taigi sumoj galim valdyti duziklio energija. Pagal spyruokline analogija butu, kad galim reguliuoti spyruokles prispaudima.
Kaip ir uztenka valdymo galimybiu, ar ne?
-
berazumijus rašė:
na galima suderint 2-3 padetim ir zinosi kurioj padetyj kas gaunas. ir jei nedarant visokiu navarotu su procesorium tai gausis tas pats kas ir su spyruokle. kitas variantas - rasyt programa kuri sektu suviu kieki ir atitinkamai keistu smugio jega. bet cia jau is fantastikos sferos :) per daug kintamuju...
Kokia cia fantastika ? tas daystate seka suvius ir zino kiek isauni net berods kaskokia signalizacija yra, po kaskiek suviu.
-
jundar rašė:
... pagrindini atatrankos smugi sudaro butent dauziklis, o sumazejusi ginklo vibracija = pagerejes taiklumas...
na ir kokiu budu atatranka sumazes? kas pasikeis spyruokle pakeitus elektromagnetu, jei klapanui reikia perduoti toki pati energijos kieki atidarymui?
as matau pliusa tik tame, kad su procesoriuku yra galimybe keist (perjungt) suvio energija ir suviu skaiciu, o siaip paprasciausias variantas butu be jokiu procesoriu, tranzo atidarymo trukme reguliuoti jis nebutinas
-
Pilnai sutinku - jei reikalinga tik 1 funkcija, procas nereikalingas.
Jei kas nors man pasakys, kokiose ribose turi reguliuotis tranzo atidarymo trukme, ir kiek sroves per ji tekes - manau galeciau sulipdyti.
P.S. isradinejam spyruokle...
-
beje elektromagnetine spyruokle su daug voltu ir daug mikrofaradu vadinasi Gauso patranka:)
-
Vyrai, nebūkim riboti, gal tiesiog darykim normalų lazerį ir viskas..
-
Ir būt gerai su giroskopu, kad drebančios iš po vakaro rankos netrukdytų pataikyt į degtukų dežutę iš 150 metrų. :inno:
-
Labai norejau padirbet sita tema sia ziema, bet darbu kruva ir neiseis.
As su jumis !!! 8)
-
Tame ir ira kaifas,per pora sekundziu gali pakeisti sauniko duomenis:azn:
Atsiranda galimybe tureti 'universalu' saunika
Dar truputi vaizdeliu
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_Mk32.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/Mk32.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_mk31.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/mk31.jpg)
ir info:azn:
http://www.airgunsofarizona.com/Daystate%20Mk3%20-%20CDT%20information.pdf
-
o daystate voztuvas ne koks kitoks nei daugumos naudojami ? na va crosmanini savo meginu su ranka paspaust tai jegos nemazai reikia. na padaryt aisku imanoma viska bet kas is to jei batareika 10 suviu telaikys arba reiks ant kupros ja nesiotis ? :) na reiks ryt turguj pasiieskot gal rasiu koki elektromagneta i ta puse
-
Sumazes. Cia ne mano hipotezes, Daystate - gyvas pavyzdys. Na, praktiskai laikoma, kad PCP atatrankos nuo uzrakto ir taip neturi - gal ta termina tikslingiau apibudintu zodis - vibracija nuo uzrakto. O eletroninis uzraktas zymiai sutrumpina uzrakto suveikimo cikla ir ta vibracija daro mazesne itaka ginklo vamzdzio vibracijai suvio metu. Seniai isrista tiesa, kad uzrakto sukelta vibracija nesibaigia mustukui trenkus i klapana - mustukas nuo smugio atsoka ir spyruokles veikiamas suduoda per voztuva antra karta ir dar galbut keleta kartu vis silpstancia jega. Kai kurie PCP tam turi specialias pakartotinio smugio gesinimo konstrukcijas, bet mechanika visada islieka mechanika...
Cia lenkiskai, bet nezinantiems kalbos, trumpai pakomentuosiu, kad parodoma elektrononio ir mechaninio uzraktu suveikimo ciklo trukmes, o elektrininio uzrakto diagrama - zalia. Geltona spalva apibrezta suvio atlikimo trukme. Placiausia islenkta diagrama - oro sunaudojimas.
(http://jundar.net/airguns/elektroninis.jpg)
eimazz rašė:
na ir kokiu budu atatranka sumazes? kas pasikeis spyruokle pakeitus elektromagnetu, jei klapanui reikia perduoti toki pati energijos kieki atidarymui?
as matau pliusa tik tame, kad su procesoriuku yra galimybe keist (perjungt) suvio energija ir suviu skaiciu, o siaip paprasciausias variantas butu be jokiu procesoriu, tranzo atidarymo trukme reguliuoti jis nebutinas
-
Yra formulė paskaičiuoti solenoido kuriamą magnetinį lauką, tačiau manau bus lengviau eiti bandymų keliu. Iš pateiktų duomenų trūksta solenoido ilgio. Ką reiškia solenoido storis? Ar tai reiškia, kad bus vyniojamas 1 cm storio apvijų sluoksnis?
Mano manymu reikėtų apsiriboti nedideliu vijų skaičiumi, nes didejant vijų skaičiui didės ritės induktyvumas, iš čia ilgesnis bus pereinamasis procesas iki bus sukuriamas maksimalus magnetinio lauko stiprumas iš čia nuostoliai t.y. didesnis energijos naudojimas. Be to gali padėti reikštis induktyvinio elemonto virš įtampiai nutraukus srovės tiekimą indukciniam elementui (iškepsi tranzistorinį jungiklį).
Esant 9V laisvai gali naudoti 0,1mm varinę vielą, neturėtų nudegti, juolab kad srovė bus paleidžiama trumpą laiką.
-
perskaiciau sadlave mintis kad reikia i kaupikli silpna silpna spytuokle idet. ten gi oras po slegiu klapana laikys o ta spyruokle reikalinga kad niskristu voztuvas :) tada ziuresiu kas gausis. jei per puse sumazes jega - tada imsiu kazka kombinuot. tiesa turiu sena magnetofona vilma - ten net 2 elektromagnetai gana padorus yra :)
-
rite yra gana sudetingas elementas. nuo apviju skaiciaus priklauso ir elektromagnetinio lauko stiprumas ir tekanti srove, atitinkamai ir darbine itampa. per daug vyniot irgi nereikia - bus didele darbine itampa norint pasiekt ta pacia srove. pas ruselius ten kur is viniu saudo nieko naudingo ner beveik - visur itampos pradedant nuo 220v
-
Šaudant vinimis reikia sukurti stiprų ir greitai pasiekiamą stiprų magnetinį lauką kadangi negalima vynioti per daug vijų (auga induktyvumas arba kitaip sakant aktyvinė varža) belieka vienintelis kelias kelti įtampą.
Sadlavei: mano manymu bus per daug vijų. Jei nesiimsi jokių priemonių iškepsi tranzistorinį jungiklį. Siūlyčiau vyniojant paeksperimentuoti. Juolab, kad tavo ritė bus gana ilga. Užtektų 2 ar trijų sluoksnių.
-
galima vyniot po sluoksni darant atvada. paskui zaistis. bet nemanau kad ta peintboline schemute tiktu. ten gi reguliuoja tik impulsu kieki o ne pacio impulso parametrus. na nebent automata darysi :)
-
grazuoliukai ar ne ? :)
http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00855.jpg
nuo seno magnetofono vilma
-
prisiminiau, masinose buna tokie elektromagnetniai vostuveliai, jie reguliuoja vakuumo srauta (bent jau pas mane taip, neseniai gilinaus). jie nera dideli, tik beda, kad 12V.
turiu viena uzsilikusi nuo latvijos(auto tokia buvo)
-
Pasirodo ir pas mane sandeliuke,gulejo sena 'vilma' :super:Isardziau,o ten du magnetai,du kondikai po 2000mF ir du po 100mF,mikro isjungejai ir dar visa kruva detaliu(man nepazystamu:-[)
Rades 9v krona,pabandziau kaip veike selenoidai.Sudas,labai silpnai musa:(
Pamatavau vielos stori 0,3mm ,gal perstora?
Pastebejau dar viana dalyka.Viena selenoida isardziau,palikau tik apvijas.Jis tapo daug silpnesnis nei tas kuris liko neisardytas.Kodel?
-
sadlave rašė:
Pasirodo ir pas mane sandeliuke,gulejo sena 'vilma' Isardziau,o ten du magnetai,du kondikai po 2000mF ir du po 100mF,mikro isjungejai ir dar visa kruva detaliu(man nepazystamu)
Rades 9v krona,pabandziau kaip veike selenoidai.Sudas,labai silpnai musa
Pamatavau vielos stori 0,3mm ,gal perstora?
Pastebejau dar viana dalyka.Viena selenoida isardziau,palikau tik apvijas.Jis tapo daug silpnesnis nei tas kuris liko neisardytas.Kodel?
Čia priklauso ką pašalinai. Solenoido jėga labai stipriai priklauso nuo tarpo tarp inkaro ir vijų, inkaro magnetinių savybių na ir nuo ritės sukuriamo magnetinio lauko stiprumo. Vielos storis iš esmės nieko nekeičia (atsižvelgiant į naudojamą įtampą), tik jei ji būtų plonesnė galėtum suvynioti didesno induktyvumo ritę esant tiems patiems gabaritams. Bet vėl didėjant induktyvumui pradės lysti kitos bėdos. Pvz. ilgesnis pereinamsis procesas, didelės įtampos ritėje atjungus srovę ir t.t.
-
net minties nereikia turet kad is 9v bus didele jega. reikia daryt keitikli bent jau iki kokiu 20-30v. beto pati serdis su didziausia jega eina labai mazu atstumu ir turi beveik visa but ritej.
-
Taigi, krona tos sroves nesukuria... Nesigilinant kiek ten jos reikia - geriau butu pirstelius pakraunamus sujungti i 9V baterija (buna el. parduotuvese tokiu plasmasiniu blokeliu baterijoms). Vietos gal daugiau uzims, bet ir laikys ilgiau ir sroves duos nepalyginamai daugiau.
-
na ne sroves reikia o energijos. kiek foto aparate blykste turi energijos ir is kiek ji maitinas ? su srove aisku tai surista tiesiogiai bet imanoma ir is 1v sukaupt energija tik laiko klausimas. pas mane mintis daryt keitikli ir sukelt itampa stipriai. poto formuot impulsa nes tumblerio principu her ka isgausi. vistik sinusoide gaunas kondika pajungus prie rites. o siais laikais lauktranziu tai nors vezimu vezk :inno:
-
Idomu kokia įtampa lieka, kai kroną savo rite apkrauni? Gal bandei matuoti?
-
siaip darbe pas mane batareiku navalom. mazos kur i distancinius pultelius eina laiko dafiga su biskiu. bet paprasai is jos sroves nudvesia is karto. mintis ta kad ne is karto daug prasyt bet uzkraut kondika.
-
Kondikas greitai išsikraus per ritę. Nors tau reikia tik impulso, kad trumpam atidaryti vožtuvą.
Gal geriau būtų pamėginti pritaikyti solenoidą naudojamą automobilių dujinėje įrangoje. Kiek teko matyti, tai gan stiprus solenoidas. Smūgiuoja kaip reikiant 12V prijungus.
-
darom meginam. stebuklu nera jau isitikinau. jei nebuciau mk3 mates nelabai ir buciau patikejas :)
-
gal ir biski neitema bet ... paskaiciau ideja apie ds dauziklio mechanizme. kokios mintys ir is ko tokia maza padaryt ?
-
berazumijus rašė:
gal ir biski neitema bet ... paskaiciau ideja apie ds dauziklio mechanizme. kokios mintys ir is ko tokia maza padaryt ?
nori padaryt minetiurine ds,ar gerai supratau?
-
jop tik neturiu supratimo kur rast ruosini.
-
siuliciau is variniu vamzdeliu,o kokie mazdauk matmenis?
-
na kiek svirkstas ta ora laikys tai didelis klausimas :inno: sumodeliuot su juo galima aisku bet kazin ar daugiau. nors siaip turiu prisirinkes kazkokiu supermandriu tai tie gal ir laikytu. ryt manau rami diena bus tai reiks su elektromagnetais zaistis. kazkur dar fotikas metes su blykste :)
-
kas nors ta mk3 isardytu ir nufotkintu is arciau ... bet man sviecias kad ten voztuvo plotas labai mazas. nors va pabandziau su tais elektromagnetais kur is mages istraukiau tai nuo 12v pradaro voztuva. bet manau ne daugiau 50m/s isvystytu kulipka su tokiu pradarymu :) 120v padavus gal ir kazkas protingiau iseitu. o galingumas siaip nuo sroves priklauso. bet yra ir priklausomybe nuo apviju kiekio. surask ka gudras dabar ta aukso viduri tarp itampos ir viju skaiciaus ...
-
va kas buna, kai apviju privyniot padaugini :)
http://scottthong.files.wordpress.com/2006/12/coil.jpg
-
Fotozopa buna ;)
-
:lol:fotozopa:super:
zmona sako fotozopa tai Photoshop
kas nesuprato - tai Teslos rite - rezonansinis transformatorius, geriausias budas isgauti daug kilovoltu ir zaibu...
kilovoltu daug, amperu mizeris, bet artyn prieit manau neisdrystu niekas:)
-
Galiu parašyti, nors negaliu nes trūksta simbolių, kuriuos turėčiau parašyti formulėje. Ritės induktyvumo formulių egzistuoja begalė, nes vienasluoksnei ritei viena formulė, ritei su šerdimi kita formulė it t.t. Dažniausiai solenoido viduje kuriamo magnetinio lauko indukcija apskaičiuojama pagal pridėtą foto, čia turint omenyje, kad ritės ilgis žymiai didesnis jei jos spindulys.
(http://thumbnails.imajr.com/Solenoidas.bmp-641831.jpg) (http://imajr.com/Solenoidas.bmp-641831)
-
galai pas visas rites buna +- geleziniai. nes jos ten lituojas.
-
Realiai čia tik apytikrė formulė. Kita vertus, vyniojant storą vielą turėsi arba mažiau vijų arba kitokius ritės matmenis. :inno:
-
Praktiškai neesu daug eksperimentavęs su solenoidais. Parink inkarą, kad tarp ritės ir inkaro būtų kuo mažesnis tarpas. Vielą gali naudoti 0,1mm jei turi gali bandyti sukti iš plonesnės. Vietoje plastikinio vamzdelio gali naudoti metalinį vamzdelį (magnetiką)bus geriau, nes plastiko magnetinė skvarba prasta. Dėl vijų skaičiaus negaliu pakomentuoti, geriausia bandymų metu parinkti vijų skaičių. Bėje, kronos dėl didelės vidinės varžos nemėgsta didelės srovės, t.y. apkrovus jas solenoidu iš 18V gali likti tarkime 10V. Gal geriau akumus prijunk?
-
matau tik vieninteli varianta - itampos keitikli su dideliu kondiku. kitaip tai nieko doro nesigaus.
-
kokio storio viela dabar nepasakysiu, bet iskart pora pastebejimu:
vamzdelis ant kurio vyniosi laida turi buti kuo plonesnem sienelem, NEmagnetikas ir NElaidininkas!
variantai - plastmase, stiklas, keramika; minusai: plastmase lengvai susidozia, stiklas duzta; issisukti is padeties galima - imti laidzios medziagos vamzdeli (vario, zalvario, bronzos, pvz isardyt antena) ir prapjauti jy isilgai, kad nebutu trumpai jungtos vijos; dar variantas - paimt popieriaus lapa, istepti epoksidiniais klijais ir susukt i vamzdeli, kai sudzius klijau bus vamzdelis ir nelaidus , ir plonas ir pakankamai tvirtas
del kronu - jas nuosekliai sujungus talpa nepadides (mokyklos fizika) ir det geriau akumuliatorius
kronos nelaiko apkrovos, todel geriau daryt itampos keitikli ir energija kaupti kondensatoriuje (kaip foto blykstej)
-
magnetinio lauko stiprumas tiesiog proporcingas viju skaiciui ir jomis tekancios sroves stiprumui, atrodytu, kad reikia imti kuo plonesni laida kad i uzduotus gabaritus tilptu kuo daugiau viju, taciau nuo viju skaiciaus priklauso rites induktyvumas - kuo viju daugiau, tuo didesnis induktyvumas, ilgesni pereinamieji procesai. musu atveju reikia kad veiktu greitai, todel geriau maziau viju, bet kuo didesne srove per jas t.y. imt laida storesni 0.7-1.0mm ir privyniot kiek telpa i uzduotus gabaritus ir palikt elektromagneta toki koks gavosi, o reguliavimas butu elektronineje dalyje, cia galima keisti itampa, tranzo atidarymo trukme ar kondensatoriaus talpa ir t.t.
siaip tokiais dalykais uzsiima tie, kur viniais saudo ir nemazai infos yra rusu forumuose apie magnetines patrankas (gauss gun)
-
ten itampos nesveikai dideles - pradedant 220. ir maitinimas stacionarus. beto dauzikliui tokios energijos nereikia. bet informacijos yra siek tiek naudingos. o vat parinkt santyki tarp induktyvumo ir itampos cia tai istisas mokslinis darbas :)
-
na jei spyruokles udarniko ir klapano bandysi parinkti skaiciuodamas ant popieriaus - irgi mokslinis darbas gausis :)
o su gausganais principas lygiai tas pats, tik mastai kiti; energija kaupiama kondensatoriuje priklauso nuo itampos ir konderio talpos, t.y. laisvai keiciamas dalykas
yra dar toks tyko metodas:)
manau kas su elektronika draugauja, tikrai per diena susuks elektromagneta, surinks keitikliuka i tarkim 50V, o toliau lieka maloniausia dalis - visa tai sukraut i kruva, sukiot potenca (keisti itampa ar tranzo atidaryma) ir matuot kulkos greiti:)
-
na bet is praktines puses ziurint vistik mechanika paprasciau. kas ir ps rusus buvo nuspresta dauguma nuomoniu. o jei jau naudot elektronika tai tada reikia ir slegio daviklio ir integruoto hroniaus ir pageidautina lazerinio tolimacio. aisku visa tai integravus i viena daikta :)
-
beabejo, keiti spyruokle arba sukioji jos prispaudimo varzta:) as visada uz tai kas paprasciau, kuo maziau daliu - tuo maziau yra kam luzti:)
-
eimazz rašė:
beabejo, keiti spyruokle arba sukioji jos prispaudimo varzta:) as visada uz tai kas paprasciau, kuo maziau daliu - tuo maziau yra kam luzti:)
oi , kad taip butu kaip tu sakai :)
-
na as mielai pasizaisciau - ir su elektronika ir su mikrokontroleriu programavimu nesu susipykes. bet kad nera ant ko :( reiks gal koki qb organizuotis :inno:
-
Dar truputis snipinejimo rezultatu :inno:
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_mk316.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/mk316.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_mk315.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/mk315.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_mk314.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/mk314.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_mk313.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/mk313.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_mk312.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/mk312.jpg)
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_mk311.jpg) (http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/mk311.jpg)
-
o kokie didelio kondiko parametrai ? talpumas ir darbine itampa ? na su vilmos mago elektromagnetu pasizaidziau visai realus dalykas isejo. ir pagal dydi panasus. tik i crosmana jis ne per kur netilps. o mazesniu kiek meginau nelabai iseis panaudot prie dar protingu itampu.
-
vadinas realiai apie 50v naudoja. na sakyciau imanoma su tokiom ismierom. zaisim :)
-
cia del ydomumo.
http://www.youtube.com/watch?v=m86gK-EOEsQ&mode=related&search=
-
eimazz rašė:
kokio storio viela dabar nepasakysiu, bet iskart pora pastebejimu:
vamzdelis ant kurio vyniosi laida turi buti kuo plonesnem sienelem, NEmagnetikas ir NElaidininkas!
variantai - plastmase, stiklas, keramika; minusai: plastmase lengvai susidozia, stiklas duzta; issisukti is padeties galima - imti laidzios medziagos vamzdeli (vario, zalvario, bronzos, pvz isardyt antena) ir prapjauti jy isilgai, kad nebutu trumpai jungtos vijos; dar variantas - paimt popieriaus lapa, istepti epoksidiniais klijais ir susukt i vamzdeli, kai sudzius klijau bus vamzdelis ir nelaidus , ir plonas ir pakankamai tvirtas
del kronu - jas nuosekliai sujungus talpa nepadides (mokyklos fizika) ir det geriau akumuliatorius
kronos nelaiko apkrovos, todel geriau daryt itampos keitikli ir energija kaupti kondensatoriuje (kaip foto blykstej)
Na gal truputį susimaišiau su terminais rašydamas magnetikas norėjau pasakyti, kad nebūtų diamagnetikas (senai mokiausi, primiršau viską). Bet mano supratimu laidininko pjauti išilgai nereikia. Kodėl jūsų manymu trafų šerdis uždara ir daroma iš feromagnetiko ar plieno? Kodėl nepanaudojus popieriaus? :inno:
Truputis teorijos glaustai http://www.su.lt/filemanager/download/755/4Medziagu%20magnetines%20savybes16.pdf
-
2 Universalus
matau fizikos pamokos biski prisimirso:)
pagalvok pats, kodel tam filmuke vinis is rites islekia? (kad paprasciau butu, priminsiu, kad vinis pradziai yra ytraukiama rites vidun):):)
o jei gelezies strypas islekia, ka veiks gelezies vamzdelis rites viduje?
ka veiks gelezies strypas ydetas y gelezies vamzdely?
-
del laidaus (pvz varinio)vamzdelio prapjovimo isilgai - ka veiks trumpai sujungta storo laidininko vija (vamzdelis) ideta i rites, prie kurios trumpam prijungiama itampa, vidu? cia klausimas apie tai, kaip veikia transformatorius
-
eimazz rašė:
2 Universalus
matau fizikos pamokos biski prisimirso:)
pagalvok pats, kodel tam filmuke vinis is rites islekia? (kad paprasciau butu, priminsiu, kad vinis pradziai yra ytraukiama rites vidun):)
o jei gelezies strypas islekia, ka veiks gelezies vamzdelis rites viduje?
ka veiks gelezies strypas ydetas y gelezies vamzdely?
Geležis yra išskirtinė, mat turi feromagnetinių savybių. Ferum - geležis. Jokiu būdu nesakau naudoti geležies vamzdelio solenoido korpusui, kaip ir aliuminio, kuris yra diamagnetikas. Vaikysteje darydamom elektromagnetą: - geležinį strypą apvinioji viela prijungi įtampą ir volia magnetas veikia. Natūralu, kad geležį stumia iš solenodo, nes domenai geležyje persiorentuoja geležis tampa magnetu, kurio poliai sutampa su solenoido poliais. O kaip žinia vienodi poliai vienas kitą stumia. Ką ir norime pasiekti, konstruodami elektromagnetinį dūžiklį.
P.S. O jei rimtai seniai tuos dalykus mokiausi. :lol:
-
pats rasai: "Vaikysteje darydamom elektromagnetą: - geležinį strypą apvinioji viela prijungi įtampą ir volia magnetas veikia."
tai isskrenda serdis ar ne?
gerai - niekas niekur neisskrenda, serdis jei buvo sone, ji ytraukiama y rites vidu ir ten sustoja, pabandyk istraukti
o kad islektu, reikia pradziai padet serdi truputi sone, pajungt ytampa - serdy trauks vidun, bet jei srove bus pertrauta - serdis is inercijos leks toliau
-
eimazz rašė:
del laidaus (pvz varinio)vamzdelio prapjovimo isilgai - ka veiks trumpai sujungta storo laidininko vija (vamzdelis) ideta i rites, prie kurios trumpam prijungiama itampa, vidu? cia klausimas apie tai, kaip veikia transformatorius
Ogi nieko blogo jai neatsitiks. Su transformatorium tai nieko bendro neturi. Beje jei teko matyti elektromagnetinis vožtuvus, solenoidas užsimauna ant metalinio vamzdelio, kurio viduje slepiasi geležinė šerdis atidaranti ar uždaranti vižtuvą. Čia pavyzdys:
http://www.emersonflowcontrols.com/web/products/solenoids/isheets/207CB%20Solenoid%20Valve.pdf
-
eimazz rašė:
pats rasai: "Vaikysteje darydamom elektromagnetą: - geležinį strypą apvinioji viela prijungi įtampą ir volia magnetas veikia."
tai isskrenda serdis ar ne?
gerai - niekas niekur neisskrenda, serdis jei buvo sone, ji ytraukiama y rites vidu ir ten sustoja, pabandyk istraukti
o kad islektu, reikia pradziai padet serdi truputi sone, pajungt ytampa - serdy trauks vidun, bet jei srove bus pertrauta - serdis is inercijos leks toliau
Na neverta čia ginčytis. Nutraukus srovę ritėje visa energija sukaupta induktyvume bando grįžti į EVJ, kadangi grandine nutraukta įtampa sukyla... (nepamenu aš tos teorijos, be to mūsų nemokė kaip vinimis šaudyti) ritės magnetinis laukas dingsta geležinio strypo laukas taip greitai dingti negali... Na mano kukliu supratimu poliai turi tapti tiek ritės tiek geležinio strypo turi tapti tokie patys, kad tą strypą iššautų. Gal ten trumpam įjungia/ iįjungia/įjungia maitinimą?
-
4 puslapiai teorijos, gal laikas jau prie praktikos pereit :azn:
-
gal jau kokią ritę suvyniokim...:)
-
nieko blogo neatsitinka, kai per rite teka nuolatine srove - tokiu atveju tai elektromagnetas , kuris traukia prie saves visus gelzgalius(beje serdis niekur neskrenda, pabandyk ja istraukti)
visai kaskita gaunasi ,kai srove kintama, t,y, musu atveju kai srove tik trumpam pajungiama, kad trukteltu i savo vidu serdi, o toliau si is inercijos lekdama trinkteltu i klapana
o laidus vamzdelis siuo atveju yra trumpai jungta vija , kurioje indukuojama ytampa ir teka trumpo jungimo srove, taip veika transformatorius su uztrumpinta antrine apvija - visa energija sunaudojama antrinei apvijai kaitinti
tam vamzdelis ir pjaunamas isilgai, kad buru pertrauta sroves grandine ratu
-
zalias7 rašė:
4 puslapiai teorijos, gal laikas jau prie praktikos pereit
tureciau kur panaudot, tikrai negaisciau laiko mokyklos fizikos priminimams ir betiksliams gincams, o cia vis uzsiemimas:):):)
-
eimazz rašė:
nieko blogo neatsitinka, kai per rite teka nuolatine srove - tokiu atveju tai elektromagnetas , kuris traukia prie saves visus gelzgalius(beje serdis niekur neskrenda, pabandyk ja istraukti)
visai kaskita gaunasi ,kai srove kintama, t,y, musu atveju kai srove tik trumpam pajungiama, kad trukteltu i savo vidu serdi, o toliau si is inercijos lekdama trinkteltu i klapana
o laidus vamzdelis siuo atveju yra trumpai jungta vija , kurioje indukuojama ytampa ir teka trumpo jungimo srove, taip veika transformatorius su uztrumpinta antrine apvija - visa energija sunaudojama antrinei apvijai kaitinti
tam vamzdelis ir pjaunamas isilgai, kad buru pertrauta sroves grandine ratu
Na teisybės yra, kažkaip nesusimasčiau, kad čia mes turėsim pereinamą procesą, kurio metu (kol keisis laidininku tekanti srovė) truputį pašiltų vija, bet toliau laikant ritėje įtampą jam būtų giliai vis vien. Seniai mokiausi vadinasi :inno:
Idomu pasidarė, kaip berazumijus realizuoja trumpą solenoido prijungimą?
-
Jooo musu su Audrium nieks nemato, turbut nematomi kokie :inno:
-
zalias7 rašė:
Jooo musu su Audrium nieks nemato, turbut nematomi kokie
Matyti tai mato. Asmeniškai neplanavau daryti elektromagnetinio dūžikio. Na o bet tačiau, kadangi šiuo metu nieko nekonstruoju gal ir verta pamėginti kokį prototipą surinkti. Juolab, kad DC-DC invertorių lyg ir surasčiau savo šiukšlyne. Rytoj paieškosiu :azn:
-
Universalus a davai koperuojames, tu suvinioji prikabini potenciometra dar ko ten reikia reguliavimui, a as i koki qb ikisiu, vat ir bus progresas ir komandinis darbas :inno:
-
zalias7 rašė:
Universalus a davai koperuojames, tu suvinioji prikabini potenciometra dar ko ten reikia reguliavimui, a as i koki qb ikisiu, vat ir bus progresas ir komandinis darbas
Nieko prieš, galiu pamėginti susukti. Prieš pasakydamas galutinį TAIP manau palauksiu iki rytojaus, jei rasiu keitiklį galėsiu pradėti. Mano manymu čia pati problemiškiausia schemos dalis. (Aišku, galima paskersti fotiką, bet paprastai ten DC-DC inverteris ir likusi fotikio dalis vienoje plokštėje būna).
-
Nelabi ten supratau ka ten kinietiskai aiskinai, bet supratau, kad koperuosimes :beer:
-
Teisingai supratai. :inno:
Bandysiu jei rasiu vieną mikroschemą (nors ne tokia ji ir mikro) :beer:
-
Universalus rašė:
Teisingai supratai.
Bandysiu jei rasiu vieną mikroschemą (nors ne tokia ji ir mikro)
a kam ta mikroshema, padaryk su potenciku, kad galinguma magneto reguliuot. Pradziai usteks.
Tik va to daisdtate foto kiek suprantu, vostuvo shtokas yra tuo paciu udarnikas ir ji visai ne dauzo o stumdo.
As neklystu ? ar man susirode negerai ?
-
beje kas rinks keitikliuka, siulau daryt ant MC34063, pdf galima parsiusti cia:
http://www.elektronika.lt/downloads/51/print/
8 koju DIP, maitinimas 3-40V, srove per vidini rakta iki 1.5A (galima pajungt isorini rakta)
pats bandziau, scemute surinkta veikia be kaprizu, jungimo schemu visokiausiu pateikta pdf;
gryztamo rysio grandinej istacius potenca gali viena rankenele reguliuot isejimo itampa
tiek apie keitikli
toliau aisku reikes konderio,kaupiancio energija, lauko tranzo, per kuri konderis bus iskraunamas i elektromagneto apvija na ir sugalvot tranzo valdymo scemute:)
-
zalias7 rašė:
Universalus rašė:
Teisingai supratai.
Bandysiu jei rasiu vieną mikroschemą (nors ne tokia ji ir mikro)
a kam ta mikroshema, padaryk su potenciku, kad galinguma magneto reguliuot. Pradziai usteks.
Tik va to daisdtate foto kiek suprantu, vostuvo shtokas yra tuo paciu udarnikas ir ji visai ne dauzo o stumdo.
As neklystu ? ar man susirode negerai ?
Matai, mikroschema reikalinga sukelti įtampai. Nesinori turėti sunkių baterijų.
Kaip bebūtų gaila radau keletą DC-DC konvertorių tačiau jie niekam tikę, vienas iš 5V daro 9V. Kitas iš 35V daro +15V,-15V.
Truputį pažaidžiau su pramoniniu soleniodiniu vožtuvu 12V. Na kala sakyčiau visai pakankamai, kad atidarytų kaupiklio vožtuvą (aišku nelygu kokia spyruoklė kaupiklyje).
Dar susilpninus spyruoklę, kuri atjungus srovę atmeta inkarą visa patranka gaunasi (Kad suspausti spyruoklę reikia uždėti pusę kilogramo svario). Inkaro eiga 1 cm iki atsimuša į atramą. Pajungus 19V maitinimą smūgis dar geresnis (čia maitinimą paduodu iš nešiojamo PK maitinimo šaltinio). Bandžiau solenoidą užmaitinti užkrautu kondiku, tačiau rezultatas panaudojus 2200 mikroF kondiką užkrautą iki 19V nelabai geras, smūgio faktiškai nelieka. Reikia didesnės talpos kondikų, kurių po ranka neturiu :'(
Imesiu solenoido nuotraukų vakare, manau šaunykui modifikuoti neblogas variantas. Reikia pailginti štoką ir išgręžti vieną išilginę skylę.
-
grazinancia spyruokle reik SMARKIAI silpnint, nes su 2000mikroF ir 20V nieko ir neturi gautis, jei spyruoklei suspaust reikia puse kg:)
-
ismeginau su tuo vilmos elektromagnetu. nuo 12v su praktiskai nesancia spyruokle voztuve - ne i ta puse nesigauna. ir elektromagnetas nemenkas ir kol rankoj laikai jegos atrodo turi. reikia itampa stipriai kelt. o ir kondikas reikalingas bent jau 4700 mikru.
-
eimazz rašė:
grazinancia spyruokle reik SMARKIAI silpnint, nes su 2000mikroF ir 20V nieko ir neturi gautis, jei spyruoklei suspaust reikia puse kg:)
Na spyruoklę tai suspaudžia, bet jėgos nesulyginsi kur gaunama pajunguos tiesiai prie 19V. Ryškiai kondikas per mažas. Reiks kažką ardyt kondikus rimtesnius traukti :inno:
-
talpa didint ir ytampa bent dvigubai pakelt, konderio sukaupta energija - 0.5*C*U^2 (ytampa kelt daugiau tolko)
-
Imetu keletą solenoido nuotraukų vieną išskleistą kitą surinktą. Realiai solenoido plasmasinį apvalkalą galima ženkliai sumažinti. Ten kur matosi virinimo siūlė realiai ties ta siūle visas galas yra užpildytas geležimi į jį atsitrenkia inkaras per jį išilgai išgręžta skylė, bet išgręžta ne iki galo. Prie inkaro reiktų pritvirtinti papildomą ne geležinį strypą ir visas mechanizmas būtų paruoštas naudojimui. Belieka tik elektrinė dalis, kuri mano supratimu griozdiška gaunasi.
(http://i189.photobucket.com/albums/z213/Pasaule/IMGP2583.jpg)
(http://i189.photobucket.com/albums/z213/Pasaule/IMGP2585.jpg)
Bėja kokios jūsų naudojimo šautuvo kaupiklio vožtuvo spiruoklių stiprumas? Kiek kg reikia jai įspausti?
-
eimazz rašė:
talpa didint ir ytampa bent dvigubai pakelt, konderio sukaupta energija - 0.5*C*U^2 (ytampa kelt daugiau tolko)
Šitas tai taip, bet neturiu maitinimo šaltinio tokiai įtampai, kad užkrauti kondikus eksperimentui. Naudojau parankines priemones. Kol kas neesu labai susižavėjęs ideja, nes tinkamo DC-DC konverterio neradau :'(. Apskritai konstrukcija įgyvendinama ;D
-
Universalus rašė:
Imetu keletą solenoido nuotraukų vieną išskleistą kitą surinktą. Realiai solenoido plasmasinį apvalkalą galima ženkliai sumažinti. Ten kur matosi virinimo siūlė realiai ties ta siūle visas galas yra užpildytas geležimi į jį atsitrenkia inkaras per jį išilgai išgręžta skylė, bet išgręžta ne iki galo. Prie inkaro reiktų pritvirtinti papildomą ne geležinį strypą ir visas mechanizmas būtų paruoštas naudojimui. Belieka tik elektrinė dalis, kuri mano supratimu griozdiška gaunasi.
http://i189.photobucket.com/albums/z213/Pasaule/IMGP2583.jpg
http://i189.photobucket.com/albums/z213/Pasaule/IMGP2585.jpg
Bėja kokios jūsų naudojimo šautuvo kaupiklio vožtuvo spiruoklių stiprumas? Kiek kg reikia jai įspausti?
Matai reikia apsisprest ka mes darom, spaudziam ar musam is inertcijos, musti reikia nedideliu jegu, o va ispausti tai nzn, ciut ne visu svoriu reikia uzgult :question:
-
norint be keitiklio isgaut didesne itampa galima kondikus uzkraut lygiagreciai o poto sujungt nuosekliai. del 1mm apvijos man biski per stora atrodo
-
vat jum ir "elektromagnetinis dauziklis", o rezultate lieka ta pati mechanika - grazinancios ir klapano spyruokles parinkimas, dauziklio svoris....
o dar batareiku pora komplektu (nes merfio desnis galioja visada:)) ir elektonine dalis, kuri lauko salygom gali issimaudyt ir saibom pareit...
-
na va del to ir neturiu labai didelio noro kist elektronika kur puikiausiai susitvarko mechanika. o be to mechanika ir labiau prieinama daugumai. kulkele ikist vistiek reiks tai ar cia sunku tuopaciu ir dauzikli uzvest ? :) vistik ir daugiau modeliu be mk3 kazkaip nesimato :inno:
-
atidave sena fotoaparata su blykste. ant kondiko per 2s susirenka 220v :inno: kibirksciuoja graziai - gal reiks pamegint pritaikyt :)
-
a tai ka tu nori kondikas ten stovi 150mkf ant 400v. realiai apie 200-240 ant jo radau itampos. kai su pincetu uztrumpini tai jobteleja graziai. gal sakau neverta is pradziu megint tiek paduot :) tiesa vienas minusas - is 3v batareikos srebia 1.5a. bet uzkrauna gana greitai o poto galima kokia schemtute surinkt kad toliau neleistu kraut. o 200v yra nemazai ... siaip gausgunuose naudoja ta pati. na ir ta schema islupau is senovisko tarybinio fotiko. gaila buvo bet ko del to pasaudymo nepadarysi :) taip kad biski atnaujinsiu eksperimentus - siokia tokia sviesa tunelio gale pasimate :)
-
2berazumijus
paskaiciuok sukaupta energija (na kad ne vien tik "metod tyka" butu):
pvz.: E=C*U^2/2, kiek ten J gaunasi?
;)
-
viniu saudytojai tuos J naudoja kulkai issaut, mes - klapanui atidaryt...
:)
-
domejaus kiek ten tu j jie sukaupia tai nuo 200 iki 1000. bet ten efektyvumas vos vos daugiau 3%. cia gerokai didesnis. bet kaip tuos j isverst i j reikalinga pradaryt klapanui ? as kazkaip labiau praktikas ne teoretikas :)
-
blin taigi jau pries kokius metus senam forume nagrinejom.
Siap viskas pavogta iki musu, ir gansuose buvo iskaiciuota/isbandyta , buvau sudejas pavyzdzius. Jei nespaust o dauzt klapanui atidaryt ustenka 2-3J.
Todel jau susukit ka nors greiciau :)
-
na panasiai ir gaunas su 4gr vinim. elektromagnetas turetu but zymiai efektyvesnis. gal uzteks ir kokiu 100v. na zalias pakentek iki rytojaus. namie parsiboginau buozes namu darbus. elektronika atidesiu ten kur jai ir vieta - darbe :)
-
Ir priminsiu seną idėją tuo pačiu klausimu- nepamirškit į šautuvą integruoti chronogrfą ir jį sujungti du elktroninio daužiklio procesoriumi. Taip turėtų pavykti išgauti šūvio stabilumą + - 0,0025 m/s.
-
Pradeam nuo http://gauss2k.narod.ru/eugen/em_1.htm
jie ten cvekais saudo, o mums tai tiktu kaip udarnikas. :)
-
Audrius rašė:
Ir priminsiu seną idėją tuo pačiu klausimu- nepamirškit į šautuvą integruoti chronogrfą ir jį sujungti du elktroninio daužiklio procesoriumi. Taip turėtų pavykti išgauti šūvio stabilumą + - 0,0025 m/s.
Audriau negasdink zmoniu cia jau aukstasis pilotazas, mums to kol kas nereikia :)
-
Audriau nesityciok :) dauziklis gal ir nieko variantas butu - man jis idomus tuo kad nereikia trosiuku troseliu galvot kaip nuvest darant bullpupa. knopke kokia nori idejai ir valio. o jei cia rimtai - tai kiek kulku yra ? kiek skirtingu sautuvu ? kiek skirtingu vamzdziu ir klapanu ? kiek reikia surinkt informacijos kad ka nors paskaiciuot ? kas rasys programa valdymui ? deja cia jau ne programoj esme - ja parasyt ne beda. beda surint visa imanoma informacija. pas rusus buvau rades tema "super pcp". na ten zmogelis tai tocnai nusikreizejas buvo i panasia tema. na ji ir sulazdavojo visi kas netingi. tai butu imanoma tik konkreciam sautuvui. ir tai cia reikia ir gero saulio ir elektronsciko ir programuotojo. aisku tai imanoma. imanoma ir kulka pasvert pries saunant :) dar pamirsau precizini slegio davikli +-100 bar kaupiklyj slegi matuot :)
-
Gerai jau, gerai, atsiprašau už sarkazmą. Aš, matot, esu mechanikos šalininkas. Kitas dalykas- dauguma svaigimų aukštomis materijomis taip ir lieka fantazijomis.. Pvz.: elektroninis FT taikinys ir tt.
Vienu žodžiu, norėjau pasakyti, kad geriau maži, bet realųs darbai, nei dideli planai be jokio realizavimo.
Pastaruoju metu prie visų kabinėjuosi:)
-
elektroninis FT taikinys yra gerai. Jau vien del to, kad sniurai neuskliuna, nenutruksta , nereikia tvirtint medvarziais paciu taikiniu ir t.t.
Tui va padarysiu tema ir sugalvosim, kad ir su distanciniu, vietoi sniuro reiks paspaust distancinio mygtuka :)
-
audrius duok finansavima - bus ir rezultatas. kazkodel gerokai geriau finansuojamas lietuvos peintobolas o ne ft :)P o dabar cia liaudiskom priemonem kazka darai tai da ir pizdulei duoda. nenoriu but super lt pcp gamintoju :) tai ne mano vieno reikalas ir nezadu as ji vienas daryt. norintys visada velcomen bet yra ir bet. teoriskai tai imanoma. pasiteisins - sau pasidarysiu o kaip kiti norintys ? ar nukist visa ta reikala i gilu pogrindi kad neskaityt pyzdavoniu ?
-
Prie ko finansavimas? Vadinasi svarstomi planai, projektai jau iš karto žinant, kad jie nebus realizuoti dėl nesamo finansavimo? Projektavimas tik dėl projektavimo? Ir kas čia gali finansuoti iš šalies? Aš pavyzdžiui savo nesamam PCP jau esu išleidęs beveik tiek kiek kainuoja PCP BAM 50. O gaminio kaip nematyt taip nematyt. Bet faktas, kad darau, nes yra ne tik piešiniai, bet ir realios detalės. Ir visa tai iš savo kišenės, nes ne kam kitam to reikia, o man pačiam. Ką tik įmanoma darau "liaudiškomis priemonėmis"- ant kelienio pasidėjęs su vienu iš dviejų turimų dildžių. Ir tokius darbus padarau gan greitai, lyginant su neliaudiškomis priemonėmis- detalių iš tekintojų laukiu mėnesių mėnesius...
Dėl ko aš čia įsikišau, nieko neraukdamas apie elektroniką? O visai su teigiamais, nors ir užslėptais kėslais- pagalvosit kuris nors iš jūsų "na tu čia b...t pasip...ok, va, padariau, žiūrėk, išgraužk!!!" Norėjau pasakyti, kad diskusijų ir realių darbų kiekio santykis yra pernelyg mažas (t.y.0).
Tagi, savo geru žodžiu skatinu progresą:)
P.S. tikiuosi nebūsiu nušautas iš PCP su elektromagnetiniu daužikliu..
berazumijus rašė:
audrius duok finansavima - bus ir rezultatas. kazkodel gerokai geriau finansuojamas lietuvos peintobolas o ne ft :)P o dabar cia liaudiskom priemonem kazka darai tai da ir pizdulei duoda. nenoriu but super lt pcp gamintoju :) tai ne mano vieno reikalas ir nezadu as ji vienas daryt. norintys visada velcomen bet yra ir bet. teoriskai tai imanoma. pasiteisins - sau pasidarysiu o kaip kiti norintys ? ar nukist visa ta reikala i gilu pogrindi kad neskaityt pyzdavoniu ?
-
na va ir pradiniai rezultatai - is fotoblykstes maitinimo bloko visai neblogas dalykas gaunas. ant 1cm diametro vamzdelio suvyniojau 300 viju rite. plienini strypuka visai smagiai isspjauna - su pirstu tikrint jega nesiryzau :) ta blykste tai velniskai daug srebia kol uzkrauna kondencatoriu - apie 4a kokias 2 sekundes. gal kas turit kokiu minciu kaip paprastai pamatuot isgaunama energija ? na o pati elektromagneta suderint ne taip jau ir paprasta - milimetras per kiek ikista serdis i rite turi labai daug itakos. pamirsau paminet - darbine itampa maitinant is 2.38v - 270v. belieka ryt pasidaryt serdi kuri tiktu vietoj esamo dauziklio crosmane ir zaistis ... zaistis ...
-
Netikiu, nejaugi progresas ir ledai pajudejo :o
Energija pamatuot galima , kaip ir sovinio :)
-
na va preliminari schema
(http://host-photo.com/thumb.php?f=pspxelectro.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=pspxelectro.JPG)
viso papildomo aplipdymo nepiesiau bet pagrindine dalis turetu tokia but. procesorius rupinsis ir itampa ant kondiko ir impulso trukme. taip kad bus labai platus reguliavimo diapazonas. energija kaip sovinio nesigauna - niekas is vamzdzio neisleks - elektromagnetas gi o ne gaussgunas :P
-
berazumijus rašė:
na va preliminari schema
http://host-photo.com/thumb.php?f=pspxelectro.JPG
viso papildomo aplipdymo nepiesiau bet pagrindine dalis turetu tokia but. procesorius rupinsis ir itampa ant kondiko ir impulso trukme. taip kad bus labai platus reguliavimo diapazonas. energija kaip sovinio nesigauna - niekas is vamzdzio neisleks - elektromagnetas gi o ne gaussgunas :P
Tai blin majatnika padayk, tegu kala, bet manau neverta, grusk i savo crosman 2100 ir "mietodom nauchnogo tyka" :)
-
na bet jei tai vdrug iseitu ne vienetinis dalykas tai darant kitam saunykui ar elektromagnetui reiktu kazkaip isivest kazkoki "smugio i klapana jegos" mato vieneta ir paprasta matavimo buda :) ne visi juk net ir lituot moka nekalbant jau apie rimtesnius keitimus.
-
berazumijus rašė:
na bet jei tai vdrug iseitu ne vienetinis dalykas tai darant kitam saunykui ar elektromagnetui reiktu kazkaip isivest kazkoki "smugio i klapana jegos" mato vieneta ir paprasta matavimo buda :) ne visi juk net ir lituot moka nekalbant jau apie rimtesnius keitimus.
KAm tu suki galva su tuo "smugio i klapana jegos" mato vienetu.
Kas tiks vienam sautuvui netiks kitam, galu gale pakeisi savo vostuvo spyruokle ir reiks keist ta smugio jega. Tam ir darom elektrini, kad butu reguliavimo galimybes, paskui potencika ir smugis didesnis :)
-
kainuot tai daug nekainuos - uz sirdi - procesoriu pries valanda sumokejau apie 8lt. kitas klausimas - kaip visa procesa valdyt dar neapsisprendziu. lyg ir su potencais noretus bet vos ne paprasciau ir tiksliau is kompo gautus per com porta. bet kolkas tai tik mintys :inno: na dar jei kas turit nereikalingu senu fotiku su blykstem - dekit i kampa visus paimsiu :) beto procesorius labai lengvai programuojas - uztenka paprasto tam tikrai sulituoto 5 gyslu laido. na bet kantrybes cia tik pradziu pradzia.
-
berazumijus pradziai ant paprasto potenciometro galima ? kam tas procesorius, va kai pavirtins, kad veikia/saudo.
Tada galima kabint procesoriu ir ji apkraut visokiom funkcijom. Pradek nuo paprasciausio, a tai dar 10 puslapiu suvio nebus :)
-
zalias7, nespausk:) mataigi procesas vyksta, o ant procesoriaus tikrai paprasciau - ir keitiklis ir valdymas vienoj vietoj, o viskas programoje...
-
na gal ir be proco pradziai darysiu. pirma reikia rite padaryt kad su ja bent jau klapana pramustu +- i ta puse. poto jau bus galima keitikli daryt programuojama. su mechanika darbo irgi nemazai iseis. tingiu ieskot ka nors gatavo nes paprastai jei ir randi ka i ta puse vistiek reikia dadarinet.
-
Gerai as tyliu 8)
-
O kaip čia viskas pajudėjo. Vienas pastebėjimas dėl potenciometro jis bus didelis nuostolių darytojas. Tranzistorinis raktas žymiai efektyvesnis įrenginys. Kita vartus bandymams ne taip aktualu.
Gal reiketų prie proco įėjimų promontuoti DIP jungiklius, kuriais būtų galima keisti (koduoti) rakto atidarmo trukmę. Vis mažiau kartų reikėtų programuoti valdiklį. :evil1:
-
Na visi lauke pirmo suvio:azn:
Jis tika buvo padarytas:super:
Panaudojau vilmos selenoida(jis tinka BAMui,tik dar isolecijos pagalba reike padidint jo diametra) Isardziau sena muiline PRAKTIKA 450AFD ir isitraukiau laidus,kurie buvo prijunkti prie lempos.
Selenoida ikisau i BAMa vietoi dauziklio,laidus isvedziau per skyle skirta nuleistuko kabliui.Sujungiau viena laida,o kita prilieciau kai pasikrove kondikas.
Vostuva pramuse be problemu:super:
10 tasku Berazumijui uz patarimus:super:
P.S. Vel gavau per nagus.Pasirodo vienas suvis,ne iki galo iskrauna kondika:lol:
-
Nu va progresas :)
a gal pas ta vilma dar like tu solenoidu ? pasizaisciau ir as :)
-
zalias7 rašė:
Nu va progresas :)
a gal pas ta vilma dar like tu solenoidu ? pasizaisciau ir as :)
Maniskeje buvo du.Viena,galesiu atvest i varzybas :azn:
-
Ok paimk :beer:
-
Na štai. Sveikinu! Belieka viską gražiai sukomponuoti, parinkti tinkamą mikrojungiklį ir pirmyn.
-
Audrius rašė:
Na štai. Sveikinu! Belieka viską gražiai sukomponuoti, parinkti tinkamą mikrojungiklį ir pirmyn.
Na dar nevertetu sveikinti:)
Ce tik irodymas,kad tai galima padaryti:azn:
Dabar reike laukti,kol musu elektronscikai sugalvos kaip ta procesa valdyti.
-
Vis tiek jau nebe turiu pagrindo erzintis:)
-
Brutaliai išardytas ir bus paaukotas mokslo labui. 330V, 140 mikrofaradu kondikas.
(http://i161.photobucket.com/albums/t215/Povils/DSC08593-1.jpg)
mainau y 3x9 8) Kazin ar cia ne per pigiai prasau, visgi fotikas tai veikiantis buvo... 8)
-
būčiau nupirkęs fotiką...
-
nu prasides dabar fotiku naikinimo metas :D
-
fotika toki pigiausia teko matyt uz 22lt kazkokioj fujima parduotuvej..
-
sadlave o pas tave voztuvas su stipria spyruokle ar tik simboliska ?
-
berazumijus rašė:
sadlave o pas tave voztuvas su stipria spyruokle ar tik simboliska ?
Simboline vostuvo spiruokle ir sumazintas iki minimumo vostuvo diametras.
-
Tai kam tada elektonika ?
-
zalias7 rašė:
Tai kam tada elektonika ?
Ce tik atsarginis variantas:inno:jaigu ilgai uzsitestu valdymo kurimas.
Naudojant toki metoda reguliuoti,islieka keli privalumai pries mechanika.
1-lengvas nuleistuko pozicijos keitimas(darant bulpapa)
1a-nuleistuko mechanizmas paprastesnis
2-pakeist sauniko galia,uztrunka pora sekundziu.
3-reguliuojant galia,nereike isardyti sauniko ir ieskoti tinkamu spiruokliu(pats zinai ka tai reiske:azn:);)
-
O kokiu budu greitai reguliuosi ta eiga ?
-
zalias7 rašė:
O kokiu budu greitai reguliuosi ta eiga ?
Nu ce fantazijos beribes:lol:
Galima isgalo varsta pastatyt,padaryt skirtingo ilgio kamscius,ikist ar istraukti spilkas is sono,pastatyt iscentrika sukinejama rankenele is sono ar galo sautuvo.Ir dar velniai zino kiek budu galima prigalvot;D
-
Tai idejai spyruokle ir reguliuok varstu, tas pats bbs tik dar batareiku prikrausi :)
-
Nekenciu spiruokliu:evil::evil::evil:
Ir su viena spiruokle,negausi tokio plataus regulevimo.;D
-
sadlave rašė:
Nekenciu spiruokliu
Ir su viena spiruokle,negausi tokio plataus regulevimo.
O kuo js pas tave ant magneto bus platesnis ? magnetas tai dauzys vienodu stiprumu kaip ir spyruokle.
Daryt tai pradziai su potenciometru jei pasiteisina reguliavimas. Tada su mikro kontroleriu, kad paprastai ir greit perpogramuot.
-
ta va ka padariau crosmanui skirta -
(http://host-photo.com/thumb.php?f=aaa.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=aaa.jpg)
del ko taip mandriai dariau ir kas gavos. konstrukcija be magneto turejo lyg ir pakankamai jegos, bet reikejo isprest dauziklio grazinima i pradine padeti. labai silpna spyruokle visa reikala gadino - vos vos iki dauziklio damusdavo. o dabar nusoviau pora zuikiu. pirma dauziklis iki paduodant itampa pavirsta gana stipriu magnetu o is to seka gerokai didesnis elektromagneto galingumas. rite pas mane gana mazai apviju turi ir per puse mazesne uz vilmos. neuzkimsus skyles i voztuvo puse ilgai as to dauziklio ieskojau po kabineta :D antra - atsokes nuo klapano dauziklis kuo puikiausiai vel prilimpa prie magneto ir laukia sekancios iskrovos i rite. itariu kad ta konstrukcija net per galinga isejo. bet pasilpnint visada galima. gal net ir nereiks tokios dideles itampos. nebeisejo pamegint su 30v nes darbe per tuos eksperimentus nusprogo maitinblokis :(
ir kodel neatejo i galva pamatuot rites induktyvuma ...
-
berazumijus +5, saunuolis, hrona turi pamatuot gali kas gaunas ?
-
na per anksti dar chroniui. kolkas tik vos vos tepradaro klapana. ryt su rite zaisiuos. nagai nieztiejo tik paziuret ar isvis pradaro ir ar veikianti konstrukcija. apviju per mazai ryskiai, bet jau i ta puse.
-
Viela per plona, berazumijau.
Soresnes vielos pavyniok, ir bus gerai.
-
as irgi taip galvojau. bet su storesne buvo isvis pravalas. pas mane ten tik 2mm vietos apvijai. teorijos nezinau iki smulkmenu bet manau kad kuo didesnis induktyvumas tuo didesnis ir magnetinis laukas. na tam ryt ir diena bus kad ismegint :) su kuo induktyvuma matuot turim.
-
na del atstumo tai gal nesusisnekesim. bet vienintelis atstumas turintis itakos - kiek giliai ikista serdis i apvija. nuo to labai priklauso. nedakisai ar per giliai ikisai ir nera jegos. optimalus variantas per viduri ikistai but. bent jau man taip gavos prasizaidus visa diena. ten as savo konstrukcijoj ziedus poto pakisau isgaut maksimuma.
-
na va nieko gero kolkas nesigauna su situo reikalu. daystate idemiau panagrinejau tai kilo kita mintis - mazint apviju kieki storint laida, didint serdies plota ir kondiko talpuma. su auksta itampa kazkaip nieko doro nesigauna. tik tepramusa biski klapana. serdis matomai mano atveju per maza :( o ja didinant nebelieka mesos apvijai.
teoriskai paskaiciavus jei kondikas 10000mkf x 50v tai jis sukaupia beveik dvigubai daugiau energijos nei 160mkf ir 300v. jei nenusipaisciau kur nors. jei ne tai kaip tada daryt optimaliausia elektromagneta ? kokios ten priklausomybes ?
-
Manau, kad smūgio nepavyksta išvystyti dėl netinkamos šerdies. Atidžiau pasižiūrėk į mano (5 psl.) įdėtą pramoninį vožtuvą ir jo konstrukciją (inkaras trumpas, jis atsitrenkia į užtvarą, kuri yra ritės pusiaukelėje). Trumpiau sakant, jei įdedi šerdį į ritę ir prijungi įtampą šerdis su pagreičiu įtraukiama į ritę ir greitėjasi iki šerdies pradžia pasiekia ritės vidurį, vėliau šerdis pradedama stabdyti. Mano supratimu šerdis turi būti iš dviejų metalų vienas galas geležinis kitas bronzinis, žalvarinis ar kitoks, kurio netraukia magnetas.
:azn:
-
tai as ta ir turiu galvoj kad neuztenka pas mane serdies ploto. o tas zalvarinis galas reikalingas tik tam kad su juo kazka must ir nemazintu energijos. tipo kad is rites islystu netrukdydamas magnetiniam laukui. bet dabar is daugiau zinanciu teorija butu idomu isgirst kuom susiije serdies plotas/turis su apviju skaicium ir ju diametru. visa diena inete prasiknisau neradau nieko naudingo. linkstu prie tos minties kad isvis daryt 1 sluoksnio apvija storu laidu ir kiek imanoma storesne serdimi. ir itampos nereiks simtu voltu ir keitiklis supaprasteja, nors ir ne is principo. nemegstu as aukstu itampu :) na siaip as taikau prie savo specifikos - pas kita sautuva gal ir gerokai didesne konstrukcija be vargo tiktu.
-
berazumijus rašė:
tai as ta ir turiu galvoj kad neuztenka pas mane serdies ploto. o tas zalvarinis galas reikalingas tik tam kad su juo kazka must ir nemazintu energijos. tipo kad is rites islystu netrukdydamas magnetiniam laukui. bet dabar is daugiau zinanciu teorija butu idomu isgirst kuom susiije serdies plotas/turis su apviju skaicium ir ju diametru. visa diena inete prasiknisau neradau nieko naudingo. linkstu prie tos minties kad isvis daryt 1 sluoksnio apvija storu laidu ir kiek imanoma storesne serdimi. ir itampos nereiks simtu voltu ir keitiklis supaprasteja, nors ir ne is principo. nemegstu as aukstu itampu :) na siaip as taikau prie savo specifikos - pas kita sautuva gal ir gerokai didesne konstrukcija be vargo tiktu.
Seniai ir aš tą teoriją mokiausi. Bet sąsajos tokios: Didesnis tūris reiškia, kad tokio pat stiprumo magnetinis laukas veiks didesnio tūrio kūną proporcingai tūriui. Bet didėjant tūriui, bus sunkiau išjudinti inkarą dėl jo inercijos (svorio). Vijų skaičius proporcingas kuriamo magnetinio lauko stipumui. Bet, kuo daugiau vijų tuo didesnis ritės induktyvumas (ilgesnis pereinamasis procesas t.y. ilgėja laikas iki rite pradeda tekėti maksimali srovė nuo įtampos prijungimo prie ritės pradžios). Iš čia maksimalus magnetinis laukas gaunamas tik kai srovė ritėje pasiekia maksimumą. :inno:
-
man persas isvada kad geriau maza itampa didesne srove ir maziau viju. ar yra tame tiesos ?
-
berazumijus rašė:
man persas isvada kad geriau maza itampa didesne srove ir maziau viju. ar yra tame tiesos ?
Tą patį magnetinį lauką galima gauti su daug vijų ir mažai srovės arba su mažai vijų bet daug srovės. Vienintelis skirtumas su mažai vijų ir didele srove staigiai pasieksi maksimalų lauko stiprimą.
-
Teorijos reikia? Prasom!
http://robots.freehostia.com/Solenoids/SolenoidsBody.html
http://www.coilgun.info/theory/home.htm
-
na kiek supratau tai vynioji kelias apvijas su atskirais galais. poto jas sujungi lygiagreciai. galima ir keliomis vielomis is karto vyniot bet rezultatas tas pats kas 1 storesne viela.
-
ot nekantrybe koks :) na reikia pirmiau padaryt ka su ta elektronika valdyt. reiks ryt darbe maiteka susiremontuot ir toliau bandymus test. beto namie neturiu ivairios vielos o darbe kokios tik nori pilna.
-
uzsiknisau su elektromagnetu :( gal kas turit kokiu minciu kur automobiliuose kas nors panasaus naudojama pvz dyzelio isjungimas ir panasiai ? ar gal siaip yra kokia firma kuri tokiais dalykais prekiauja lietuvoj ? lemona nieko doro neturi. ir siaip gausgunus panagrinejau tai ten mintis tokia - iki 50v darbines itampos neverta ne ka pradet daryt. amerikonijoj radau firma tai ka tik nori parduotu ir kaina protinga bet tai amerikonija ...
-
2 berazumijus
kas konkreciai ten nesigauna?
kuom padet?
-
toks dyzelio uzgesinimui naudojamas ford eskorte.dabar kaip tik ardau.bet teks surinkt.jei nereiktu surink galeciau padovanot:beer: o je ka ziurek srote
daugiau nezinau kokiose stovi.o dar stovi bobcat'e
-
elektronika tai gautus. bet reikalas pacioj mechanikoj. kiek prasizaidziau tai labai jau keistai gaunas. atrodo kad tos jegos normaliai bet mazu dauziklio eigos atstumu kazkokios anomalijos. reiks kokia diena per masinu lavonines pralekt gal ka rasiu.
-
berazumijau, taigi sakiau, kad turiu elektromagnetini voztuveli is "latvijos" jis vakuuma reguliuoja, pirkau dzipui, bet neprireike, galiu kilniam tikslui padovanot.:beer::type:
-
Gal tokio reikia?
(http://www.ipix.lt/out.php/i346445_elektromagnetas.jpg)
-
autukas - ziurint koks jo diametras. man reikalingas max 16mm. jei man netiks gal kam kitam prireiks.
noname - taviskis variantas isvis tam reikalui netinka. reikia kad butu apvalus su skyle.
-
nezinau, jis toks uzpresuotas. reik paskerst ir bus matyt kas ten viduj. jei nori, prasom.:type:
-
plasmasę aplaužius, vidinė skylė būtu apvali ~13mm skersmens.
-
matai be tu geleziuku labai susilpneja. as net didesni dar turiu ir tai per silpnas. o su geleziukais nebelenda. na ieskau toliau.
-
as neviska dar sitoi temoi perskaiciau.
o tai "vilmos" galvuciu elektromagneta bandet ? ten pas ji jegos tai turetu uztekt. stipruma reguliuot tai tik mechaniskai apriboti to magneto eiga, uzdeti koki metalo gabaliuka kad vostuvo iki galo nedaspaustu. pagrindine problema tai ne magnetas, o kaip ji uzmaitint. gal naudot is seno fotiko blico itampos daugikli ir koki kondika, ar kazka panasaus, bet tai koks svoris bu ir kiek tai uzims?
turedamas daugiau laiko perskaitysiu visa tema, ir bandysiu prisidet prie jusu pamastymu.
-
rimka tu katik parasei tai kas jau visa savaite kaip isbandyta :) dabar eina bandymai su savos konstrukcijos rite. bet cia tik mano uzgaida - kitiem tinka ir didesnes. kai daeis iki to kad pramus man klapana su 300v ir sava konstrukcija tada pereisiu prie impulso formuotuvo. tiesa jis bus labai paprastas - 1 mikroschema 8 kojeliu (ne555) ir dar kelios detales uz centus. sekantis etapas - mikrovaldiklis. dabar naudoju is fotiko keitikli. vilmos elektromagnetui tai to ryskiai per daug su tokia jega jau ir saudyt i taikinius galima :) snekejau siendie su pazystamu autoelektriku tai jis man patare is audines korbiuratoriaus voztuvo ieskot.
-
blin, :super: tai galejau net nesakyt, as matai dabar egzam mokinuosi, sesija man, tai nelabai yra laiko skaityt labai ilgas temas. o stipruma dar galima reguliuoti ir su jungtuku, dajungt papildomu pora tokiupat kondiku lygiagreciai.
-
Gražu :azn:
-
sadlave dar pragrezk skytute ir i ja istatyk nemagnetinio metalo strypuka. turiu galvoj is kaires puses. siaip ismatavimai butu gana idomus :azn: paskutinis mano modelis tai ant seno lempinio teliko vieno apvijos korpuso su 0.17 viela. bet is darbo eidamas radau 0.1 :) 0.17 jau ir tai gana perspektyvius rezultatus rode. tik va siendie nebespejau realiai isbandyt :(
-
beto reikia nepamirst kad blykstes pakrovejas momentiskai naudoja apie 4a sroves is 2v saltinio. joks akumas normaliu ismatavimu to nelaikys. tinka tik paprastos batareikos. beto jei blykste laiko juostele 24 kadru + dar biski tai perspektyva nekokia :( taip kad reikia kuo daugiau induktyvumo ir zemesnes itampos. kas mk3 ir padaryta yra. o jei kondika pakraudinet svelniu rezimu tai uztruks daug laiko. vel as cia parinuos :)
-
Berazumijau - NiMh laiko, NiCd - tuo labiau, jei imt AA.
-
kiek as psaidomejas apie akumus tai toki rezima laiko tik svino akumai. protingu ju gabaritu nera. sadlave tu padaryk - poto patarsim a tai cia susirasinejant kazkaip galima klaidu ivelt. ryt va procesoriu pakurinesiu - bent jau plokste siendie pasidariau. gal dar paprastesni ta varianta padarysiu. bet bendrai, neskaiciaves teoriskai tai supratau kad energetika sitam reikale nemenka gaunas. gal del to ir niekas nedaro nes teoriskai tai gana paprasta bet kaip jau minejau - batareikos sunkios gaunas :)
-
berazumijus rašė:
kiek as psaidomejas apie akumus tai toki rezima laiko tik svino akumai.
4 amperai 2800mAh NiMh AA pirstukui tera tik 1.43C, ir tiek atlaiko kiekvienas elementarus akumuliatorinis AA pirstukas.
-
jug vistiek jis ne vienas bus, ten kiek zinau po du nuosekliai. tai kokios keturios poros, turetu puse dezutes sovinuku laikyt :) o tuos akumus sutalpint, tai as meginciau i buoze, ten dar vietos turetu nemazai eit pasidaryt.
del tu diodu, tai kazkas ten gerai uzsimine. jeigu tarkim atleisi jungtuka dar kondikui pilnai neissikrovus, kol rite dar tekes srove, tai atleidziant del saviindukcijos rite duos pliupsni itampos i priesinga puse. bet del diodu, tai kaip praktika rodo, reikia dvieju, vieno nuosekliai ir vieno lygegreciai. vien nuosekliai neuztenka, impulsas vistiek prasoka, elektronika pajunta.
-
nimh aisku biski geriau nei licio bet tai neiseitis. po 10 suviu reiks pilnai ikraut. cia isvada padariau is to kad licio neatlaiko ne 1 pakrovimo tokia srove.
-
Reik jieshkot, daistate daro berods ~1000 suviu ir paskui ikraut reikia :)
Negi lietuviai uz anglus durnesni ir nesugalvos ? :azn:
-
ka raso reklamoj ir kas realiai tai 2 skirtingi dalykai. 500 sakyciau ir taip jau per akis. su dabartine sistema matau tik 1 iseiti - elektronika maitint nuo atskiro saltinio o pati dauzikli sert nuo 2 paprastu batareiku. bet cia tik kolkas. vdrug koki atradima padarysiu :) :inno:
-
na va paskutinis reportazas is dirbtuviu tfu virtuves :)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00869.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00869.jpg)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00870.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00870.jpg)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00871.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00871.jpg)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00872.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00872.jpg)
rezultatas sakyciau labai netgi tenkinantis. drioksteli kaip reikalas :super: apvijos korpusa tiesiog radau per netycia nuo seno dar pusiau lempinio teliko skleistines bloko - pas mus tokiu metos ne 1 ir ne 2 :) teko padildyt kad tiplu ten kur reikia, diametras 16mm. pilnai privyniota 0.17 vielos. apviju neskaiciavau bet gana nemazai ju gavos. dar reikes istekint firmiskesni dauziklio kreipikli ar kaip ji ten pavadint, nes ten kur dabar dalinai ikistas nuotraukoj matos tai cia jo darbine optimali padetis apvijoj. na ir baliona reikia dar dapust a tai gal slegis nepilnas ant voztuvo susidaro nes tik apie 1000 psi belike o reduktoriui slegis sukeltas. problema su maitimu islieka. mazos batareikos nelaiko ir 2 suviu :( tos didesnes dar dar puse velnio bet kinietiskos irgi ilgai nelaikys - reikia energizer is bedos. kas del energijos sukaupiamos kondencatoriui tai kazkur radau formule kad U kvadratu o talpumas ne. isvada persas kad itampa reikia kelt o ne talpuma. tam ribu nera - istraukiau transformatoriu is kito fotiko tai ten koeficientas apie 1:300. kolkas ir naudoju ne pacia efektyviausia itampos keitimo schema :inno: na laukiu kritikos/pasiulymu ir siaip :beer: :azn:
-
ta fotiko schema visiskai neefektyvi nes pastoviai ijungus gana daug srebia is batareiku. na 24 kadram uztenka :) kolkas yra 2 mintys - panaudot fotiko keitikli nesukant galvos + palygint paprastas impulso formuotuvas. antra mintis - panaudot is fotiko tik transformatoriu nes labai mazas ir geras o visa kita palikt mikroprocesoriui. procesoriaus butu toks pliusas kad jis ir itampa palaikytu kokia uzstatei o ne belekokia +- kaip fotike ir tuo paciu impulsa formuotu. na dar nors ir hroniu galima tuo paciu padaryt ir ka tik uzsimanysi :) tik del maitimo reikia kazka pamastyt nes ziauriai daug sroves reikalauja tas reikalas. na gal su procesorium ir geriau gautus ..
-
Matai Berazumijau, jei fotikas Lietuvoj kainuoja 25, tai fotiko savikaina gal koks pitakas, max 10Lt, o is tos sumos blicui tenka manau 2 - 3 litai maximum. Ir tu dar nori, kad keitiklis is poros tranzu efektyviai veiktu?
Pastorink viela - maziau voltu reikes.
-
na as nedejuoju kad neefektyviai veikia :) ten transformatorius geras - atskirai toks 10lt kainuotu. storint neverta - energijos daugiau isgaut galima keliant itampa. beto storos maziau prisivynioja ir gaunas mazesnis induktyvumas. na moksliskai pagrist nieko negaliu bet "metodom naucnovo tyka" radau optimaliausia varianta.
-
dapuciau balioneli iki 2500psi. na niekas nepasikeite - pramusa kuo puikiausiai. matyt radau ta aukso viduri. darbai bus daromi toliau :inno:
-
gal vistik voltaza uzteks reguliuot ? mat sitoj vietoj nera nieko panasaus i stabilizatoriu ir plaukioja itampa. o ivedus stabilizacija ir reguliavimas ir stabilizavimas iseis.
-
na kiek laiko turejau tai siendie "susisnekejau" su mikrokontroleriu savo megstamuoju. manau kad ne skaitmenini daikta nedarysiu. nebespeju namo is darbo batareiku nest. o jei reiktu dar kokius energizerius pirkt tai reiktu po darbo halturint o ne konstruot :) is fotiko lieka diodas kondikas ir trafukas tas toks mazas. lituot gal biski ir daugiau bet visai kitas servisas - prie kompo nors per usb pasijungi ir viska gali per hyperterminala derint. na paprasciau man iseina paprogramuot nei parinkinet rezistorius/kondikus/daznius :) na dar elektronines dalies tik kontroleris tera su pradine siokia tokia programa kur rodo kiek kondikas uzkrautas. sukergt fotiko schema ir skaitmenika nematau tikslo. nuo siendie laiko biski darbe ner.
-
Gal galit pasakyti-elektroninis daužiklis geriau už mechaninį? Kodėl Steyr, Ripley ir t.t. be elektroninių?
-
tai kad jie ir taip geri :) siaip aisku ir as pradejau abejot ar verta daryt bet jei jau pradejau tai bent kazkoki rezultata reikia pasiekt. pvz galios reguliavimas tai tikrai paprastai issprendziamas. "plato" galima is principo uzprogramuot pagal suviu skaiciu. ne steyeriui gi jis ir bus taikomas :inno:
-
Vadinasi, esmė tik galios reguliavimas. Mechaniniai PCP turi įvairių reguliatorių- spiruoklės paspaudimas, perepusko skersmens keitimas, reduktoriaus reguliavimas.. Elektrinis daužiklis tai darys žymiai lengviau, efektyviau, tiksliau?
O dėl gerų PCP- jie ne tik FT skirti, kai kurios modifikacijos ženkliai viršija 16 J.
-
na gerokai maziau visokiu mechaniniu darbu norint pareguliuot. tikslumas manau turetu visai geras gautis. jei pasitvirtins vos ne vietoj clicku galima butu naudot. pagal atstuma ir galingumas. yra ir auksto slegio davikliu - gaunasi elektroninis reduktorius :) na cia fantazijos reikalas ka sugalvot. ir nesakau kad cia kazkoks stebuklas vertas patento turetu gautis tik siaip idomu.
-
Tai gal ir geru daiktu. Bet kodėl tai nepopuliaru tarp rimtų ir nerimtų gamintojų? Manau, kad viskas yra kur kas sudėtingiau.. Na, bet sėkmės.
-
su atsuktuvu paprasta varzta atsukt reikia moket :) sudetingumus visus jau matau. ir viskas kaip visda atsiremia i energijos saltini. gali but kad tai ir liks tik kazkoks eksperimentas. o siaip darau kad susipazint su kai kuriais mikrokontroleriu programavimo niuansais. bet gal kazkam tai bus reikalinga. nors iki efektyvaus maitinimo panaudojimo dar nedaejau. kolkas koki 50 suviu su 2 batareikom uz 3 lt tikrai galima padaryt. dauguma nereduktoriniu mazu rezervuaru pcp panasiai ir daro. bet manes tai netenkina. bet idomi kita ideja - pilnas voztuvo valdymas is meniu lcd ekranelyj :) o ir paprasciau - pasirinkai 7j - yra, pasirinkai 20j yra. 8.5 - irgi yra. nereikia jokiu spyruokliu parinkinet.praktines naudos aisku nera labai daug. dar aisku viso to projekto sekme priklauso nuo norinciu skaiciaus. o kad niekas nedaro taip tai dar ne rodiklis - bendradarbis apsisildo ziema nama su saules baterijom.
-
Audrius elektronika turi pliusu ir turi minusu, bet kai ja pakinkysi nereiskia, kad ji tik udarnika dauzys, galima prikabint pvz. suviu skaiciu (nebereikia manometro) niu ir t.t. jau nesnekant, apie reguliavimo galimybes.
-
o kas dabar yra analogo like ? cd - skaitmenika (viena is pirmuju realiai naudingu), dvd divx - skaitmenika, mobilus rysys - skaitmenika, fotikas irgi, televizija - subjektyviai rodo geriau skaitmenika. aisku savo laiku tai buvo apgailetina bet dabar tikrai yra priemoniu padaryt geriau uz analogine technika. kazkada as irgi kreivai i mp3 ziurejau bet tik iki tol kol neatsirado normaliu encoderiu. vistik ir tekini ne is karto zmonija isrado.
-
Neturetu, gal tik smarves neuzteks.
O kad smarves uztektu, kondika papildoma prijunk lygiagreciai prie esamo.
Is principo gali nelaikyti tranzistorinis raktas, bet tikimybe menka. Impulsiniame rezime jie didziules perkrovas atlaiko.
-
tik neijunk serijom kad saudytu :D
-
kulku nespesi kist :lol:
-
nepades papildomas kondikas. bet sudegint irgi nesudegins. cia jei elektromagnetas nuo vilmos. jis kazkur normaliai pradeda veikt nuo 150v. maketine plokste turiu darbe isbandes. veikia :) tik man dar biski truksta kazko joj. o tai i bama jis lenda normaliai ? siendie blin darbais uzsikases buvau nebuvo kada prieit ka nors daryt toliau :( kadangi darba pailgu batareiku nors vezimu vezk tai zadu pamegint kiek laikys 4 komplektas.
-
Magnetas,kuri susisukau,labai gerai tinka bamui(ne vilmos)
Maniskiui uztenka 18v (is dreles akumo)
O tavo ekspermentineje schemuteje voltazas reguliuojas?
-
realiai isbandyta nuo 20 iki 320v. sroves srebimo negaliu tiksliai pasakyt nes impulsais srebia bet maitinblokis rodo apie 0.4a krovimo metu, bet ne istisai. stabilizatorius kolkas tik programinis ir valdomas is kompo. be problemu galima pajungt potenca ir su juo ta pati daryt. stabilizavimo tikslumas 1v. apatine riba galima mazint bet tada mano atveju isvis gaunas niekam nereikalingas daiktas :) impulso trukmes reguliavimo atsisakiau nes nera tikslo kai taip placiai reguliuojas itampa. na aisku galima ir reikia dar ivest indikacija kada kraunasi ir blokuot nuleistuka. na baterijos lygio matuokli ir dar prigalvot ko sirdis geidzia :) kolkas schema isskyrus procesorine dali ant laidziuku.
-
galetum patikrinti kokios talpos kondiko uztenka minimaliam ir galingam suviui su tais 18voltu. su tokia zema itampa dideles talpos kondikai neproblema, gal net nereiktu visai tos itampos kelti, ir savo sautuva galetum tuo paciu pakroveju kaip ir akumuliatorini suktuka pasikraut :lol:
-
nu bet itariu kad kokia 10000 mikrofaradu reiks kad ta vostuvuka ispaustu.
http://upload.wikimedia.org/math/d/b/f/dbf4167027fb65b4d45a5e76331b9279.png
cia is wikipedijos, formulike pacio kondiko energijai paskaiciuot. C talpa, V itampa. 18v 10000uF ~1,6J tiek tikrai turetu uztekt ji ispausti. bet jeigu kasnors tiksliau pasakytu kokio ten svorio reikia kad isispaustu tas voztuviukas, vien is idomumo kanors daugiau paskaiciuot galeciau.
-
ar ne paprasciau imt kondika max itampai su kazkokiu talpumu ir poto keist itampa ka as ir padariau ? rezultatas tas pats. mano atveju dar net ant kompo jei yra noras gali ziuret pasikrovimo procesa :) sadlave tu jei nori to varianto geriau mastyk kaip ji pritaikyt tavo poreikiam nes as kazin ar ji naudosiu :( aisku gal dar kam idomu butu. siaip reiktu laiduku pasilituot ir prie kompo pasijungt. bet kazkokiu ypatingu elektronikos ziniu nereiks. jungimas prie kompo galutiniam variante bus nebutinas o tik diagnostikai - itampai ir krovimo sekai tikrint. panasiai kaip prie masinos - pajungei ji veikia a tu viska ant kompo matai. o del universalumo ir dariau toki tampu diapazona. pvz mano variantui tinka tik pradedant 250v itampa. bet man labai nepatiko krovimosi laikas - kulipka greiciau ikisu. na siaip sprest jum as savo padariau :)
-
per com porta. uztenka 2 laidu. na dar reikia visa tai davest iki 1 plokstes o ne laidu kruvos. kazkaip va norinciu nera tai ir rankos labai nekyla. bet davesiu. gal paciam kada prireiks :) neisnaudotu procesoriaus galimybiu yra sociai. kondikas is fotiko trafas irgi. tik va su jo pajungimu manau kad nera standarto. ant greituju dar buvau padares kita varianta gerokai ekonomiskesni iki 50v. kazkas jau panasaus i daystate varianta. bet elektromagneto neradau kuris teisingai veiktu bent nuo 20v.
-
tu tai cia visai moderniai :) as tai uz tai kad kuo maziau detaliu butu. maziau detaliu - maziau energijos nuostoliu, kartu mazesne tikimybe kad kazkas suges.
-
ankstesniuose puslapiuose paziurek schema. ji nedaug skirias nuo dabartines. nepasakyciau kad detaliu ten daug :) o kas svarbiausiai jokio derinimo - viska procesorius daro ka jam pasakai.
-
prototipas ant stalo ir veikia. na gyvenu skylej tolimoj nuo visos kitos lietuvos :) jei kas lokaliai apsiimtu gelbet vietinius saunyko brolius tai ir schema ir programa duodama nemokamai :) iki sakyciau pirmo "gatavumo" truksto krovimo indikatoriaus ir iskrovos rakto su nuleistuku. manau kita savaite bus galutinis sprendimas. kritikos nesimato kas yra biski keista :) poto aisku gali but nesusipratimu - va pasidariau neveikia ir t.t. uz tokius atvejus atsakomybes nenoriu apsiimt. garantuoju tik kad bus pakrautas kondikas 300v 160mkf iki reikiamos itampos ir nuspaudus knopkiuka visa jo energija bus perduota i kazka nors ir i lempute :)
-
300v 160mkF ?? :o :lol: tai kad jau vien i ta kondika 7,2J energijos isikrauna, tai net suspausto oro nebereikia :lol:
-
nepamirsk energijos perdavimo desnio. siaip tai elektromagneto serdis su panasia jega ir islekia :) nusiziurejau ka ten tie gausguneriai daro :) vos vieno teliko lcd nepersoviau bezaisdamas neatsargiai. per pirsta gavau prikises irgi nemenkai. bet as su atsarga darau - sumazint niekada ne beda :)
-
sadlave - panaudojau ta pati kur fotike radau. kazkaip pagal sukaupiamos energijos formulelabiau apsimoka kelt itampa o ne talpuma. 2 kondikus sudejus isvis elektromagneto serdi nafig ismuse gerai kad ne i aki :) visas klausimas paciam elektromagnete ir jo konstrukcijoj. nes kolkas tik 2 tinkamus variantus radau. eisiu 1dieni pasiknist i srota gal ten ka rasiu.
-
as tuoj is pavydo pradesiu irgi dometis skaitmenine elektronika ir mikroprocesoriais :inno: gaila mano specelybej to nemokina, arba teks imt papildoma dalyka, arba per vasara paciam mokintis (pagrindu siokiu tokiu turiu).
geru dalyku berazumijus moki :beer:
-
manes niekas to nemokino - pats mokinaus :) na kai mokinaus tai tada apie tokius dalykus dar niekas ir nesvajojo. o dabar gi kur tu rasi tikra potenca ar rite ? dabartiniam telike programiskai valdomi net rezonansiniu konturu paramtrai :) tiesa fiziskai tokio daikto kaip konturas nebera. DSP taip sakant :inno:
-
tai viskas aisku tada :) tai iskarto perspeju kad nenustebtum kai uzpulsiu su kruvom kvailu klausimu ta tema :type: bet cia gal truputi veliau... :)
-
kvailu klausimu nebuna - tik i juos tingima atsakyt :) tiesa iki dsp procesoriu nedasikasiau ir man jie kazkaip neidomus - neradau pritaikymo virtuvej :)
-
berazumijus rašė:
kvailu klausimu nebuna - tik i juos tingima atsakyt :)
nu tai teks imtis priemoniu. yra toks kankinimo metodas, kalbek arba gersi :azn::beer:
-
jonava na ner labai toli bet vistiek reikia vaziuot - peskom nedaeisi :) o tylet as moku :D nereikia manes samagonu gasdint :)
-
...kilo tokia mintis...,nes man tas ed atrodo gana sudetingai,bet....jei daryciau as[na kolene] bandyciau eiti lengvesniu keliu-man labiau suprantamesniu ir patikimesniu...Aisku,jei butu pakankamai vietos tam itaisui....Daryciau kombinuota...-spyruokle[udarniko] butu 7,5 J,o el.magnetas,reguliuojamas potenciometru,-papildomai suvio metu spaustu udarnika...dadetu reikiama reguliuojama jega galingesniems suviams....nereiketu galingo maitinimo saltinio,galingo magneto ir sudetingo elektroninio valdimo....cia tik ideja-nemetykit kiausiais....;D
-
na kiausiniais nemetysim bet ar tai ne 2 kartus sudetingiau ? :) elektronika + mechaniniai pakeitimai ? reguliuojas paspaudimas varzto pagalba yra padarytas crosmanui 1377.
-
Sunkiai cia jums aina idomu kodel ??? gal ,kad nuo nulio viska israsdinejat, kai zmones seniai jau net serijom saudo pvz. "drozd" .
Vapas kolegas is rusijos radau temute, gal pades ? :)
http://talks.guns.ru/forummessage/30/300.html
-
nepasakyciau kad sunkiai eina. ant stalo padeta ir veikia. nors ir nokia lcd ekraniuka galima prikabint :) tik gabaritai manes bent jau netenkina. ir batareikos ilgai nelaikys jauciu. o ta tema seniai jau maciau - pagal ja kai kas ir padaryta. aisku kur rusas padare paprastai as padariau sudetingai :)
-
berazumijus niu tai ti kokia nors vaizdine medziaga ar dar ka parodytum, a tai atrodo ,kad viskas stovi :)
-
na zadejau 5dieni pafotkint bet darbu padave ir pamirsau :-[ bet siaip is fotkiu nieko ten labai idomaus ner. manau kita savaite galima bus atiduot norintiem su tuo daiktu pasizaist. na bet tik 1dieni neklibinkit :)
-
Blin, Berazumijus. Kiek is naujo ilendu i foruma, tai beveik visur visos naujos zinutes-Berazumijaus. Tik kad nieko naujo nebeperskaitau.
P.S. Rezultato laukit ne po 1 dienos(skaitykit tarp eiluciu-1 menesio)
-
menuo jau praejo :P jei nori apsiimt bandymam - visada prasom :)
-
Sendien buvau teliku taisykloje.Is smalsumo,paklausiau ar galetu padaryt,reguliuojama keitikli.Pasake kad uziverte darbais ir kurybai laiko nera;D
Bet pasake idome minti,kad reguliuot reiketu ne iseinance itampa,o paduodama i keitikli.O iseinanti pasikeis automatiskai.
Taigi elektronscikai,ar tai verta demesio minti?
-
mintis teisinga jei ziuret kaip i nestabilizuojanti maitinbloki. bet siais laikais tokiu niekas nebedaro - gal teko pastebet ant pakroveju ir siaip maitinblokiu - AC110-240v. paduok kiek nori isejime vistiek bus tiek kiek reikia. matai jei pagal iejimo itampa keist tai kas tokiu atveju kai seda baterijos ?
-
geriau sugeneruok minti kaip pereit prie realiu bandymu. as salygu neturiu ant ko megint nors schema kaip ir veikianti. pvz kiek tavo atveju reiktu itampos ? dabar turiu 2 variantus - 1 ne jokiu fotiko viduriu ir itampa apie 50v ir su fotiko viduriais - itampa iki 350v.
-
na stai kaip atrodo veikiantis maketas
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00910.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00910.JPG)
aisku ten visko per daug kaip galutiniam produktui - tai tik universali maketine plokste. o cia truputis video kaip tai atrodo -
http://77.79.26.74/ED/test.avi
jei tas neveiks ir bus idomu dar cia padejau -
<object width="425" height="350"> <param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/J1PDdh1hYh4"> </param> <embed src="http://www.youtube.com/v/J1PDdh1hYh4" type="application/x-shockwave-flash" width="425" height="350"> </embed> </object>
neveikiot :question: gal kas patars kaip idet linka ?
-
spalvoti sviesdiodziai - jega:super:
o tas juodas laidas kaip supratau is rozetes ateina?:)
ar tik taip atrodo?
-
na aisku kad ten maitinimas :) bet darbinej versijoj ta plokste zymiai sumazes - stabilizatoriaus nebus. 4x1.5 batareikos ir viskas. na iseiginiu turiu 4 dienas, gert niekas nesiulo taip kad turesiu ka veikt. dar galios reguliavimo nera bet su dabartiniu nustatymu tai ta batareika numusa isnaudojant nuo 25v iki 23v taip kad dar labai mazas impulsas.
kaip esu sumanes tai visi imanomi programos parametrai bus keiciami is kompo. tokiu atveju nereiks nieko programuot o tik pe com porta pasisneket su tuo irenginiu kulipku metymui :) tiesa tam idealiai tiks bet koks kabelis i siemens telefona, aisku nupjovus jungti ir ja prisabacinus prie mano plokstes. mas zino tai tam reikalui naudojama max323 mikroschema.
-
na tai panasu kad reikia jungt prie gyvo klapano, bus gi dar grazinanti spyruokle?
-
kas liecia klapano elektromagneta - cia jau kiekvieno fantazijos reikalas. as ju nesiruosiu daryt - kiekvienam sautuvui savo dydziai. galima pritaikyt kazka radus autodalyse konkreciu atveju. arba paciam daryt. as tik garantuoju itampa iki nuo 0 iki 50v (situo atveju gana ilgai kraunasi bet medzioklei per akis) ir impulso trukme kokia tik sirdis geidzia - bus programoj koeficientas patikslinimui nes isorinis reguliavimas gausis gana grubus, bet irgi nuo 0 iki begalybes is principo. maitinimas 6v praktiskai veikia iki kazkur 3.6v. jei naudot 2 sviesdiodzius budinciam rezime naudojama srove 100ma, su tik krovimo indikacija - apie 40ma. krovimo momentu apie 400ma. cia su dabartine schema su stabilizatorium. siaip jo nebus ir turetu biski maziau srebt. beto ir sviesdiodzius mazesne srove galima sert.
-
budinciam rezime 0.1A gal ir daugoka, nors aisku nebutina visa laika laikyt ijungus...
o keitikliukas garsus skleis(zvimbs)? cia as apie tai, kad sviesdiodziu nebutina pastoviai zibint, pvz galima knopke patikrinimui paspaust
-
batareiku dar nemeginau - pristate darbe nauja projekta i gamyba leist :( na bet uz tai gausiu 4 kanalu 1gs skaitmenini oslika kas cia visai praverstu :) keitiklis dirba apie 200khz dazniu. mano droselio atveju tai idealiausias variantas. dakrovineja kas kokias 10-20s. aisku priklauso ir nuo kondencatoriaus ir nuo impulso ilgio. dakrovimas trunka apie 0.5s. galima palikt tik dakrovimo indikatoriu tada isvis susitaupo. be indikacijos srebia apie 40ma. kaip atmegai biski daugoka bet manau daug sueda 7805 stabilizatorius.
-
tai gal stabilizatoriaus nereikia, atmega ig dirba nuo 6v iki 3v(jei neklystu), o itampai pasedus stabilizatorius vistiek neveiks
-
Procui itampa stabilizuoti visgi reiketu, tegul ir 3.3V, jei iki 5V neiseina. Pats procas turetu vos kelis mA vartoti, tai ji galima uzmaitinti ir per ICL7660 + LP2950 stabilizavimui. Pastarasis elementas yra visapusiskai pranasesnis uz 78Lxx.
-
taip galima ji panaudot bet neverta. vidinis acp kiek supratau stabilizuotas ir taip. dar pasidarau atramine stabilizuota itampa ir manau uztektu potencui impulso ilgiui valdyt. pats kondiko krovimas nepriklausomai tiesiai maitinas nuo baterijos. nesinori kolkas plestis iki begalybes ir nemanau kad tai bus serijine gamyba :) o gal daystatui parsiduosiu :inno:
-
Kaip taisyklė nutraukus įtampą į induktyvinį elementą srovė norėtų tekėti ptiešinga kryptimi. Kondensatoriui tai nepatiktų :azn:
-
tas bajeris nepraeis - ta itampa atvirkstine. paprastai tam dedami apsauginiai diodai. lauktranzius puse bedos sudejau tai laiko. o impulso trukmes ten jau gerokai per mazos kad kazka itakotu paciam iskrovimo procesui. na siaip namo parsinesiau elektronika darbe padarysiu normalia analize visu procesu. bet nemanau kad tai butina. daiktas lyg ir veikia.
-
object linkas neveikia atfiltruojamas, siaip pastebejau, kad reikia sito, pakrapstysiu kai tik laiko bus :)
-
na va ismeginau kaip laiko batareikos paprastos kinietiskos pigiausios. nustebau bet laiko gana gerai.is 4 tokiu uzsikrauna gal dar net greiciau nei nuo 5v saltinio (siaip tai 6 daugiau nei 5 :) ) ryt belieka potenca primontuot ir manau maketas bus galutinai islaizytas :)
-
nu berazumijau, maladiec!
laukiam rezultatu
i prieki paruosk dar viena knopke valdymui, chebra jau saudo serijom:)
-
kad nenumatytas serijinis saudymas, drozd2 neplanuoju daryt :) na savaitgalis nusimato biski :beer: tai plokstes isdirbimu uzsiimsiu tik kita savaite.
-
zalias7 cia visus su savo zaidimu nervuoja o as sadlave panervuosiu -
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00952.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00952.JPG)
pajungus maitinima jau megina kraut ir mirksi :) ryt belieka jegos grandine surinkt :inno: pusk baliona tsakant :)
-
na ji kazkur dabar ir yra 3cm plocio.galimybe suspaust yra jei atsisakyt programavimo lizdo ir suspaust jungtis sviesdiodziam - ten jie ant jungciu - laidus prisilituoji ir nors i kit kambari gali nusivest :) cia jei ka maketine plokste - ja galima su zirklem apkarpyt as tik pradejau tis viduriu rinkt viska. jegos grandine eis i ilgi ir nebus platesne nei 3cm. vdrug tai bus ne vienetinis egzempliorius tai mazinimui dar sociai ribu yra ;)
-
programavimo lizdo tikrai neverta statyt vietos taupymo sumetimais, nebent vartotojas pats ka nors programoje nores keisti (kuo labai abejoju):)
as tai zaidimams pasiemiau pabadymui ATtiny15 procesoriuka - 8-koju dipas, jei naudot planariny - isvis mikrobas gaunasi
-
is principo per akis ir atiny. dabar jei be diagnostikos tai ne 2% atminties neuzima. buciau gal ir as tuo keliu ejas bet kad demo boarda turiu su atmega8. tiesa atiny ne vienkartiniai epromai ? kazkada buvau uzsiroves ant vienkartiniu is at90 serijos. tiesa man 8-2=6 kojeliu ne per kur neuztenka. + dar reikia 2 analogas-skaicius keitikliu :inno:
-
(http://thumbnails.imajr.com/attiny15-853379.JPG) (http://imajr.com/attiny15-853379)
tokio manau turetu uztekt
pats tai chronografui ji paemiau nes maziukas, o man reikia tik 3 koju - iejimui vienos ir indikacijai dvieju, turiu dar nuo senu laiku surinktas pora indikacijos ploksteliu su izk indikatoriais ir skaitliukais/desifratoriais, kompaktiskai padarit gavosi, sroves nevalgo, kojos dvi- numetimui ir impulsu skaiciaus padavimui,o pritaikyt ner kur:) tai va ir pritaikysiu:)
tiesa, imesk gal scemute kaip dabar atrodo
-
schema nesikeite. tiesa biski pilnesne galesiu nupiest bet dabar tingiu. reikalingi 2 acp 4 isejimai 1 iejimas. na as kai dariau chroniu tai atmega8 naudojau vien del to kad 16 bitu counteriai. pabijojau programinio perkelimo i kitas skiltis. nors tas itakos tikslumui labai neturetu turet.
hroniaus schema klasikine - 3 anodai ir 7 segmentai. aisku indikacija dinamine be jokiu desifratoriu.
-
na stai galutinis variantas (na nevisai galutinis jei isvis veiks)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00956.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00956.JPG)
laukiam sveciu :inno:
-
nia, tai mes laukiam sveciu Jonavos raketinej bazej :inno:
-
tai kad as ne sau cia darau :( bet tikiuos sulaukt sveciu su bonka puslitrine auksto slegio :) siaip tai man darbo diena 29 bet ko gero turesiu galimybe pasidaryt iseigine. gal iki to laiko primontuosiu as ta bonka i teisinga vieta o tada jau ziuresim :inno:
-
Jau gryzau is pasivazinejimo i Siaulius:azn:
Su Berazumijum isbandem chemute,veike gerai:super:Reguliuojasi nuo lengvo pabezdejimo iki didelio babach(net ausyse cype) i rezervuara buvau iputes 120baru.Rytoi darysiu buoze;D
-
sadlave rašė:
Jau gryzau is pasivazinejimo i Siaulius
Su Berazumijum isbandem chemute,veike geraiReguliuojasi nuo lengvo pabezdejimo iki didelio babach(net ausyse cype) i rezervuara buvau iputes 120baru.Rytoi darysiu buoze
berazumijus kiek kainuos pakartot ? :)
-
Baikit, nespejau vieno baikti konstruoti, tai dabar vel is naujo reiks pradeti.
-
is savu nelupsiu - issimokesi kai uzsimanysi :)
o as iki pirmo babah abejojau ar isvis veikia :inno:
-
....leisk ant konvejerio,-ne PCP-ikas,bet irgi imciau.:azn:
-
stoli rimtai reiks pamastyt :inno: daystate nukonkuruosiu :D
-
sugalvotu kas nors kaip indikacija padaryt :inno:
-
na ner ten nieko labai baisaus. ideja turiu kaip viska supaprastint bet kazi ar to reikia - veikia ir taip kazkokiu nepaaiskinamu budu :)
-
va mano indikacija
(http://thumbnails.imajr.com/IMG077-860506.jpg) (http://imajr.com/IMG077-860506)
sroves nevalgo, tie 4 laidai - 2maitinimas,
1 paduodamas impulsu skaicius
1 parodymu numetimas
jei numetima daryt atskira knopke, prie kontrolerio jungtusi per viena koja
cia turbut pigiausias sroves nevalgantis variantas
o panaudosiu ja :
va mano busimas xronius:)
(http://thumbnails.imajr.com/IMG080-861125.jpg) (http://imajr.com/IMG080-861125)
mazoj plokstelej komparatorius ir kaladele procesoriukui:)
nesibarkit kad nevisai i tema, cia berazumijui indikacijos variantas:)
-
o kas cia per indikatorius ? siaip nuo ko nors nuluptas ar yra ju pirkt ? meginau nuo nokios ekraneli pajungt. veikt veikia tik nesumasciau ka ten jame rodyt :)
-
jeigu tik suviams skaiciuoti, tai pigiausias sprendimas butu kinietiskas kalkuliatoriaus uz 5 lt.
suvedi "1" ir "+" , o
"=" - sujungtas su nuleistuku dviem laidais.
-
o kam tuos suvius skaiciouot. dezutei 500 kulku, baigesi reiskia tiek issovei psio :)
-
nu gal ir jo
-
2 berazumijus
jei noskes lcd pajungt gali, tai mano variantas atkrenta:), beje maniskiu indikatoriu ziurejau, pirkti nebera:( cia dar nuo tarybiniu laiku pas mane uzsilike...
o indikuoti gali ka nori:) pradedant suviu skaicium, impulso trukme, ir baigiant batareikos itampa:)
-
kad matai kai noskes lcd pajungiau tai ir klaviaturos prireike. paskui kai ta padarysi dar ir koki elektronini vaizdo ieskikli uzsimanysi pridet. o paskui pagalvojau - a nafig viso to reikia :) taip ir liko pora sviesdiodziu :)
-
bus kulturingai padaryta plokste. gali but kazka naujo ivesiu bet neesminio. siaip ten nors energija reguliuojama tiesiskai bet suvio energija gaunas netiesine. ta galima turet galvoj. siendie tas dasuto bemedituojant prie kompo darbe. jei yra kokiu minciu ka naudingo daprogramuot tai galiu apie tai pries tai pagalvot kol dar nepadaryta iki galo :)
-
na del bateriju gana paprasta o kaip su suviu kiekiu daryt ? tiesa o kiek batareikos laiko dar netikrinai ? jei varzybu data nesikels i 7dieni tai kaip ir butu imanoma atlekt :inno:
-
berazumijus rašė:
na del bateriju gana paprasta o kaip su suviu kiekiu daryt ? tiesa o kiek batareikos laiko dar netikrinai ? jei varzybu data nesikels i 7dieni tai kaip ir butu imanoma atlekt
Varzybu data tikrai nesikeis, o kad berazumijus pasirodys varzybose netikiu, arba blin prades snigt :)
-
berazumijus tik pagalvojo varyt i varzybas ir jau sninga:lol:
-
:P nu tai ka jau prisnigo :) o jei rimtai tai 7dieniais man beveik beviltiska lekt. arba nulekei atsaudei ir parlekei be jokios programos. 1dieniais as i darba anksti einu :P
-
Nezinau ar tai imanoma,bet galima padaryti programavimo knopke.
Pavizdziui paspaudus ir palaikius 3sekunde (ta knopke) pradeda mirkseti pakaitom zales ir raudonas sviesdiodziai.Tai reiske,kad 10sekundziu sistema ira pasiruosus gauti vartotojo-naudotojo nurodymus.Per ta laika paspaudus viena karta ta pace knopke,skaitliukas bus nustatytas ant 30 suviu,jai paspaudi du kartus 40 ,tris kartus 50 ir taip toliau iki koke 100 suviu.Po desimties sekundziu sviesdiodzei sumirksi tris kartus ir tai rodo kad tamtikras suviu skaicius uzprogramuotas.
Isaudzius uzprogramuota suviu skaiciu,gali pradet mirkseti raudonas ir zales diodai vienu metu arba pradet pipset kaskas.
Jaigu imanoma toki varianta padaryti,tada galima ta pace knopke,keisti ir itampa kondike ir impulso trukme ir dar velniai zino ka.Tik tada reikes parasyti vartotojui instrukcija ir viskas:inno:
-
nu vyrai duodat jus. as tai vat kai Ryta sutinku tai irgi naujienu suzinau. tai jis mikrosxemas i kulkeles deda kai reise buna tai su savo unikaliu sautuvu pataiko i taikini isvis i ji nesitaikydamas.
-
na kitam ir pcp isvis vaiku zaidimas o ne sautuvas :P :) o siaip manau kad visai nieko dalykas gavos. beigiu zmoniska plokstike padaryt senojo varianto. o jei jau daryt su kokiais programavimais tai greiciausiai bus grafinis displejukas nuo nokios. su elektroniniu dauzikliu sautuvas yra o su grafiniu displejum bus pirmas pasaulyj :P :)
-
http://www.elfaelektronika.lt/cgi-bin/index.cgi?ec=8a8b1c
Puiki platforma experimentams
Tik kainos pas juos nedžiugina.
-
lemonos kataloge jau pigiau :o o siaip tai paciam pasigamint gerokai pigiau iseina. beto ir pasirinkimas ten ne koks. kazkur darbe turiu uzsibukmarkines kazkokia amerikonu firmele kuri tik elektromagnetus tedaro. patys nepardavineja tik per atstovus. bet ten pasirinkimas :o na kainos manau nebutu per dideles. bet kad ir nereikia cia dideliu navarotu. korpusa istekinsi mokedamas stakles ijunt. vielos privyniot irgi daug mokslo nereikia.
-
va berazumijus ikliuvai:), kaip ir as su tais sratais:)
-
a kuom as cia ikliuvau ?
-
serijine gamyba laukia:)
-
ryt damusu plokste nuo ryto, vakare galima pradet stampuot :) ka tik norinciu butu :) kazkodel pradeda kvepet elektroniniu reduktorium :inno:
-
tai pas ka elektronini nuleistuka teirautis?
-
na kaip ir as ji isgimdziau. bet su juo yra daug bet - viskas priklauso nuo turimo/gaminamo elektromagneto.
-
berazumijus tau medalis uz narsa ir atsidavima darbui. veikianciu egzemplioriu yra?
-
dabar berazumijus turi pavadinima savo kuriniui galvot:)gal tiks "razum1". o sekantys modeliai bus razum2 ir t.t:azn:
-
six_feet_under rašė:
berazumijus tau medalis uz narsa ir atsidavima darbui. veikianciu egzemplioriu yra?
.....o,veikianciu medaliu yra????
;D
-
kiek savo ausim girdejau tai yra 1 veikiantis. cia jau to laimingo savininko reikia klaust :) biski problemu yra bet jos sprendziamos.
stai jau ne "darbinis" plostes variantas -
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC00961.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC00961.JPG)
-
butum dar pernai situo uzsiemes, tai buciau padejes serijine gamyba pavaryt, o dabar.... pac zinai :)
-
na nemanau kad bus serijine daugiau negu 5 vnt :) o tokia "serijine" puikiausiai su lygintuvu gaunas :) cia greiciau mokslinis eksperimentas gausis.
-
As tuose penkiuose priskaiciuotas ? nes usakinejau ir kantriai laukiu, nedrysdamas lysti i akis 8)
-
na per iseigines surinksiu kokias 3-5 plokstes. bitik butu norinciu. tiesa dar ne viskas iki galo atidirbta. zalias7 - na busi ir tu suskaiciuotas tada :)
-
Galima butu ir man i ta sarasiuka papulti?
-
berazumijus rašė:
na per iseigines surinksiu kokias 3-5 plokstes. bitik butu norinciu. tiesa dar ne viskas iki galo atidirbta. zalias7 - na busi ir tu suskaiciuotas tada :)
PRIZADEJAI :azn:
-
nesijaudinti tiktai nesijaudinti ! visiem uzteks :) tik susiraskit elektromagnetus nes as su jais nedraugauju kazkaip tai. sadlave a tai pasitaise tas reikalas ? ir koks sprendimas ar 24 per mazai ? :azn: blin a daystate manes i teisma nepaduos ? :o
-
Nu tuos 3,2v kogero pakeisiu i 6v,nes labai jau juokingai atrodo:) o 24v pabandysiu i koke 80v pakeist:inno: nu bent i 40v:inno:
P.S. Batareikas idejau is drozdo (nenaujos) jau tikrai padariau apie 500 pliaukst,ir vis dar uzkrauna:azn:
-
na va ka reiskia impulsinis itampos keitiklis - efektyvumas 90% siekia kiek domejaus :inno: na greiciau ta programatoriu pasijunk pakelsim itampa dar kokia +12v. tiesa o su dreles akumu nebandei kas gaunas ? kolkas neaisku ar impulso trukme didint ar itampa. nors tikiuos iki varzybu 29d padaryt be jokiu programatoriu tiesiogiai valdoma is hyperterminalo visus parametrus. na plokste biski padides.
-
jo blin dasizaidziau as cia :inno: a siaip tai turiu galvoj kad paprasciausiai prie kompo pasijungi per 3 laidu jungti gauni meniu ir ten suvedi visus parametrus. su standartinem windows priemonem.
-
berazumijau, leisk paklausti, o kada tu SAU-DY-SI!?
-
na manau kad rytoj :) su kitaicu, o gal net ir su crosmanu pcp jei siendie tekintojas baigs ta reikala :P as ne sau gi ta reikala darau. cia tik darbo metu kad nereiktu telika ziuret 8 valandas :)
-
neblogas darbas:)
kazi kiek siais laikais uz teliko ziurejima algos moka?
-
kaip matai neziuriu istisai :P kartais ir elektromagnetini dauzikli padarau :) po velyku reikalausiu skaitmeninio oscilografo kad daderint viena karta ta reikala :)
-
man tai pavyko toki fluke ismust darbui:) dabar patenkintas kaip kapeika rades:) dabar kai prisimenu, kaip sinchronizacijos rankenele sukiodavau ant tarybinio, kitoj rankoj plaktuka laikydamas, tipo negaudysi -gausi, tai linksma:)
-
pas mus ir tarybiniai 65 metu veikia kuo puikiausiai - patys juos remontuojam. o fluke yra fluke cia jau nepasigincysi, nors kainos irgi flukiskos. turi konstruktoriai pora 4 kanalu skaitmeniniu 1ghz samplerate. tik va mano manymu jiem jie visiskai nereikalingi :) reiks pripudrint kad man jie labiau reikalingi, na aisku nesakysiu tikrosios to poreikio priezasties :inno: nors siaip tai man jie biski nepatinka - jei pastovus signalas tai gana keistai atrodo. o vat irasymo po sinchrosignalo funkcija tai tiosiog pasaka :)
-
na va "zmoniska" 1 versija praktiskai baigta isdirbinet. jei kas noresit - rasykit surinksiu. kaip jau rasiau tik elektronika. del elektromagnetu teks suktis kaip kam. pasikeitimas tik tas kad rodys dar ir batareiku busena, nors ir dabar is esmes galima apie jas sprest kai jau nebeuzsidega zalias sviesdiodis.
dabar klausimas del 2 versijos kuria siendie pradejau isdirbinet. visas valdymas tik is kompo, aisku isskyrus galios keitima ir galbut pilna blokavima su kazkokia tai knopkiu kombinacija. ir kiek daryt is anksto programuojamu galingumu ir kiekvienam galingumui kiekvieno suvio galinguma ?
-
nesupratau kokia ten versija man bus ?:)
-
...as imsiu final versija.???
-
Aš paimčiau abu variantus :)
O kaip dėl galimybes pajungti displėjų ?
pas mane voliojasi kalnas nokia 5110 displėjų su klaviatūromis. tinka tas pats sourcas kaip ir 3310.
Seip is esmes man uztektu detaliu saraso, softo ir platos.
Lituokli as turiu o ir programatorius sale :)
-
2 versija tikrai nepazadu greitu laiku. displeju irgi nebus nes ir nafig jo reikia kiek bemastyciau. zalias7 jei turi noro laukt kol atsiras 2 versija tai gali laukt, bet dabar darysiu tik 1 ir ko gero per savaitgali turesiu kokias 2-3 plokstikes. tik nesu tikras kad namie suderinsiu. 2 versija tikrai leis reguliuot ir darbine itampa ir impulso trukme kiekvienam suviui. ir tik is kompo - jokiu potencu. beja firmwaro updeitas irgi eis per ta programike ir jokiu programatoriu nereiks. uzteks paprasto rs232. tik niekas neatsake kiek noretu galingumo lygiu ir po kiek suviu programuot liekvienam lygiui :inno: atminties bendrai yra apie 250 suviu.
kazkokia dokumentacija daryt kaip ten kas veikia ir leist patiem daryt kazkaip nesistoja man :) per daug tada bus klausimu tipo va padariau ir nihrena neveikia.
-
Bent jau man uztektu 3 galingumo lygiu.
1. 5j 2. 16 3. 26j
O suviu skaiciu jau reikia eksperimento keliu nustatyti, kolkas nezinau.
Matai man displejus aktoalu. As gyvenu daugiabutyje ir kompas pas mane ne laptopas :) Tai bus biski sunkoka suderinti viska. O su displejumi ir gamtoje galima ivesti korekcijas.
Bet cia tik pribumbasas.
-
na ir as galvoju kad 3 galingumu turetu uztekt. na tai gaunas kiekvienam galingumui 80 suviu atskirai reguliuojamu kiekvienas. tiksliau tie 3 lygiai pilnai programuojami bus. o kas del kompo - tai namie galima atsiderint o poto pirmyn i laukus saudyt.
o gal kas zinot kokie mobilus per laida programuojas per rs232 ?
-
berazumijus jamu 1 versija ir stoju i eile antrai versijai :)
-
As irgi jamu 1 versija ir stoju i eile antrai :)
-
berazumijus rašė:
na ir as galvoju kad 3 galingumu turetu uztekt. na tai gaunas kiekvienam galingumui 80 suviu atskirai reguliuojamu kiekvienas. tiksliau tie 3 lygiai pilnai programuojami bus. o kas del kompo - tai namie galima atsiderint o poto pirmyn i laukus saudyt.
o gal kas zinot kokie mobilus per laida programuojas per rs232 ?
berazumijau, man atrodo, kazkurie siemensai, domejaus sat sharingu ten apie tai buvo, paieskosiu:beer:
-
na man reikia tokio kad jungtus per usb bet i telefona jau butu rs232
-
numaciau papildoma mygtuka. visas valdymas turetu but nuspaudus ir laikant ta mygtuka ir spaudant nuleistuka. o jau kiek kartu spaust ir kaip ten kas bus dar iki to toli.
-
prie finiso arteja v1.01 -
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC01002.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC01002.JPG)
softe esminiu pakeitimu nebus tik plokste mazesne ir padoriau padaryta. na ir taip biski padailinimu :inno:
-
oi laukiam, laukiam mes dauzikliu laukiam :)
-
Šaunuolis. Šitoje srityje, įtariu net ir rusus aplenkei.
Net ir aš jau užsimanyčiau, bet visiškai neraukiu elektroje..
-
Pas rusus buvo seniai pagamintas net su displejum suvius kur skaiciavo, tik kaip visad pratryne/uzhslaptino ir t.t. :(
-
na bus v2.0 ten jau is kompo bus galima kiekviena suvi programuot. o cia tik norejau davest iki padoraus vaizdo visa schema.
2audrius - a elektronikoj cia nieko raukt ir nereikia - laidziukus pajungi ir veikia. ir tos elektronikos minimumas. viskas i programa sudeta :)
o kas del rusu tai kiek spejau pamatyt kad jie vieno dalyko nepadare - itampos stabilizavimo. ir kokio velnio tai reikejo slaptint. nors gal ir pas mane koks saugumas apsireiks :inno:
-
Rusai paslepe manau del komercijos, kaip ir dauk kitu temu pvz. apie WH-100 tiuninga ir panasiai :(
-
kad nematau labai dideles komercijos sitam reikale. beto procesorius nuo kopijavimo vistiek apsaugotas :inno: o jei kas ir butu tai nupirkes per tiek laiko jau butu buve kazkas naujo atsirade. nors rusai kartais keistoki buna :)
-
na va svieziai iskepta v1.1 versija
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC01003.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC01003.JPG)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSC01004.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSC01004.JPG)
iskeliaus biski uz juros sitas. o sekantys pasiliks lietuvoj :inno:
-
Laukiam, kada butu galima planuot gavima :inno:
-
manau kad jei darbe nebus darbu tai 5dieniui tureciau 2 surinktus turet. reiktu beta testeriu :inno:
-
As jamu, bet pratestuot turbut iseis tik rudeni :question:
-
na tikras lietuvis - jei yra reikia imt :) iki rudens kita versija jau bus. matai kas man idomu tai kad pravarinet ta schemike ir kad davest programa. pats principas isliks tik bus zymiai daugiau serviso ir parametru keitimo jau paciam vartotojui o ne "kietai" uzsiuta. o as jau uzmerkiau 3 plokstikes :inno:
-
Ok isnekejai, bet rudeni turesiu gau verisja 10 :azn:
-
As viena pajamciau :)
Tik buoze reikia pasigaminti. Gal kas zinote kur Kaune nusipirkti faneros lapa ? senukuose biski didoki lapai po 1.5m, o ir kokybe :/
-
2zalias7 matai nuo 2.0 versijos visi firmware updeitinimai bus galimi paciam vartotojuj kas dabar neimanoma. tiksliau imanoma bet turi biski daugiau moket nei lituot. vdrug kokia konstanta nesuveiks kazkokiam konkreciam elektromagnetui. tiksliau bus visi parametrai susiije su itampa/laiku ir panasiai prieinami paciam vartotojui. o is kitos puses kitam gal ir velniop tai bus reikalinga ir tik galva skaudes sedint prie kompo ir keiciant visa tai :) meginimas daeit iki elektroninio reduktoriaus :inno:
-
daystate yra kaka. mane aplenke ir kazka panasaus padare - mk4 :'(. o kokiu nors atsiliepimu ir kas ten per daiktas niekur dar nesigirdi ? gal kas panasaus i tauro skaitmeninius televizorius ? :)
-
Nesinervuok del to MK4 :) Tai daugiau marketingas,nei kaskas naujo.http://www.daystate.co.uk/mk3.htm
Is tavo foto,supratau kad bus du kondikai?ar as kaska maisau?
-
kazkodel prireike antro grynai kaip filtro. gal batareikos po 10ct pasitaike kas pas mus darbe visai imanoma. del to bludyjo. ten tas prie batareiku neesminis jis tik sulygina itampa kai impulsais srebia srove. o ant daystate as va visas :evil: va tame ir reikalas kad mk4 analogo dar tik pradzia siendie prasidejo. o mk3 jau seniai ir be manes padaryta :'(
-
Na radau foto daystate viduriu tik gaila kad ne kas matosi.
http://www.cones-stuff.co.uk/Daystate%20MK3%20Air%20Rifle.htm
Ties puslapio viduriu nuotrauku su vidureis bus truputuka.
-
mk3 viduriai pas mane ant stalo padaryti metos :inno: gal dar net biski ir geriau (tikiuos) nes originalios schemos nesu ciupinejas o manau kad ten padaryta ta pati klaida kaip ir drozde. domina kas per shitas mk4.
-
na ka ant stalo metos 1 versijos komplektukas :inno: gal kam reikia ?
-
Jei spejau,tai rezervuoju. :super:
-
bus dar ju kiek reikes, labai neskubedamas uztrukau 1.5 dienos 8). bet iki varzybu gal jau bus 2 versija dabaigta. plokste vos vos ilgesne visa kita beveik tas pats. tik dasideda 1 knopkiukas.
-
Rezervuoju abieju versiju po plokste :)
-
va kaip sumasciau - padariau kita plokste kuri tiks abiem versijom. jos skirsis tik pacia programine iranga. per savaitgali pastampuosiu keleta :inno:
-
As gal vel kazka praleidau, bet kiek slamanciu visas sitas stebuklas kainuoja?
berazumijus rašė:
na ka ant stalo metos 1 versijos komplektukas gal kam reikia ?
-
jo kainos kazkaip ir as neradau
-
na as is to didelio biznio ir nedarau. 50lt ivertinu. ir tai praktiskai savikaina.
p.s. padariau jau 3 plokstikes su pajungimu i kompa. priklausomai nuo softo arba veiks kaip ir senesnis arba kazkada ir bus galima viska is kompo tvarkytis. tiesa softo atnaujinimas abiem atvejais jau bus is kompo per rs232 porta.
-
Saunuolis! :beer:
Greiciausiai ir as labai noresiu sito daikciuko. Tik va dar su originaliom gelezim pazaisiu, pasukinsiu... :azn:
-
taip sakant noretoju nera daugiau negu galimybiu tai padaryt. taip kad welcomen :) galu gale davariau 2 versija ir manau paskutine. nes viska bus galima per 3 laidus keist su betokiu kompu turinciu rs232 jungti. bet cia tik kita savaite tai padarysiu. kaip kas atsiimt noresit patys galvokit. as realiai net isbandyt neturiu ant ko.
-
http://en.wikipedia.org/wiki/RS-232
-
tiesa yra tokie dalykai i usb jungias o isejimas rs232.
-
Kompo nuoseklus portas. Dar kitaip COM (COM1, COM2...) portas. Naujuose kompuose vis retesnis. Anksciau dazniausiai buvo naudojamas isoriniams modemams ir pelems pajungti.
sadlave rašė:
''turinciu rs232 jungti'' gal gali i lituviu kalba isverst?
-
na kolkas ner planuose integruot usb. bet yra perejimai. lemonoj (brangiausiai) kainuoja apie 60lt.
-
prie usb niekaip kitaip nesijungia. ebayjuj kokiam aisku galima rast pigiau. siaip plokstikes jau i kisene sudetos. vdrug ryt busu biski gudresnis uz zombi :)
-
daiktas tikrai toks. ryt darbe paziuresiu ar jis veikia su ta schema ka padariau.
-
na va sautuva jau galima ir prie kompiuterio pajugt :inno: aisku tai tik pradzia suslikais neapmetykit :)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=Clipboard02.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=Clipboard02.jpg)
-
:o:o:o Sustrai:super:
Toke programa ir as turbut mokeciau naudotis
Labai grazu:super::super::super:
-
berazumijus nepamirshk, kad man zadejai :inno:
-
kada automatinis nusitaikymas ir saudymas bus? ;););):inno::inno::inno:
-
su laiku bus :) :inno:
-
Angliukai pavaro :o
http://www.daystate.co.uk/air_wolf.htm
Air Wolf MVT
:super::super::super:
-
Grazus aparatas ir kaina nesikandzioja 1066 svarai.
-
http://www.daystate.co.uk/images/reviews/AirWolf/Air-Wolf-SS-Review-1.pdf
http://www.wighillparkguns.co.uk/products/products_detail.asp?prod=2224
Gaila, galetu buti zenkliukai prie sumos sumaisyti £->lt. :azn:
-
Tikriausia gavos per skubejima, mano klaida. galim pratrinti visa tai, nes tik fludinam.
-
kaina 1250 http://www.otmoors.co.uk/searchresults.php?keyword=Daystate&page=2
-
reikejo patenta deti o dabar kopija jau aptarta padare :lol:
-
na padaryt tai aisku galima. bet kokia bus kaina ir kokia paklausa ? nebent tiem patiem anglam parduot :)
-
berazumijus rašė:
na padaryt tai aisku galima. bet kokia bus kaina ir kokia paklausa ? nebent tiem patiem anglam parduot :)
Tai kad jie jau turi,nuo musu idejas pavoge;D
Reike kaska naujo daryt:inno:
Berazumijau,davai padaryk taikikli su vaizdo analizatorium ir atstumo matuokliu:)
Sujungsim su ED ir uzvedus ant gelezines ziurkes,procesorius paskaicius atstuma,paskaiciuos korekcija ir kai taikiniu kilzona (bent akimirkai) atsiras reikemoj vietoi,procas duos reikema impulsa ED
:inno::lol:
-
o neatrodo kad butu su tokiu saudyti neydomu nes tau tereiks drebindamam rankas pagauti kil zona ir tiek nes tokiu atveju kai bus reikiamas taskas paskaiciuotu atstuma ir kai rasi kil zina sautuvas saus pats ir garantuotas 100% pataikimas nes bus isanalizuotas atstumas ir parinkta galia kad eitu y taska
:inno:
-
Bet kaip idomu butu ji daryti:azn:;D
Gaila kad as nieko neraukiu elektronikoj:(
-
na gautus sautuvas tai geras, tik batareikos labai sunkios :D
-
Jo vyrai cia pavaret is fantastikos rubrikos :0
-
Kokia fantastika ziurek kad po menesio kokie anglai nepadarytu :inno:
-
Na malonumo nebeliks saudyt.
-
Bet... koks malonumas, tiek ir tokiu tikslu, programint... :lol::lol:
-
Toki taikikli, kitaip balistini procesori jau nauduoja ant granatsvaidziu neuzilgo ...kada atpigs ir ant automatinio ginlko bus ....:)
-
:inno:
-
atstumo matavimo naudot tai vistiek negalima varzybose. na kitiem tikslam tai gal ir nieko butu mintis :inno: beja dar vejo itaka yra, kurios nezinai bent jau kulkos pusiaukelej iki taikinio. granatsvaidziui tai beveik dzin :)
-
Nu nera is ten gan prastas. Dabar ne rasiu to ginklo pavadinimo. Bet is ten dauk ka skaiciuoja. O rusai ant BMP3 sauniki toki montuja kuris pats taikosi ir sauda ne i biotaikini ar tan kokia technika netgi tipo sraiktasparni o i svedini kuris liake prie taikinio ....ir sugeba spresti pavoingas ir ar ne.....:)
-
na pavarem cia siek ne i tema..... A va i tiema... http://bron.iweb.pl/viewtopic.php?t=33046&postdays=0&postorder=asc&start=0
http://bsaog.co.uk/forum/index.php?PHPSESSID=45a8118e12369dd55b4fdebf778d970c&topic=912.0
-
ziurint i dauzikli tai man kazkaip atrodo kad ten suvio metu serdis turi eit lauk is elektromagneto. tai belieka manyt kad serdis is kokio neodyminio magneto. bet va kur toki ilga gaut ? cia tai butu visai neblogas sprendimas - zymiai daugiau jegos butu prie to pacio galingumo. o ir lenkiskai as tik skaicius temoku skaityt ;) bet kiek supratau tai praktiskai maniskis variantas gana panasus tik daug kartu mazesne plokste :)
-
Na isigilinti dar nebuvo laiko bet viena galiu pasakiti jis eksperimentuoja su kasos aparato pinigu dezes atidarimo magnetuku......ir dirba prie tokios koncepcijos kad procesorius matuoka slegi ir skaiciuoja suvius ir kuoreguoja dauziklio laika ....taip sakant reduktorio imitacija
-
Hel59 rašė:
Na isigilinti dar nebuvo laiko bet viena galiu pasakiti jis eksperimentuoja su kasos aparato pinigu dezes atidarimo magnetuku......ir dirba prie tokios koncepcijos kad procesorius matuoka slegi ir skaiciuoja suvius ir kuoreguoja dauziklio laika ....taip sakant reduktorio imitacija
Hm.. sudetinga sistema, geriau nustatyt "plato" o va paskui skaiciuot suvius, kad is jo neiseitum :) sumazeja kintamuju
-
Tai gal ir chrona prisabacintu prie to paties, cia kaip papildoma kontroleri.
Zodziu reikia cia jau ne tik elektonciko bet ir esembleri ismanancio.
ideja verry goooooddddd
-
buvo ir man tokia mintis prie topacio elektronini reduktoriu daryt, bet tikrai gerokai paprasciau ir maziau laiko uzimtu ta reduktoriu mechanini padaryt. va nebent galima su kiekvienu suviu keist impuslo lygi - plato turetu pailget. siaip prie to dabar ir dirbu. tik laiko mazokai :( chroniu galima. ir nereikia jokio asemblerio - mano konstrukcija su c parasyta. beto puikiausiai integruotus i esama dauziklio programa. bet ar tai labai jau butina ?
-
cia biski apie supermagnetus
http://www.supermagnete.de/lit/index.php?adwords_de_lit_magnet&gclid=CPGc0-6rwZQCFQRfugodNhBnGQ
kokiu nori dydziu, formu ir neperbrangiausi...
-
o blin cia gera radai :super: pameginau tai siuntimas 18eu + 7eu jei palygint mazas kiekis. kaip visada daiktas pigus - siuntimas brangus :( na bet reiks mastyt, gal susikooperuot su kuo.
-
pirma mintis ir buvo, kad dauzikliui labai netgi tiktu tie strypukai
siaip traukos jega biski glumina, kazkaip nerealiai atrodo, noretusi gyvai paciupinet:)
neaisku kaip tokius padaro, bet kiek skaiciau naudoja butent tokius "beginiu patranku" gamintojai, tai raso kad nebijo nieko, nors karstis ir sroves ten:o
-
tokius pat kinieciai i garsiakalbius deda. atrodo skardos gabaliukas. o kai prilimpa tai sunku atkrapstyt :o
-
Issiardykit koki sena hard,a....vyrai is bonku sporinas ir nagus nusilupa beatlupinedami.;D
-
na nebenukrypkim labai i meditacijas :) o siaip ar daug butu norinciu tu cilindriuku uzsisakyt ? tik nesiaiskinau nuo kada ten prasideda rimtas o ne smulkus uzsakymas ir nebeima tu 7eu. beto ten 1 tipo maziau 5 neduoda uzsisakyt.
-
Berazumijus jei tu man kaip zadejai padarysi ta shema ir tai shemai reiks to magneto as prisidedu :)
-
na matai pirma reikia turet prie ko ta daikta pajungt. o siaip tai jis nieko neveiks naudingo. kai pasakysi - va man jo reikia, tada 2-3 dienos ir ji turi :) mane va sudomino tie magneciukai. cia jau kazkokia perspektyva kad ir is mazo elektromagneto galima kazka padaryt. zadu skirtingo dydzio imt. ir kadangi maziau 5 neduoda tai nemanau kad bus per mazai. isdalinus bendra kaina gautus vieno kaina.
-
wviddas rašė:
Issiardykit koki sena hard,a....vyrai is bonku sporinas ir nagus nusilupa beatlupinedami.
Teisybe, mano bendradarbis nagus nusispaude neblogai.
-
as turiu tokiu apvaliu su skylute vidury.su pirstais vieno nuo kito neatlupsi.bandziau priesingais poliais i kruva sustumt-be sansu.kai visi 12 kruvoj telikas per tris metrus spalvas keist pradeda.o siap idomu kokio dydzio tas reikalas gautus.manau prisideciau.cia jei apie dauzikli kalbam.
-
o kiek tu ju turi ? ir kokio dydzio ?
-
guli va du blogi hdd, galvojau mest i siuksliu deze ar nereikia ?
-
vidinis 18,isorinis 34,plotis 9.turiu 25.va foto (http://host-photo.com/thumb.php?f=IMG_1750.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=IMG_1750.JPG) tas vienas pastatytas uz 15 cm ir stovi taip.nenuversi.arba atgal atsistos arba prie kitu nuskris.nieko sunkaus neradau,bet 1 magnetukas umarexo vamzdi su visa karobke pakelia.man rods pakeltu ir tris.i sautuva idet lyg ir didoki but,bet jei reikia galiu parvezt.eksperimentams turetu tikt.na ir aisku jei cia apie tokius kalba eina.
-
biski netokie reikalingi. ploksciu tai darbe kruva metos. reikia cilindriniu kokio 5mm diametro ir apie 25mm ilgio.
-
a tai tu serdi nori is jo daryt?parasyk tiksliau kokiu nori.as uk puspapius perversiu gal ka rasiu.
-
jop. visa serdi pilnai. nes esu bandes ant paprastos serdies galo pridet ta magnetuka, tai jega baisiai skyres kur su juo ir be. siaip tai keliom zinutem anksciau yra puikiausia nuoroda ir siuncia i lietuva. tik dideli kiekiai ir gaunas gana nepigiai. vien siuntimas kelis kart daugiau nei tu magnetu kaina :o dar pas kinieti reikia paieskot :inno: radau ... uzsisakiau 8x30mm lauksim ...
-
Turėkit galvoje, kad bent jau Lietuvoje, paštu draudžiama siųsti magnetikus, todėl siuntos gali užstrigti... http://www.post.lt/files/Nujitarifai/dr.doc
-
hmmmm :o a tai kodel is anglijos siuncia ? jei jau iki lietuvos daeis tai neturetu problemu but. na ziuresim - zada siust apie savaite.
-
Tai kad mūsų pašto tvarkos ir įstatymas matyt tarpukarį mena...
-
perskaiciau visas siuntimo salygas - niekur nieko neuzsimenama apie siuntimo ypatumus. o gal ten ta magneta i koki ekrana ideda ? siaip tai anglijoj labiau automatizuotas pastas o raso kad tie magnetai tiesiog pragaro atsiusti ir nuo visko kas su elektronika kuo toliau laikyt :)
-
jo,as siandien i darba pavelavau.laikrodis geras,bet velavo beveik penkiom minutem.dabar pasiziurejau,kad paimi magneta i ranka ir laikrodis sustoja.
-
Adeptas rašė:
Turėkit galvoje, kad bent jau Lietuvoje, paštu draudžiama siųsti magnetikus, todėl siuntos gali užstrigti... http://www.post.lt/files/Nujitarifai/dr.doc
man sautuva Lietuvos pastu atsiunte ir nk blogo ;D daug ten ka draudzia...
-
o ar ne geriau butu naudot magneta su skylute vidury ir i ji det elektromagnetine serdi?na cia tik siaip mastau baisiai nemuskit.
-
na is principo tai tas pats. bet konstrukcija jau gautus gana sudetinga ir moksliskai nepagrista. :) na jau parase kad issiunte. taip kad gal po kiek laiko ir crosman-electro atsiras :)
-
neskaiciau visos temos istisai,tai neisivaizduoju kokio dydzio pats dauziklis gaunas,neskaitant plokstes?
-
tai gal ir nesaudei daugiau ? :D o siaip su tuo magnetu manau turetu pasitvirtint - mazesnes itampos reiks ir bendros energijos. vadinas batareikos laikys dar ilgiau ir uzkrovimas vyks greiciau. na tai nera labai reikalinga bet ... ir jei daiktas veikia tai kam ji remontuot :)
-
dauziklio dydis priklauso nuo sautuvo konstrukcijos ir kiekvienam modeliui bus skirtingas. sistemos kolkas jokios nera nes praktiskai 1 ir tera veikiantis.
-
tai galima padaryt kita versija - kiekvienas suvis atsitiktinio galingumo :D
-
Nepriejai to galo, pagal airganerio kelia, turi daryt 8mm kruva ant 50metru :azn:
-
tai vonios taip ir nepramusei ? :D reiks is pradziu pradet kelia :)
-
o man atrodo skaiciai aiskiai rodo kad vonia pramusta
:inno:
-
na tas magnetukas 5x30 mm parejo stebetinai staigiai is anglijos. kaina aisku ne stebuklas, bet kai nera pigiau tenka tenkintis. siendie darbe ant "baikos" pasizaidziau vistik stebuklu dideliu nebuvo. bet ir baikos buvo laisvu laiku. darbo turejau. perspektyva vistik kazkokia matau tunelio gale. su 300v ir plienine serdim gerokai silpniau buvo nei tuo paciu atveju su tuo magnetu ir prie 30v. vistik padariau isvada kad reikia rite daryt kiek imanoma ilgense o ne daugiau viju priviniot.
-
butent taip, geriausias variantas isvis butu vieno sluoksnio rite, magnetinis laukas kuriamas kuo arciau tos viets kur reikia
-
as cia tokia minti suraizgiau jai praleidau tai nemuskit i jai paemus kaip valdyma foto aparato blykste ir vieoj lempos elektro magneta
-
visai nedurna ta mintis tai nemusim ;) deja isbandyta ir nepasirode labai gera - jokios itampos stabilizacijos. fotografijoj labai nesiskiria ar 300 ar 290v o elektromagnetui labai skirias :) pliusas aisku yra - reikia gerokai mazesnio elektromagneto. tai tiktu tokiam sautuvui kuriame nera vietos dideliam elektromagnetui. pvz crosmanui 2100. "ant laidu pakabinus" viska gana tvarkingai pramusinejo klapana. aisku galima sukergt su procesorium ir kazkiek ta itampa stabilizuot, bet kad tai gaunas labai jau vienetiniai variantai.
-
na jaigu imt brangia blikste jos ten manau tikslios tik kad kainuoja pvz canon ex580 :lol::lol:
-
tobulumui ribu nera
o kiek kainuoja
-
karve ne karve, bet va kam padarau atrodo veikia o pats dar neturiu sau pasidares :( paradoksas :) siaip tai mintis ta keitikli dakergt prie esamo varianto. is schemotechnikos puses dideliu skirtumu nebutu tik perskaiciuot kelias varzas tereiktu. valdyma biski kitoki padaryt - vistik ne 40v o 300. na aisku ir plokste biski jau kitokia butu. kainuot tai nebrangiai kainuoja, bet yra vienas bet - elektromagnetas i komplekta neieina. as garantuoju tik norima itampa ir impulso ilgi.
-
o koks didis ir ar galetum man padariti
-
zemos itampos (iki 40v) biski mazesne plokste nei 2 ziebtuveliai salia sudeti. paziurek nuo pradziu tema - turetu fotkes but. plius dar kondensatorius panasaus dydzio. na gal biski mazesnis. aukstos itampos kolkas planuose daryt neturiu. ir taip uzsikases ... zemos itampos kolkas sekmingai tik su bam'ais veikia. kitu veikianciu kolkas nera, bet yra meginimai pritaikyt qb-78.
-
pazesim kaip veiks nuo nulio pradetam PCP
-
paskaityk tema nuo pradziu - rasi kas prie ko :)
-
na va kaip atrodo visas komplektas
(http://host-photo.com/thumb.php?f=11.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=11.jpg)
yra 1 galutinai padarytas ir 2 truksta vos vos. yra ir prie kompiuterio pajungimas tik nezinau kam jis kolkas reikalingas :)
-
kokia kaina bus:)
-
komplektas 70lt + siuntimas. galimybes susirist su kompu kolkas ribotos bet pagrindiniu uztenka. kazkaip nebuvo jokiu rimtesniu minciu kam sita daikta jungt prie kompo...
-
na manau esantiems ir busimiems sito daikto turetojams pravers -
(http://host-photo.com/thumb.php?f=111.GIF) (http://host-photo.com/photo.php?f=111.GIF)
BATTERY - manau ir taip aisku. + ir - sumaisius procesoriu galima ismest.
TX,RX,GND - rysiui per RS232 su kompiuteriu. kolkas programine iranga leidzia tik matuot ikrovimo ir baterijos lygius. taippat nustatyta galinguma (salyginai) visos idejos kam dar tai galima panaudot priimamos :)
TRIGGER - nuleistuko kontaktai. kitaip sakant paprasta "knopke" kuria paspaudus vyksta suvis.
READY,CHARGE - atitinkamai pasiruosimas suviui ir kondencatoriaus krovimas. siaip mirksi gana daznai, bet saudant tai nesijaucia.
POWERSET - galingumo (impulso trukmes) reguliavimo rezistorius. kuo mazesne jo varza tuo ilgesnis impulsas. parenkama pagal konkretu elektromagneta ir sautuva. galima aisku prijungt perjungeja kuris perjungines skirtingas varzas, nuo kuriu ir priklausys galingumas.
CAP - kondencatoriaus pajungimas. cia galima truputi pasizaist. kuo didesne jo talpa (maniske 10000mkf) tuo ir energijos daugiau. bet ir krovimo laikas ilgeja. itampa ne maziau 25v.
EM - elektromagneto pajungimas. na cia jau kiekvieno fantazijos ir galimybiu reikalas kaip ir is ko ji padaryt.
p.s. visi kas eileje stovit sia savaite bus padaryta. ant stalo 6 komplektai ne iki galo dabaigti guli :inno:
(http://host-photo.com/thumb.php?f=222.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=222.jpg)
-
jei neturesi kur det, sakyk latviam pareklamuosim ;)
-
ka tik butu kur det o padaryt jokiu problemu :)
-
sugebesi ru padaryt aprasyma ? arba pats geriau usiregistruok pas latvius :)
-
na rusiskai ne problema. tiesiog biski nenoriu dar paleist i tarptautine rinka kol neisbandyta rimciau :) tiesa o kur ten tie latviai randas ?
-
jomajo klausimai vaikiski sakyciau www.airguns.lv :)
-
keletas vienetu yra surinkta - kam reikia duokit zinot ...
-
Kilstelsiu sena tema :azn:
Kas pasakys,kas per velnes bronzinis matos
http://www.cones-stuff.co.uk/Airguns/Airwolf%20MVT%20Pics/GM6I2443.jpg
O ce bendru vaizdeliu
http://www.cones-stuff.co.uk/Daystate%20Airwolf%20MVT.htm
-
Sakyciau, slegio daviklis. Mikrokontroleris i ta peintbolini reduktoriu (kur nuotraukoj matosi) ziureti nemoka, o slegi rezervuare zino. Tai is kur jam zinot, jei ne is daviklio?
-
Kogero taip ir bus.Bet kam jam trys laidai?Ir stovi jis labai itartinok vietoj,ten kur reduktoriaus spiruokle galetu stoveti...
Pas MK4 irgi toks stovi
http://www.cones-stuff.co.uk/Daystate%20Grand%20Prix.htm
O pas MK3,toj vietoj stovi reduktorius
http://www.cones-stuff.co.uk/Daystate%20Grand%20Prix.htm
Gal angliukai elektronini reduktoriu uzmutino:inno:
-
greiciausiai kad daviklis. o jei jis paprastas varzu tiltelio principo tai nebus labai tikslus. beto ir laidu atrodo 4 ar 5 turetu but. nors ko tik dabar ner. gal ir skaitmeninis apsikeitimo protokolas. buvau kazkur rades as tu davikliu bet ten jau kaina vos ne puse sautuvo. bet ar to reikia ? vistiek programiskai reiks apdorot, o tai galima padaryt ir be jokiu davikliu zinant pradini slegi ir suviu kieki.
-
Elektroninis reduktorius teoriskai irgi imanomas (daviklis + voztuvas + cipas), bet techniskai tai pakankamai sunku realizuoti, kad gerai veiktu su tokiais oro kiekiais.
3 laidai - tai +, - ir signalas. Daviklis greiciausiai aktyvinis, t.y. turi maza cipuka savyje, ir isduoda 0 - 5V ar koki kita standartini signala, priklausomai nuo slegio.
Berazumijui - teoriskai isskaiciuoti oro slegi rezervuare galima, jei zinai pradini slegi, iseiga ir temperatura. O jei nezinai, tada kaip?
-
pas mane mintis yra tokia - tiesiog zinai pradini slegi. temperatura nemanau kad turetu musu salygom labai didele itaka. nebent aisku ar +30 ar -20. paskui paprasciausiai eksperimetiniu budu prisaudai ir ivedi kiekvienam suviui korekcija. pradzia viso to reikalo esu padares, bet nera ant ko pasizaist. aisku kol rasi ta plato tai teks nemazai pavargt, bet poto manau tai turetu suveikt. su slegio davikliu butu ne ka maziau vargo parasyt programa. na galutiniam vartotojui nieko nebereiktu daryt o tik paimi ir saudai. dar abejoju to reikalo efektyvumu - uz mechanini paprasta reduktoriu tai niekuo nebus geriau o darbo sanaudos zymiai didesnes. vienintelis + - greitas galios reguliavimas.
-
Tikriausiai ten,visdelto slegio sensorius.
Kiek toks gali kainuot ir kur ji gaut?
O gal toki galima pritaikyt?
http://www.oitava.lt/prod.cfm?id=8969&kat=761&tema=52
-
na dabar tiksliai nebepamenu kur buvau rades as tu manometru. bet ten kainos keli simtai +-. ir ne skaitmeniniai. vel paklaida butu verciant i skaitmenika. bet konstrukcija panasi i peintbolini. hansaflexe apie tokius ne girdeje nebuvo. tas kur nuorodoj tai ar ne padangu slegiui matuot ? ir jei taip tai dar uz tokia kaina :o
-
sadlave - cia padangoms, prie 100 bar jis stipriai zaskalins.
Kur gauti? Randi ko reikia internete, paskui galvoji kaip atsiusti.
Jei nenori galvoti - RS kataloge http://www.rswww.com sio bei to yra, atveza YE elektronika.
RS'e eiti: Home > Process Control > Sensors and Transducers >
Pressure Sensors
Cia tiesiogine nuoroda, bet gali ir neveikti:
http://uk.rs-online.com/web/search/searchBrowseAction.html?method=retrieveTfg&binCount=409&Ne=4294957561&N=4294964207+4294954004
-
sadlave - turiu toki nusipirkes, padangoms matuoti. Matuoja pievas, ir padarytas taip, kad butent tiek ir kainuoja - yra kazkoks ten mazas davikliukas, su kuriuo zaisti man ranka nekilo.
Is principo jei nori pazaisti, tai gali pasidaryti ir pats kazka panasaus pagal funkcionaluma. Imi elementaru rodyklini manometra, rodykles gala pastorini, ir palei skales perimetra pridelioji fotodiodu. Kuris fotodiodas uzdengtas - tiek ir slegio yra :) Jei nori daryt sustriau - buna linijines fotodiodu matricos su visai nebloga skiriamaja geba. Tai yra kazkas panasaus i skaitmeninio fotiko sensoriu, tik daug primityviau. Toki daigta butu galima panaudoti tam paciam tikslui, tik be mechanines pavaros (t.y. be rodykles), nes skiriamoji geba daug didesne, lyginant su diskretiniais fotoiodais.
Galimas ir dar kitoks techninis sprendimas - padaryti mechanini slegio transformatoriu, ir jungti prie to padangu matuokli. Slegio transformatorius - tai kaip hidraulinis domkratas, tik atvirksciai. Didelis slegis spaudzia maza stumokliuka, o sis - dideli stumokli, kuris ir sudaro slegi padangu matuoklei. Transformavimo koeficientas lygus stumoliu skerspjuviu santykiui.
-
prie rodykles galima primontuot vielini potenciometra. bet nebus kazikokio tokslumo. nors zymiai paprastesne konstrukcija ir tikrai bus tikslesnis uz paprastu sviesos diodu kruva. brangus tie tikslus. jei rimtas tai panasiai kaip daviklis turetu kainuot. kazkada kazkur senai yra prabege pro akis tarybiniu 1 apsukos maziuku. yra keletos apsuku - kazkur apie 10. bet tokiu atveju reiktu det manometra kokiu 50bar. prie 200bar jis jau apsisuktu keleta kartu.bet ant kiek tai butu saugu vel vieni dievai zino. matrica gal ir nieko visai, kad ir is skanerio paemus. bet tai vel ... kol su ja susikalbesi iki skaiciu rodymo. ir konstrukcija vel sudetingeja.
-
Mazdaug taip: http://www.sensorland.com/HowPage004.html
Sunkiausia padaryti, kad:
* greitai reaguotu
* turetu tiesine skale
* rodytu ta pati tiek prie -20°C, tiek prie +80°C, tiek po 10 metu.
-
kur as buvau rades tai ten su tenzodavikliais - kaip svarstyklese.as turejau galvoj vietoj manometro rodykles ant asies kintama varza montuot. jei varza tiesines priklausomybes tai ir tiesiskai turetu matuot. tik labai jau maza eiga bus ir atitinkamai tikslumas, jei nieko nepamandravot su mechanika. galima aisku reduktoriu dar dadet is guoliu. gautus palygint visai paprasta konstrukcija.
-
na pirkt ta padangu slegiui matuot tai mano manymu pinigu svaistymas. esu ardes alkotesteri. tai ten irgi stovi toks figovina maziukas. jis matuoja ar pakankamai stipriai puti. abejais atvejais panasu i membranini davikli. aukstesniem slegiam to vistiek nepritaikysi arba bus davelnia mechanikos. tikslumo tai ten jau tikrai nera. realus 2 variantai mano manymu - arba prie manometro primontuot kazka arba pirkt tam skirta daikta.
-
itariu kad ir 20 bar uztektu ka jis prakiurtu. ten konstrukcija panasi turetu but i senos audines (ir netik) laisvos eigos reguliatoriu. cia kaip pvz nes pas bendradarbi nagrinejau. principas toks kad yra kazkokia kamera su lankscia membrana. vienoj pusej gauna slegi kitoj pusej atmosferinis slegis. kuo didesnis ar mazesnis tuo ji labiau issipucia i kazkuria puse. ten dar primontuotas kazkoks daviklis ir viskas. barometru daviklis panasiai veikia. zemiem ir labai zemiem slegiam tas tinka, bet kazka panasaus daryt 200bar ... sakyciau galima nebent kazka gatavo ieskot.
-
Su nostalgija perskaiciau visa tema :)
Pasidare idomu,kiek kolegu panaudojo elektronini dauzikli?Ar varlius taip ir liko vienintelis veikentis egzempliorius?
P.S. Kokia versija schemos dabar veikenti?
-
Tikriausiai, kad tu vienintelis sadlave.
Kiek rasiau priminimu berazumijui i privata, tai visi buvo atsakymai teigiami, o rakose dar iki siol nieko neturiu. Tikriausiai labai uzsiemes, elektronscikam krizes nesijaucia :inno:.
-
ruosiausi ir as tik vis neapsisprendziu, daryt ar ne, pakolkas rankos nekyla;D
-
umareksas, geltonuosiuose buvau aptikes nulestuko perdaryma i elektronini, tai variantas man patiko, bet...
-
Ten daryta buvo su peintboline rankena markerio, tai gaunas is karto viskas vietoje ir displejus ir krona ir rele.
Taip, ten gaunas tik nuleistuko paspaudimas elektromagnetu.
Linkas dingo po winu perrsasymo, jei Aroonas pamatis, tai jis ikels.
-
pardon visai sita reikala uzmeciau. kazkam is norinciu buvau i privata parases bet jokiu tolimesniu ziniu. hardwaro versija dabar 2 su pajungimu prie kompo. tiesa kas keisciausiai ne viena toki zmogai yra pasieme bet tylu is ju puses. vadinas arba viskas veikia ir tenkina poreikius arba kazkur i stalciu ikista. galima programiskai ka tik sugalvosi padaryt bet va 1 realus ir man zinomas tesigavo :) vis beda kad kazkas vyksta toli nuo mano kaimo.
2modesto333 - turiu 1 kaip tik surinkta. pas mane lentynoj dulka. dar 3 turiu pilna komplektacija.
-
na kad kai nera baisaus poreikio tai nieko ir nebedarau i ta puse. kolkas is kompo realiai reguliuojasi tik ikrovimo itampa. kainuoja gal 10lt brangiau nes neber galimybes isnaudot darbo laika ir salygas. atsirastu 2-3 kurie prisijungtu prie to reikalo tai galima butu atgaivint. zadejau miniatiurizuot bent jau per puse bet vel - na netiek jau daug atsiras kam reikia. o vienetiniai egzemplioriai man vos ne i minusa eina. pagal dydi galima per puse mazesni uz drozdo elektronika padaryt. tik va kondikai mazi velniskai brangus. daystate kiek ziurinejau tokius ir naudoja. keistas kainos santykis gautus - elektronika su viskuo kainuoja pigiau nei kondikas :)
-
Tai blin, berazumijau, dedi i autobusa, rasai i privata kiek pervesti ir viskas baigta, o tas maniskis var. ir prie kompo jungias?
-
tai okis davedu iki proto supakuosiu ir idesiu. pajungimas yra 2 variantu - arba per paprasta interfeisa kaip combro arba per rs232. jei turi rs232 patarciau per ji pajunginet. per usb schema biski supaprasteja bet adapteris kazkur apie 20lt kainuoja. tiesa tinka laidas nuo mobilaus praktiskai betkokio isskyrus nokia. po w2000 gaudo pusi tie adapteriai. xp be problemu. is karto perspeju kad softo pakeitimai imanomi tik man apturejus pati procesoriu, nes buvo bandymas padaryt kazka universalaus tai nelabai gavos. gavos kazkas bet per daug nepatikima. priezastys irgi neaiskios kai 2 zmones ta megino daryt. galima ir programatoriu susirinkt gana paprasta, bet dauguma moka tik paspaust open ir run. taip kad klibinu ta reikala ...
-
rs232- yra, tada laukiu smulkmenu i privata.
-
na mane visdėlto ismieros domintu ir didelio ir pamazinto
-
itariu ka nieko labai naujo. ir cia pati paslaptingiausia viso to reikalo vieta. neveltui nera universalaus - nusipirkau ikisau ir saudo belekas. yra zinoma visi paskaiciavimai, bet tai 1 kazka pakeitus viskas is naujo. konkreciam sautuvui konkreciai kazka padarai ir jau galima daugiau daryt. tik va kad taip paprastai nebuna.
-
vistik krize. su visais kuriais jau turi ar sutarta tai neliecia. kas daugiau nores - brangz :( dalinai del to, kad perejau ant kitos elementines bazes - standartines. aisku tenka dazniau i parduotuve eit pirkt o ne senam televizoriui islupt. o ir uz ta pacia suma pinigu galima nusipirkt maziau. taciau atsiras galimybe isigyt tik uzprogramuota procesoriu su pilna technine dokumentacija kaip pasigamint paciam. tai rasau del to, kad ateity neprasidetu nepasitenkinimai - va tam uz tiek o kodel man uz kitiek.
p.s. yra ir gera naujiena - musu tarpe yra elektromagnetu ziniuonis :) gal prisipazins :inno:
-
laukiam nesulaukiam ziniuonio:)
-
Berazumijau,tu gal paprasyk to ziniuonio,kad jis prisistatytu :inno:
Arba per aukstaiciu varzybas,teks kankint tave,kol isduosi paslapti :azn::beer::beer::beer:
-
visus už genetalijų:evil1:
-
Kam taip ziauriai ;D
As geresni kankinimo buda zinau :azn:
,,Kalbek,arba turesi isgert'' :azn:
Dazniausiai,po keliolikos stikliuku,liezuvis atsirisa ;D
-
tai va sadlave reiks vel dzukiskos vesti kazkieno liezuvio atlaisvinimui:lol:
-
:) ahah nuo dzukishkos tai atsirisha... ir liezuvis, ir smegenai ir net batu raishteliai :)
-
tamsta Berazumijus per gražiai užvardinot "ziniuonis",megėjas aš tik gal daugiau paskaites apie elektromagnetus,nes su jais benrauju jau apie 15 metu,nes elekromagnetiniu principu tatuiravimo mašinėlės,tai ričiu pridares perdares daug ,bet tai kita sritis čia svarbu vibravimo dažnis ir Niutonai,kiek kg,pakelia pastoviai ijungta.
taigi,kaip Berazumijus rašė jei darant serijiniu būdu šaunikus ,galima būtu rasti standartą,bet kekvienam šaunikui reik daryt atskirai. pirmiausi kokios reik jėgos atidaryti vožtuvą,tada parenki šunta,nes tai ytakoja galingumą,apviju skaiciu,vielos diametra,žiuri kokios reik katuškės,gali netilpt ir į šauniką padarai,sudedi,bandai.per mažai jėgos,žaidi apviju skaičium,nesigauna,keiti vielos diametra,ir t.t.;D tai tiek,daugiau parašysiu po kokios savaitės,nes darau du šaunikus 5,5 ir 4,5
P.S. sadlavė pribūrė(TU DAR UŽ TAI BUS) ,kad elektromagnetiniai geriau, gal geriau nežinau bet pniaumoliga atsinaujino nesimiega, rytais nevalgau-apie magnetus galvoju,per pietus nevalgau -apie magnetus galvoju,vakare nevalgau-apie magnetus galvoju,nakti nemiegu-valgyt noriu!!!!!!!!!!
Berazumijaus platu belaukiant pasiskaičiavau-pagaminau ,eksperimentuosiu;D (http://host-photo.com/thumb.php?f=katuske0.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=katuske0.JPG)
-
nu ot prisipazino. bitik man neduotu isgert :D
-
būtu sadlaves metodas nepasitvirtines vistiek,nes neišgėres nesuprasi-išgėrusiems nerupės,tad vistiek būtu reikėje blaiviems aiškintis;D,o del to nesigailėk,turim geros ir Aukštaitiškos 60 J:beer:
-
Tam kankinimo metode,ne degtine gerti reike,o vandeni :azn:
Kaip zine,vanduo ne snapsas,daug neisgersi ... :lol::lol::lol:
-
bus tau uz tas negatyvias mintis mane kankint :lol:
p.s. lydmetalis praktiskai baiges paskutini surinkus :inno: bet nauja elementine baze lyg ir pasiteisino - taip graziai mirksi - zaliaaaaaaaa raudona zaliaaaaaaaa pasikankink nevydone :)
labai maloniai nustebino sirijaus kinietiskos batareikos - galvojau net 1 kartui neuzteks, o jos jau 4 diena laiko kol testuoju. gal ir neverta brangiu pirkt. bet va tos kur taure i telikus eina tai net 1 karta kondiku neuzkrauna.
-
sita as jau senau pastebeju kad sirijus irgiau laiko nei duraselis,o naudoju ausinese su radiju,duraselis savaite ar pusantros o sirijaus batarkes beveik tris o kartais ir virs triju savaiciu istraukia.zodziu mistika kazkokia
-
jai sirijus reklama su zuikiais leistu tai ir 10 kartu ilgiau laikytu:beer:
-
jie reklamai mažiau piginu išleidžia,todel gali geresnes baterijas pagaminti;D.geram daigtui reklamos nereik kurti>:(
-
na taip zuikius per telika rodyt, ipakavimus grazius daryt irgi kainuoja. o uz tai kas moka ? aisku kad tas kas perka :) paemiau tuos sirijus ant baikos - uz tokia kaina butu buve negaila ir ismest. ale ka ziuriu veikia :) zuiki butu gaila ismest :)
-
Apie sirijaus batareikas kažkur skaičiau, kad KTU laboratorijoj darė bandymus visokius ir lygino su visom brangiom baterijom, tai SIRIJUS ULTRA prilygsta kai kuriems Duracel modeliams. O kaina skiriasi beveik tris kartus. Bet būtent SIRIJUS ULTRA (žalios spalvos) o ne EXTRA. Tai tik tokias dabar ir naudoju, bet jų retai kur būna pirkti.
Atsiprašau už nukrypimą nuo tiesioginės temos:-[
-
na kad as su ekstra bandymus darau (melynos). na irgi ne fuflo is larioko 1000 smulkmenu. tai kaip tada ultra turetu laikyt ? uz kralikus ilgiau ? :) bet va kad tu siriju mazai kur pirkt yra. cia per netycia akis kazkokioj naujoj statybinej pardoj uzkliuvo, o siaip tai reiktu dar paieskot. negi tai bus pirmas kartas kai lietuvis is kitajozo perka ne pati pigiausia daikta :inno:
ne toks jau ir nukrypimas - ed jos naudojamos ;)
-
Pažiūrėjau šituos:
http://www.youtube.com/watch?v=0Hwhu8NJZ1w&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=dXmZoUdGFW8&NR=1
Ir supratau, kad elektrinis daužiklis tuo klausimu turėtų būtį gėris? Ar sąnaudas kas nors skaičiavo? Tiesa, tik Sadlave yra padaręs iki galo. Kiek žinau- Burbulo gamyklinis daro fantastiškai mažas sąnaudas.
Klausimas- ar eitų po impulso pirmyn už tam tikro laiko tarpo paleisti impulsą atgal. T.y. kad daužiklis atidarytų vožtuvą ir kaip mat nešdintūsi į ten, iš kur atėjęs, t.y., kad nebūtų jokių pakartotinių smūgių?
-
Manau kad reiktu daryt dviguba elektromagneta
-
galima su dvigubu padaryt. bet bus sudetingiau nei bus naudos. o pas burbula kas per daiktas ? gal tik suderinta voztuvo spyruokle ir elektromagneto smugis ? tiesa su situo ar kas matavo sanaudas ?
-
berazumijus rašė:
...o pas burbula kas per daiktas ?
daystate mk4 ;)
-
va butent kad pats dauziklis pasibaigus dauzimo implulsui tiesiog atsoka ir viskas. spyruokles tai nera kuri ir sukelia pakartotini dauziklio sokinejima. o su elektronika ir derinimo galimybes visai kitos. nei ka ardyt nei ka. uztenka tik klapano spyruokle parinkt pagal poreikius. ir jai reikalavimai labai jau placiose ribose gaunas. spyruokle turi palygint labai mazas reguliavimo galimybes, o elektronika - nuo 0 iki 100%. tiesa dabar darau softo versija elektroniniam reduktoriui. jei daryt sautuva nuo 0 - tai velniskai daug mechanikos atpuola. kazko jau ir man pradejo atsirast noras i qba ji isimontuot :inno:
-
elektroniniam reduktoriui,
va cia idomiausia vieta, reikalingas geras mazas slėgio dačikas ir žiquriai galingas solenoidinis vožtuvas, kur tokiu mazu gaut;)
-
laukiu ,labai laukiu kada tas tekintojas baigs tekinti detales,tada zinosiu kas gavos,turiu kelis magnetus susukes veikia liuksiskai;D
-
grandis rašė:
elektroniniam reduktoriui,
va cia idomiausia vieta, reikalingas geras mazas slėgio dačikas ir žiquriai galingas solenoidinis vožtuvas, kur tokiu mazu gaut
Manau, kad tai per daug sudetinga :inno:. Jeigu jau integruojame i sautuva slegio davikli - paprasciau pritaikyt programa, kad pagal esama slegi rezervuare butu atitinkamas smugis i kovini voztuva.... kas beje ir padaryta MK4 modelyje.
-
tai MK4 reduktoriaus neturi
-
grandis rašė:
tai MK4 reduktoriaus neturi
Neturi 8)
-
Uz poros val. imesiu i daystae tema.
-
Velniškai smagus ( man) nuleistukas pas mano Ievą, todėl nenoriu perdarinėti "ant alektros". Bet kartais šmėsteli kvaila mintis apie Ieva II.
Suprantu, kad šiai dienai trūksta mažo el slėgio daviklio ir suprogramuoti "protą" ir turėtume MK4 kopiją? Norėčiau. Mechaninę dalį susimeistravočiau, tik su alektra pas mane prastokai.
-
su davikliais netaip jau paprasta, nors ju mazu ir auksto slegio galima gaut. kolkas as darau truputi kitaip. principas toks - uzpildai sautuva, resetini softo suviu skaitliuka, kiekvienam suviui yra uzprogramuota tam tikra smugio energija. pats vartotojas ar gamintojas tai uzprogramuoja. galima turet kelias lenteles atmintyj prie skirtingu galingumu. cia pradziai ir zinoma tai nera idealus sprendimas, bet davikliai irgi turi gana dideles paklaidas, procesoriaus keitiklis irgi.
o mk4 tikrai naudoja ta davikli, kad paskaiciuot smugio energija ar tik atvaizduoja vietoj manometro ? kiek skaiciau reklama tai patentai, naujos super technologijos ir nieko apie tai. butu labai idomu pamatyt jo atsaudyma visam slegio diapazone. zinoma jei negaila butu kist rankas, pamegint kas butu ta davikli atjungus, arba "pakisus" kazkokia reiksme kuri neatitiktu su realiai esamu slegiu rezervuare. nors manau gaila butu taip derklevotis is nepigaus daikto ;)
-
berazumijus rašė:
..o mk4 tikrai naudoja ta davikli, kad paskaiciuot smugio energija ar tik atvaizduoja vietoj manometro ?
Kaip suprast "atvaizduoja vietoj manometro"? Tipo tik rodo koks slegis? Tai kad maniskis ir ekrano neturi:)
butu labai idomu pamatyt jo atsaudyma visam slegio diapazone
Visam tai kokiam? iki nulio bar? I daysteto tema idejau nuo 230 iki 75 bar.
zinoma jei negaila butu kist rankas, pamegint kas butu ta davikli atjungus, arba "pakisus" kazkokia reiksme kuri neatitiktu su realiai esamu slegiu rezervuare
Atjungus pabandysiu issaut... jei saus :) o pakist "kita" reiksme nerizikuosiu ;D
-
Berazumijau, skaiciuoti dauzimo energija pagal suviu skaiciu bus netikslu, nes:
1. kiekviena karta uzpildai skirtingai;
2. oro slegis keiciasi nuo temperaturos;
3. pakeitus kulkas, ar padarius pora tusciu suviu - issiderins tavo sistema.
Reikia slegio daviklio. Tada konkrecioms kulkoms galesi sudaryti lentele, kiek stipriai musti klapana siekiant konkretaus greicio. Pakeitus kulkas, reikes jau kitos lenteles.
Todel ir deda integruota chronografa i nadunika. Pakeiti kulkas, padarai kazkiek suviu - ir sautuvas "apsimoko".
Turint gera slegio davikli ir mazai energijos naudojanti auksto slegio elektrini voztuva, galima padaryti ir elektronini reduktoriu, tik jis bus brangesnis uz mechanini kelis kartus.
-
manau, kad kaip rusai sako "igra nistoit svečei" statai reduktoriu atreguliuoji kiek tau reik ir gana
-
na biski isdrysiu pasigincyt. jei uzpildoma su normaliu manometru, o ne tokiu kuris tik rodo zaliai ir raudonai, tai 10 bar tikslumu galima drasiai pildyt. beto kiek pastebejau 10-20bar skirtumas kulkos greiciui neturi didesnes itakos. jei suvius skaiciuot tai koks skirtumas ar jie tusti ar su kulkom. pakeitus kulkas bet kuriuo atveju viskas keicias. integruotas chronius irgi nelabai ka pades - greiti suzinai tik po visko. galima zinoma kazkokias isvadas is to daryt, bet tai gana sudetinga ir sudetingeja konstrukcija. daystate atsaudyma paziurejus tai slegio daviklis ten labiau simboliskas - mechaninis reduktorius zymiai geriau veiktu. geras slegio daviklis tikrai kainuotu panasiai kaip ir mechaninis reduktorius. paklaida tikrai pas ji nemaza butu. dabar jau ismatuot 5v su standartinem pirktinem varzom paklaida nemaza gaunas. kas del kainos tai ziurint kiek paprasysi, manau kad mechaninis daugumoj atveju brangesnis butu. bet kol nepadaryta tol negalima kazka stipriai tvirtint. tiesiog duosiu pamegint ir ziueresim kas is to iseis.
-
o nepparasciau sureguliuot, kad butu plato, jei jau taip bijoma reduktoriaus ?
-
na man asmeniskai irgi labiau patinka mechanika. bet visiem neitiksi ;) teks daryt ir ziuret kas is to iseis. tik su elektronika paprasciau nei pjaustyt spyruokles, mest jas lauk, ieskot kitos ir t.t.
-
berazumijus rašė:
na man asmeniskai irgi labiau patinka mechanika. bet visiem neitiksi teks daryt ir ziuret kas is to iseis. tik su elektronika paprasciau nei pjaustyt spyruokles, mest jas lauk, ieskot kitos ir t.t.
Elektronika tai paprasciau,as irgi taip galvojau :)
-
Geras.. Tų 3 mm užtenka kokius J išgauti? Turėtų būti super sportinis aparatas.
-
Audrius rašė:
Geras.. Tų 3 mm užtenka kokius J išgauti? Turėtų būti super sportinis aparatas.
Itariu ilgai as ji sukinesiu,arba nusispjoves numesiu i kampa :evil:
-
esu visiskas naujokas, gal todel uzduosiu tupa klausima:
o kodel is karto nenaudoti elektinio voztuvo kuris is rezrvuaro isleistu reikiama oro porcija?
kiek suprantu zinant visa turi nuo voztuvo iki kulkos galima paskaiciuoti voztuvo atsidarymo laika ar laipsni... tada gal nereiketu nei reduktoriaus nei dauziklio?
jei toki voztuva rasciu, kokie butu jo panaudojimo minusai?
-
Tu pirma surask.
Vostuva,kuris atsidarytu ir uzsidarytu akimirksniu,atidarytu bent 3mm diametro orui praeinamuma,veiktu bent iki 120 atmosferu ir butu maitinamas nuo 24v.
O minusas,tokio vostuvo,manau tik vienas.
Labai sunku toki vostuva rasti ;)
-
matyt as optimistas :) ieskau...
o kaip su visais plato ir pan. jei voztuvas bus atsidares 0,0x sekundes ir prie 300 ir prie 120 atmosferu?
ar reikia dar ieskoti galimybes ilginti voztuvo atsidarymo laika?
sadlave rašė:
Tu pirma surask.
Vostuva,kuris atsidarytu ir uzsidarytu akimirksniu,atidarytu bent 3mm diametro orui praeinamuma,veiktu bent iki 120 atmosferu ir butu maitinamas nuo 24v.
O minusas,tokio vostuvo,manau tik vienas.
Labai sunku toki vostuva rasti
-
Kol tu surasi vostuva,Berazumius dabaigs valdymo bloka.Kuris parinks impulsa kiekvienam suviui.
-
na, as tiesiog manau, kad jei pavyks su voztuvu, ding dar viena mechanine dalis. O valdymo bloka gal bus galima panaudoti voztuvo valdymui?
issiunciau uzklausimus keliems voztuvu gamintojams... paziuresim ka atsakys, gal paaiskkes kad tai rozine svajone :) taciau is principo juk idomu :)
sadlave rašė:
Kol tu surasi vostuva,Berazumius dabaigs valdymo bloka.Kuris parinks impulsa kiekvienam suviui.
-
Zinoma idomu.
P.S. Kol lauksi atsakymu is vostuvu gamintoju,perskaityk visa sita tema.
Jaigu dar neskaitiai.
-
rusai vostuvu irgi ieskojo, bet nerado tokio, kuris atsidarytu/usidarytu per milisekundes, jei toki rasit sveikinu, kitaip laukia baisus perdozavimas
-
aisku, o apie kokia trukme kalbam?
zalias7 rašė:
rusai vostuvu irgi ieskojo, bet nerado tokio, kuris atsidarytu/usidarytu per milisekundes, jei toki rasit sveikinu, kitaip laukia baisus perdozavimas
-
ant greicio radau tik:
Время открытия-закрытия клапана имеет порядок 1 миллисекунды, ход клапана - порядок 1 мм.
(1 milisekunde) is cia gaila, kad is kesho (http://209.85.135.132/search?q=cache:PqlCKZ3cWqwJ:talks.guns.ru/forummessage/30/282731-2.html+%D0%BA%D0%BB%D0%B0%D0%BF%D0%B0%D0%BD+%D0%BE%D1%82%D0%BA%D1%80%D1%8B%D0%B2%D0%B0%D0%B5%D1%82%D1%81%D1%8F+%D0%B7%D0%B0+%D0%BC%D0%B8%D0%BB%D0%B8%D1%81%D0%B5%D0%BA%D1%83%D0%BD%D0%B4&cd=4&hl=ru&ct=clnk&inlang=ru) autorius pratrynes savo zinute ar mintis temoi (http://talks.guns.ru/forummessage/30/282731-2.html), kas netingi gali pastudijuoti googles paieskas: http://www.google.com/search?hl=ru&inlang=ru&domains=talks.guns.ru&sitesearch=talks.guns.ru&num=50&ie=windows-1251&oe=windows-1251&q=%EA%EB%E0%EF%E0%ED+%EE%F2%EA%F0%FB%E2%E0%E5%F2%F1%FF+%E7%E0+%EC%E8%EB%E8%F1%E5%EA%F3%ED%E4&btnG=%CF%EE%E8%F1%EA&sitesearch=talks.guns.ru
-
na reiks pamatuot kokie pas mane trukmes diapazonai. siaip tai programiskai labai dideli, o kokius kas naudoja va cia kitas klausimas. po biski kruta naujas variantas, bet kadangi darbu kitu turiu tai juda leciau nei galvojau :(
-
del voztyvo ciklo trukmes kolkas jokiu ziniu...
o jei ziureti i toki varianta:
yra voztuvai, kurie gali labai tiksliai dozuoti suspausta ora. pakankamai kompaktiski
tuo naudojantis daryti tokia sistema: voztuvas paduoda tikslia oro porcija i tarpine kamera
kitame jos gale stovi voztuvas kuriam uztenka tik greitai iki galo atsidaryti (uzsidarineti gali ir visas sekunde...)
tokiu atveju nereiketu jokiu reduktoriu ir kiekvienam suviui butu toks pats oro kiekis.
jei tokia shema gali veikti tada reiketu kad kazkas protingas suskaiciuotu tos tarpines kameros dydi ir reikalinga oro porcija, tada butu galima konkreciai kalbetis su gamintojais.
kolkas jokiu ideju apie kainas, tik sake kad pigu nebus...
-
Ta porcija oro,turi but vienoda ne tik turiu,bet ir slegiu.Ar tie vostuvai gali taip normuoti?
-
Sitas variantas panasus i pneumosovini. Uzpildai kiek reikia ir paskui islaidi viska .
-
taip - maniskej schemoj ten varza kuo didesne tuo platesnis reguliavimo diapazonas. o tokia maza ilitavau todel kad tik tokia po ranka buvo pasitaikius :) vistiek kiekvienas pagal save ja pasirinks.
-
RR,kaip sekas paieska?
-
viska gallima padaryti :) tik bijau kad brangokai gaunasis - sake apie 5000 Lt.... matyt dar nelaikas :)
krize ju nepaaliete :)
sadlave rašė:
RR,kaip sekas paieska?
-
keistu ir naudingu dalyku tikrai yra. bet pagal kaina jie nelabai tinkami.
siaip vistik sumasciau kaip gana paprastai padaryt maitinima is kiek nori itampos, bet is kur ta itampa gaut ? kronos tipo batareika tikrai ilgai nelaikys. konstrukcija truputi padidetu - dasidetu papildoma plokstele na kokie 2x2cm. aukstis na gal kokis 5mm. ir biski esamoj schemoj reiktu padaryt pakeitimu - kur laidziuka dalituot, kur nupjaut. tada is esmes butu galima nors 20v maitint. ar tikrai to reikia ?
-
na 6v tai zinoma kad nieko keist nereikia. bet buvo tokia mintis uzkelt itampa ir mazint kondencatorius. pvz kokis na 50-80v ir mazas kondencatorius. su 6v ribine itampa yra apie 30-40v ir labai jau neefektyviai veikia. nerezonasine schema vistik. na tuo paciu ir rite stipriai sumazetu. rezonansine schema aisku galima surinkt, bet tai jau tektu labai daug knistis su konkreciu elektromagnetu ir konkreciai pas mane. su 300v su fotiko blicu tai isvis pavyko panaudot rite gal kokio 1cm diametro ir kokiu 3 ilgio. pilnai plastmasine. meginau crosmanui pritaikyt. toj vietoj biski logikos yra. tik va kuo abejoju kad kondencatorius ir elektromagnetas gal ir sumazetu, bet padidetu batareikos :inno: energija bet kuriuo atveju reikalinga ta pati. na kazkodel netiketai pastrigo pramonine ploksciu gamyba tai galeciau pasizaist. jau mane uzkniso virtuvej tas plokstes gamint :) tiesa nuosekliai pagal schema dar galima prie elektromagneto prijungt paprasta akuma nuo dreles ir tuo pakelt itampa + tiek kiek yra kad ir dreles akume. zinoma atsizvelgiant kur + kur -. dar viena plokste turiu tokia kurios niekam neduociau bet veikia, galiu pamegint kas gausis pvz maitinant is 9v. bet garantuoju kad suviu skaicius sumazes. siendie nespejau tekintoja pasigaut tai buciau kubikui elektromagneto korpusa iskaulyjas ka padarytu.
p.s. vat ir yra sunkiausiai visiem su skirtingais poreikiais ir parametrais itikt. butu masine gamyba - 1 atiderinai ir stampuok.
-
bludydamas aptikau toki daigta gan idomus ir pinigai nelabai jau baisus
http://cgi.ebay.co.uk/Pressure-transducer-w-DIN-plug-0-250-bar_W0QQitemZ230374720107QQcmdZViewItemQQptZUK_Air_Tools_and_Compressors?hash=item35a367426b&_trksid=p3286.c0.m14
-
ar tas naujas modelis plokstės jau gatavas
-
kolkas viskas po senovei. nera poreikio kazka naujo daryt. programa po biski lipdoma bet irgi biski reikalas uzmestas i lentyna.
-
sadlave rašė:
Ar labai sudetinga,padaryt voltazo indikatoriu?Tipo nukritus voltazui iki ribos ,,X1v'' uzsidegtu ar pradetu mirkset sviesdiodis.O nukritus iki ,,X2v'' pradetu mirkset kitas diodas?
Arba X1v mirksi,o X2v dega vientisai,vienas ir taspat diodas.
Ar paprasciau voltmetra ikomponuot i buoze?
analogine skale paprasciau, o su diodais papildoma schema reikalinga, arba jei daryt ,tai iskarto voltmetra su skaitmenine skale.gana pigus variantas
http://www.electronics-lab.com/projects/test/014/
cia jau gatavas dalykas
http://cgi.ebay.com/Mini-Green-LED-DC-100V-Digital-Voltage-Volt-Panel-Meter_W0QQitemZ250515050741QQcategoryZ25411QQcmdZViewItemQQ_trksidZp4340.m263QQ_trkparmsZalgo%3DSIC%26its%3DI%252BC%26itu%3DUCI%252BIA%252BUA%252BFICS%252BUFI%26otn%3D10%26ps%3D63
-
siaip itampos matavimas yra net panaudotas pajungus prie kompiuterio. paklaida siokia tokia yra - ne kaip su testeriu. bet galima kazka pagalvot apie indikacija. tik reikia pasiulymu.
-
1 schema netinka kapitaliai - maitinimas +- 5v. reiktu dar 1 saltinio arba keitikio. antra 100v itampai - tiklsumas prie 6-5v tikrai bus neiformatyvus, nes po kablelio nieko nerodys. o ir taip kai jau batareikos nusedusios tai iskarto pasijaucia, kad nebekrauna.
po biski atsiranda 1 patobulinimas - elektroninis saugiklis. esme tokia - kol pries suvi nenuspaudi dar 1 knopkes, tol niekaip neissausi. tik va abidna ka su 39 temperatura nelabai ir galva veikia :(
-
paršai puola,
reiktu jau ir man vienos plokstės tik dar su pribludu vienu, kad atsitiktinai suveikinėtu (saudytu) intervalsa acitiktinis nuo 15s iki 1min bus naudojama reduktoriu reguliavimo stende
-
ne ne parsai ... reikia maziau persalus duotis po miskus. o tai kam ta atsitiktine automatika ? ranka gi galima spaust kada nori. nebent labai jau reikia, bet tai butu vienetinis uzsakymas, nors ir imanomas. bet tokiu atveju jau gautus geriau is kompo valdyt klapana pagal uzduota algoritma.
-
galima ir is kompo, 2000 suviu pratestuot vidutiniu intervalu po 30s
nemažai valandu gaunas o cia paleidai ir ir eini rukit (nors nerukau), geriau alaus, aisku kad ta intervala duotu atskira plokstė irgi labai gerai, ir seip gal ED prisigadys kokiam saunikui ateitį
-
bet tai palauk kas tuo laiku kulkas kis ? ar cia tik vien reduktoriui megint ? tai jei tik reduktoriu megint vel klausimas - kaip matuot slegi ? jei visas valdymas butu is kompo tai schema zymiai supaprastetu, bet tada reiktu programa rasyt tam reikalui. o tai vienetinis egzemplioriius butu. cia as turiu galvoj jei stacionariom salygom kazka daryt. toks projektas tikrai kainuotu nemenkai. reiktu irengt gana padoria laboratorija jei daryt ne garazo salygom. reikalas sakyciau imanomas, bet tikrai nepigus. normali matavimo technika ir ta nepigi. jei pafantazuot zinoma galima konstruktorius surinkt i viena kompanija ir bendrai kazka daryt.
-
baikit jus svaikt,
nesu labai didelis elektronikos žinovas, bet kad acitiktinai spaudaliotu nuleistuka tokiu nesamoniu prikurėt, paprasciausiai reduktoriaus spiruoklės truputi pasėda per pirmus kelis simtus suviu, tai kad jau gautusi gatavas daigtas galutiniam vartotojui, ir nesėdėt paciam su plaktuku domiuosi.
-
tokiam reikalui tikrai butu paprasciau mechaninis sprendimas. o su elektronika vien kol tinkama voztuva su elektromagnetu pagaminsi ... nebent tuos reduktorius stampuoji po keliasdesimt i menesi.
-
o kada galeciau gaut plokste,
elektroninio gaiduko imitatorius tiks ir ant penketuku
-
berazumijus rusai kaska masto (http://talks.guns.ru/forummessage/30/554404.html), kiek suprantu pas tave jau "apsimokanti" schema jau padaryta ?
Galim exporta jei nori padaryt i rusija :)
-
2grandis - biski nesupratau kas per penketukai ? plokste surinkt realiai per kokias 2-3 dienas galiu, nes dabar neturiu ploksciu o ju gamyba virtuvej biski laiko sueda.
2zalias - na uzsimint rusam jau butu galima. kolkas kazkodel biski pastrigo pramonine ploksciu gamyba :( bet tikiuos issispres.
paskaitinejau ta tema, bet kad ten tik apmastymai apie daviklius. buvau rades kazka panasaus i drozdo varianta, bet ten irgi ne stebuklas ir kazkaip ta tema priduso.
-
jei tau su rusu problema, aprasyk savo plokstes galimybes, bei kaina , as parasysiu gal usinores kas nors :)
o ten tik apmasyumai, nes dar ner plokstes kai tures gales bandyt, tas julubu kietas bicas idomiu dalyku pridares
-
su rusu ner jokiu problemu, tik rasyt su klaviatura nelabai bemoku. bet kai jau pats su jais labiau bendrauji gal bus paprasciau.
o galimybes trumpai tai tokios :
maitinimas is 4 1.5v bateriju/akumuliatoriu
stabilizuota itampa +-27v (reguliuojama programiskai) paduodama i solenoida, nepriklausomai nuo maitinimo saltinio itampos. zinoma proto ribose, kol dar procesorius normaliai veikia.
itampos padavimo trukmes reguliavimas keiciant isorine varza. galima apsieit ir be varzos programiskai.
galimybe padaryt elektronini saugikli - nenuspaudus dar vieno mygtuko suvis neimanomas, nors tai galima atjungti
busenos indikacija dviem sviesos diodais
kolkas tik pradzia padaryta pilnai visus parametrus programuot is kompiuterio, tame tarpe ir kiekvieno suvio energetika
na lyg ir viskas. esu as rusu forume uzsiregistraves bet jo net skaityt nespeju :)
ta tema kur jie ten tik svarsto tai beletristika ir nespesi ne rasyt ne skaityt. tegu sukuria atskira, tada jau ir as pats ten galeciau prisijungt i diskusijas.
-
Berazumijau, specialiai tokiems kaip as ir tu, geri zmones sukure fonetines klaviaturos draiverius:
http://www.google.lt/search?q=russian+phonetic+keyboard
(http://www.auburn.edu/~mitrege/russian/images/keyboardImage.jpg)
Вот видешь, всё просто. С такими драиверами я могу почти свободно писать по русски, и никаких наклеек либо русских букв у меня на клаве нету.
Для тех, кому установить драивера слишком сложно, существует
http://www.translit.ru/
P.S. Извините за офф.
-
as irgi naudoju translit.ru
berazumijus tai dabar galima programuot kiekviena suvi ?
tai darosi prijungu prie kompo ?
Kaina ?
-
turiu berods as ta draiveri tai ir sakau ka baisos problemos nebutu. tik tiek ka truputi atprates nuo rasymo rusiskai.
del to programavimo kiek kam dariau niekam to nereikejo. bent jau skubiai. todel darbai toj vietoj stovi. yra tik pradzia - minimalus rysys su kompu, kuris veikia. apsauga jauciu siendie dabaigsiu. kas del kainos ... tiesiog neisivaizduoju, nes lietuvoj tai buvo visai nekomercinis produktas. na sakykim viso komplekto kaina 200lt. su nemokamais programos pakeitimais ateity. be elektromagneto. zinoma jei atsiras programoj kazkokiu esminiu pakeitimu ar vienetiniu uzsakymu tai turetu kainuot. gal kas sakys kad daug, bet sita dalyka ne i b2 ir des manau. dar niuansas su viso to reikalo apsauga - rusijoj viska nukopijuoja ar nulauzia :) jei butu pakankamai norinciu tai butu galima padaryt kazka tokio - duodu pilna technine dokumentacija ir pacia jau sukompiliuota programa. kas nori tegu patys daros. galiu aisku ir surinkta schema parduot norintiem. mintis butu panasi - jei patiko ir nori duot pinigu - tai prasom. panasiai kaip adaware daro. is kitos puses vistiek atsiras koks laucius kuris megins is to uzdarbiaut. kitas niuansas - jei kazkoks zmogelis, kad ir auksarankis mechanikas per netycia sudegins, kas labai nesudetinga. ka tada daryt ?
-
vienu zodziu butu gerai, kad pats ten parasytum, nes kai uspils mane klausimais .... gausis kaip sugedes telefonas, o as jei reiks su perdavimu galesiu padet
-
O kodel nepadarius kaip rusai daro "PCP kit" ? pvz QBui, Umarexui... reiketu pasiziureti kokie donorai populiariausi... Tada pereiti galima prie mazu seriju
gal kas sakys kad daug, bet sita dalyka ne i b2 ir des manau
Juokingas argumentas :) gaunasi kaip su statybininkais (veiksmas vyko vilniuje) - kiek kainuotu atlikti tokius ir tokius darbus, privaciame name?
atsakymas - o kokiame rajone namas? :evil1::evil1::evil1:
taip ir cia - jei sautuvai brangus - tada lupsim brangiai, jei pigus - pigiau...
P,S,
Sorry uz OT.
P.P.S
Siaip jau kaina man atrodo normali, kiek isivaizduoju medziagos + darbas + zinios turetu nemazai kainuoti :)
-
na reiks paciam tada rasyt. kas del kainos - taip tai tikrai nera daug ir lietuvoj norintiem praktiskai uz savikaina atiduodu. ne uz 200. kaina priklauso ne nuo sautuvo brangumo o nuo to ko norima. pats projektas atsirado tik del to, kad nepaprast igudziu. tuo paciu ir kazka naudingo padaryt. bet kadangi pats as to nenaudoju gaunas kaip ir siokia tokia komercija. vistik negali zmogus uz dyka kazka laisvu laiku daryt ne sau. galimybes priklauso nuo finansavimo kaip ir bet kurioj srityj. ferrariui ranku darbo spoileriai irgi kainuoja brangiau nei turgui pirkti golfukui. ir patikekit darbo prie sito reikalo tikrai yra.
-
penketukai tai toks taimeris lm555;)
-
o ka su juo galima padaryt ? nebent komparatoriu :)
-
jai jau sudėtinga padaryt acitiktini nuleistuko paspaudima tada tenkins paprastas sakykim kas 40s. ir kainuos max 5 lt.
-
nutai jei 5lt tekainuos kodel daryt valdyma su mikrokontroleriu pajungtu prie kompo ? vien padarymas koki 50lt kainuos. kas yra lm555 zinau. bet dar nereikia pamirst visu kitu pribambasu. paprasta rele prie jo neprijungsi, kad nuleistuka spaudinetu. nenusimedituokim i vejus...
-
vat kad nepajungsi rėlės tai klysti, visokiu rėliu būna, jau simtai pajungta, ir veikia
-
Grandis - tavo problema galima ir taip isspresti:
1. Paskaliu ar dar kuo pasirasai programa, kad randomiskai duotu signala i LPT;
2. per paprasta tranzistoriu prie LPT pajungi 5V rele, uzmaitinti ja galima ir nuo LPT, ir nuo USB.
-
butent sita varianta ir turejau galvoj. tokia programulka parasyt uzimtu max valanda, iskaitant parukymus. tiesa is lpt ar com uzmaitint iseitu nebent gerkonine rele. papasciausias sprendimas - raktinis tranzistorius, isorinis maitinimas ir po to jau junk nors skalbimo masina. jei toks variantas tenkina galiu pagelbet. ne karta yra teke panasius dalykus daryt. ir pagal taimeri ir atsitiktinai sudirbancius. reikejo valdyt radiostotele ir per ja paleidinet reklama.
-
man geriau i privata parašyk kiek plokstė kastuoja ka jinai daro už tuos litus (skalbia. ligina. kava daro),ir atskirai tas acitiktinis rėlės suvaldymas, bet jau kompo tai i palėpe tyst nesiruošiu
-
truputi kruta softas i prieki :inno:
(http://host-photo.com/thumb.php?f=xClipboard02.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=xClipboard02.jpg)
laukiu burunduku ir pasiulymu.
-
paskutinese plokstese tas pajungimas jau padarytas. salia maitinimo lizdo yra tokie 3 kontaktai. per juos ir jungias. dariau universalesni kad jungt tiesiai prie com porto. o jei panaudot usb adapteri ("teisinga" o ne tikra - apie tai buvo temoj apie combo pajungima), tai papildomu detaliu ne lituot nereikia tik peremyckas sulituot. o kaip ikomponuot i sautuva cia jau kiekvieno fantazijos reikalas. sakyciau ausiniu kistukas tam geriausiai tinka. tiesa jei "teisingas" usb adapteris, tai jis tiks ir maniskei schemai ir combro be jokiu perdarinejimu. tik perejima reiktu i combro jungi daryt.
na ta programa isvaizda keisis dar ne karta. svarbu kad kazkoki rysio standarta padariau. tik gal dar kas kokia funkcija sugalvos, kuria reiktu ivest. tiesa atsirand 1 gana didelis pliusa - per kompa galima programuot ir impulso ilgi ir krovimo itampa. nebereiks su tom varzom zaistis ir sumazes laidu raizgalyne.
-
O vietoj kondiko ar galima kaip nors panaudot jonistoriu? siaip pats negirdejes as apie juos, bet kai paziurejau- ju talpos yra ziauriai dideles, nors patys mazi, uztai jie zemai itampai pritaikyti.
Tarkim uzkraunamas jis, paskui pajungiamas prie itampos keitiklio ir is keitiklio eina i rite (uz keitiklio dedant diodu tilteli).
As elektronikoj dar nedaug nutuokiu, nedauzykit taburetem
-
turi galvoj faradinius kondikus ? hmm is esmes as ta pati ir darau schemoj, po keitiklio vistiek gausis pulsuojanti itampa. jei ja paduot i solenoida neislyginus pulsaciju efektyvumas krenta. ir isvis kuo daugiau keitaliojimu is kazko i kazka prarandama energija. beto pagal tavo varianta gautu s, kad suvio metu perkrauni keitikli ir jis greiciausiai nustotu veikt arba labai kristu efektyvumas.
mano schemoj tera 1 keitimas, o cia jau gausis 2. vienintelis ateinantis i galva sios schemos patobulinimas - kelt itampa iki kokiu 300v. tada kondencatorius labai mazas o energija didele. kaip jau ir rasiau, esu bandes su "muilines" blykste. rezultatai labai puikus gavos. elektromagnetas irgi zymiai sumazeja. naudojau plastmasini rites korpusa ir storos vinies gabala. crosmano voztuva pramusdavo puikiai. o jei dar padaryt elektromagneta kaip priklauso ... vienintelis bet - is kur gaut ne po 1 aukstavolciu miniatiuriniu transformatoriu. na ir aisku itampos jau kitokios - per nagus gali rimtai gaut ir schema sudegint zymiai paprasciau. va atsirastu kas turi reikalu su vienkartinem muilinem :inno:
-
vat priezioplis esu - salia iki yra o nuejas neprisimenu :evil1: jei tokiu muiliniu dar isvis tebera.
-
hm, nu del keitiklio, kad issijungs ar naudingumas sumazes tai sutinku... bet itampa uz keitiklio galima gi islygint- det diodu tilteli. :inno:
siaip tik pasvajojau ???
-
Matikas rašė:
hm, nu del keitiklio, kad issijungs ar naudingumas sumazes tai sutinku... bet itampa uz keitiklio galima gi islygint- det diodu tilteli.
siaip tik pasvajojau
tai be tiltelio isvis nieko nebutu. as su tilteliu turejau galvoj. bet ir tai bus pulsacijos. na eisiu ryt tabako pirkt tai reiks uzsirasyt kad uzsukt paklaust :)
-
Man, kaip visiškam elektrinikos analfabetui, paaiškinkit: imu muilinę, išsitraukiu el dalį, prie blico laidų prijungiu el magnetą, spaudžiu mygtuką ir turiu šūvį. Ar neturiu? Norėjau pasakyti, kad tai gal įmanoma tiesiogiai pritaikyti mūsų liaudies ūkyje?
-
labai idomu paskaityti ,daug aiskiau iseina :azn: bet teisingai supratai
-
Audrius rašė:
Man, kaip visiškam elektrinikos analfabetui, paaiškinkit: imu muilinę, išsitraukiu el dalį, prie blico laidų prijungiu el magnetą, spaudžiu mygtuką ir turiu šūvį. Ar neturiu? Norėjau pasakyti, kad tai gal įmanoma tiesiogiai pritaikyti mūsų liaudies ūkyje?
Cia tas pats kaip pasiimi co2 sautuva, pajungi baliona i kaupikli, nekeites daugiau nieko, ir samgus saudai su pcp ir nejau neimi galvon, kad peredozas iseina ir dar visokio bedos?
As nzn ar naudosiu ta ed pasidares realiai, bet studijuoju elektronika ir meginu kazka sukurt tiesiog
Atsiprasau uz meditacija :-[ prisilaikom temos
PS. realiai nzn ar blogas tavo variantas- pats nemeginau, atsizvelgiant zinoma ir i musimo stabiluma, be to gaila ardyt antikvara :)
-
minejau, kad bandziau nieko nekeites panaudot muilines blica ir kad gavos puikiai. o naudojau su ta mintim, kad gautus mazas elektromagnetas. i crosmama tokio didelio kaip i bam'a neikisi. o tiesiai pajungt neiseis - nera jokios itampos stabilizacijos ir visi suviai bus skirtingos energetikos. kadangi radau skyle kur tu muiliniu maisiukais galima nest (siendie jau 2 isardziau ir apziurejau :) ) tai projektuosiu aukstavolti varianta. bet jei kas darys konstrukcija, kurioj pakankamai vietos dideliam elektromagnetui, rekomenduociau zemavolti varianta. jau spejau per nagus gaut 300v :inno: o jei dar butu procesorius buves tai jau buciau beges pirkt naujo.
siaip schema skirsis is esmes, tiks tik valdymo is pc programa. maitinimas greiciausiai bus is "kronos", o gal is 3.7v akumo. ir pati schema gal kiek mazesne. bet kolkas visa tai tik mintys - yra dar daug ka panagrinet ir apgalvot.
stai kaip atrodo visas tas reikalas istrauktas is polairoido antram gyvenimui :
(http://host-photo.com/thumb.php?f=xxxxxxxxxx1.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=xxxxxxxxxx1.jpg)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=xxxxxxxxxxx2.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=xxxxxxxxxxx2.jpg)
ir stai pati "sirdis", del ko ta muiline ir tereikalinga :
(http://host-photo.com/thumb.php?f=xxxxx3.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=xxxxx3.jpg)
-
Vadinasi, šautuvui reiktų gero įžeminimo.. Truputį nepatogu:)
Naudosim žemesnius voltus. Jau net lako nusipirkau.
-
aukstavolti ant saves bandysiu. gal net pavyks i crosmano korobke sugrust.
-
nereikia nieko izemint, reikia tiesiog gerai izoliuot
ar yra kas nuo tos pacios muilines per nagus gaves?
-
ot zmones - skaito kas antra eilute :evil1: ir nepataiko ant tos kur buvo rasyta jog tik batareika pajunges gavau per nagus. realiai ten yra 2 kart daugiau itampos nei ant kondiko (280v), nes naudojamas 1 pusperiodzio lygintuvas. va tame ir gaunas reikalas kur 28v ir kur 280v. cia jau nereiktu ir slapiu ranku, kad nukept visa schema. ir su 28v zmones sudegina. tiesa vistik ir taip ir anaip ziuriu, bet toj blykstej itampos stabilizacija yra - daugiau uzduotos itampos neikrausi nors ir kiek laikysi ijungta. schemoj is tarybinio fotiko tai kraudavo kol galedavo.
-
:) nu tai gi juokiuosi, beje "aukstavolti ant saves bandysiu" kur cia antra eilute, kad suprast kitaip :lol:
atrodo arkliui aisku, kad su slapiom rankom ner ko lyst prie elektros, nesvarbu kiek voltu butu (isvis nagu kist nereikia)... nors durakam zakon nepisan, darai kitam - uzpilk laku ir bus rami galva :)
-
Электрик,
не трогай оголенные провода мокрыми руками, от этого они ржавеют и портятся!
:lol:
-
aptikau pas lenkus projekteli
http://bron.iweb.pl/printview.php?t=40920&start=0&sid=be4e3f65c662079ccdaca545f0770d4e
-
kazkada jau matytas daiktas. brangesne schema nei maniske. nera reguliavimu jokiu. o principas lygiai tas pats.
-
Kokia viela riteje reikia naudoti, kad butu didesnis induktyvumas: storesne ar plonesne?
aciu
-
induktyvuma itakoja viju skaicius (issireiskus buitiskai). kuo viju daugiau tuo induktyvumas didesnis. priklauso nuo karkaso ant kurio suvyniota, jo skersmens. tai gana gili teorija apie tai.
-
berazumijus rašė:
kazkada jau matytas daiktas. brangesne schema nei maniske. nera reguliavimu jokiu. o principas lygiai tas pats.
Nuo vielos storio priklauso tik rites max galia. induktyvumas priklauso nuo viju skaiciaus. ivertinus abu reikalavimus, parenkamas optimaliausias variantas, atsizvelgiant i gabaritu apribojimus. stipresne rite gaunasi tada, kai privinioji daug viju viena ant kitos. o ne daug viju ilgame atstume. o jei reikia tikslaus skaiciavimo, kaip kas skaiciuojasi, tai cia jau kaip minejo didelis mokslas ir nelabai dideles formules :)
Cia truputi paieskojes radau kaip skaiciuoti:
http://www.elektronika.lt/theory/theme/159/121/
-
zinoma kuo storesne viela tuo ji dedesne srove laikys. bet sukuriamas magnetinis laukas priklauso ir nuo duodamos itampos. o siaip yra multimetrai kai kurie, kurie matuoja induktyvuma. ir ne karve kainuoja. o viska bendrai sudejus namu salygom tai greiciau loterija nei teorija. is praktikos zinau - kokio 1cm skersmens pastmasiniu korpusu rite, privyniota bala zino kiek 0.8mm vielos prie 20v isvis nieko naudingo nedare. prie 300v dar ir kaip naudingai elges :) konkreciai kazka pasakyt va imk ta ana tiek privyniok ir turesi daikta neimanoma. jei tai butu serijinis uzsakymas - su 1 pasizaidei kol gavai rezultata o kitus jau pagal pavyzdi gali daryt. tiesa sioj temoj tai jau buvo mineta.
-
Ziuriu dabar rusai isradineja dvirat :)
http://talks.guns.ru/forummessage/30/578393-5.html
-
tai ka su 2 kazkokiais kontaktavau ten tu variantu kruvos. tik visi eina drozdo keliu o ne mk3. ir isvis jie man kazkokie keisti - nieko niekam nesakyk ir as tau nieko nesakysiu.
-
Bizni nori daryt matyt :) a tu opensurce pavaryk ir isdek viska :)
-
na kad bizni nori daryt tai faktas. opensource man kaip ir nebutu gaila. tik kai paskui prasides po 50 ir 100$ kitai tai kazkaip ir as noreciau si ta nuo to gaut. o kad kas tai pasiulys tai labai abejoju. nusiunciau keitiklio schema uz dyka tai as nesupratau ar jie nesuoprato ar pasirode tokios technologijos kuriu dar rusijoj niekas nezino. neatraso i jokius meilus.
-
Tai ir nesuk galvos sau :azn: Tegu isradineja dvirati:)
Tiesiok smagu zinot,kad Lietuvos samadielkinai,galva auksciau uz juos.Ka ten chebra tik isradineja,Lietuvoj jau seni veikia ir tikiuos ira dar tobulesniu konstruktyvu8)
-
berazumijus, ta shema i foruma dek, a tai tam kam nusiuntei net aciu nepasake :)
-
manau kad ir uz tai aciu niekas nepasakys. taip sake tas zmogelis su kuriuo susirasinejau. nedaug tu elektronisciku ir da mokanciu mikrokontrolerius programuot tarp saudanciu yra. todel daug variantu net rusijoj nepridaro. nors prisiruosus reiks parodyt.
-
tokia didele salis o nieko nesugeba
turbut nenori, o gal jiem persunku 305m/s pasiekt, uztat neidomu
-
na kazka daro labai panasaus i daystate naujaji. bet tempai labai ilgi. beto tikrai nepaleis uz dyka pilnos dokumentacijos su programos kodu ar bent jau tik hex faila. o dauguma sauliu i elektronika sautuve labai skeptiskai ziuri - kaip i koki eksperimenta. beto pasidarai daugiau nuo ko priklausomas, ne tik nuo oro kiekio balione.
-
Nu kaskada visi skeptiskai ziurejo ir i vidaus degimo variklius,elektros energija,airodinamika,elektronine skaicevimo technika,radio bangas ir atomo skaldyma (isvardinau ne paeiliui)... :inno:
Ir tas ,,kaskada'' buvo ne taip jau ir senai,turint galvoj zmonijos vystymosi raida :lol:
Nereik toli ir placiai imt,uztenka prisimint Lietuvos pniaumoligoniu istorija.Vos pries 2,5 metus,saude lietuviai su perelomkem ir vargo nemate.Saipesi is pirmu PiCiPistu :lol: tipo nesamone,tiek uz saunika moket,ka darysi kai oras balione pasibaigs,koks cia saunikas kad net atatrankos ner,tokie ciudai niekada neispopuleres Marijos zamej ir t.t.
O ka turim dabar ... :inno::azn:
-
Aga, aš buvau vienas didžiausių elektros skeptikų:)Aišku, mano konstrukcija ne be galimibės pereiti prie mechanikos.
Berozumijau, kaip sekasi su mano "elektronine plato"?
-
nebedaug truksta bet kaip visada - galas pats sunkiausias. dar cia su drozdo elektronika zaidziuos. na ta jau baigiu ir dabaigt. vel tikiuos nebus ka veikt :)
-
:)
Sveikinimai iš Rusijos!
Iš forumo, kad aukščiau esančią nuorodą
www.guns.ru
-
приветствую!
Какую мощность получали с эл.ударником ?
У нас 70j работает.
Kas yra galia, gauta iš elektroudarnikom?
Mes turime 70 J kūrinius.
Rašau transliteracija.
-
вау Россия к нам присоеденилась, добро пожаловать :)
-
Mes padarėme universaliųjų elektroudarnik už
4,5, 5,5, 6,35, į 70J gavo šautuvą į 5,5 ir 6,35,
40J už 4,5
Pasigyrimas
:)
-
O ;D
Привет российским мастерам ;)
Чесно сказать - не ожидал что кто то из вас заглянет к нам на форум...приятно удивлён
У наших (сколько мне известно) пока только один действующий екземпляр. Сделан давно... в кал. 5,5. За мощностью особо не гнались. Может сам мастер больше раскажет.
-
Dėl universaliųjų elektroudarnika pagrindu padaryta universali, šautuvas, kuriame galite keisti barelių 5 minutes ir su vaikais į medžioklės energijos.
http://talks.guns.ru/forummessage/30/642412.html
;)
Ne gražus išvaizdą, tačiau funktsionalnaya.Ispytyvalas žiemą medžioklė spektaklio-15C
На базе универсального электроударника сделана универсальная винтовка,на которой можно менять ствол и энергию за 5 минут.
Неочень красивая на вид ,но зато функциональная.Испытывалась зимой на ходовой охоте при -15С
-
DEN54
Pisi luce po ruski,kamu nada-tot poimiot....fignia kakja ta s tvaim litovskim :)
-
Ещё фото.
http://www.pcpspb.ru/1/8.htm
-
Burbulas rašė:
У наших (сколько мне известно) пока только один действующий екземпляр.
Tiesa sakant 2 veikentys ir 6 gimstantys skirtingose auksarankiu rankose
-
gal vielos kas turit ant Kauno atlikusios? reik 0.5mm dauziklio ritei
Lemonoj per didelis kiekis ir brungu...
arba gal kas noretu paimt rite uz 40lt ir pasidalint pusiau?
-
jaj tikslei pamatavau ti turiu 0,5 sektiek
-
Taip. Lemonoj be proto brangu. MAn irgi reiktų 0,5 drato..
-
variantas rast koki varikliuka ar turguj ar siaip besimetanti. salia manes dar yra tokia elektronikos parda milgreta. seniau jie po pigiaja turedavo visokio galo is rusijos. dabar persimete ant garso irangos tai grynai elektronika nebeprekiauja. nors reiktu uzsukt pasiklaust gal dar kas metos. evita atrodo su rusija kontaktu turi, ju galima klaust. europinius laidus pirkt uz tokias kainas tai kazkokia beprotybe butu.
-
Evitoj yra po 100 gramu to 0.5mm drato: http://evita.lt/det-16939-varinis-lakuotas-laidas-0.5mm-100g-57m.html
Sito laido skust nereikia lituojant - lakas nuo karscio isgaruoja, gal tik pakaitinti kiek ilgiau reikia.
Noriu atkreipti demesi i viena niuansa - elektromagneto stiprumas priklauso NE nuo i ji paduotos itampos. Elektromagneto stiprumas priklauso nuo per ji tekancios sroves ir nuo viju skaiciaus - kuo daugiau viju ir kuo stipresne srove, tuo stipresnis elektromagnetas bus. Labai ilgas elektromagnetas taip pat nebus stiprus, kuo trumpesnis - tuo stipresnis.
Privyniojus belekiek vielos (daug metru), srove apriboja pacio laido omine varza, todel tenka sukelti itampa, kad tas elektromagnetas ka nors pritrauktu. Toks elektromagnetas gali buti net per letas, nes del didelio induktyvumo, sroves stipris per ji dideja letai (teorija: http://www.su.lt/bylos/fakultetai/gamtos_mokslu/Fizikos_katedra/3elektromagnetine%20indukcija.pdf).
Cia pora online kalkuliatoriu:
http://www.daycounter.com/Calculators/Magnets/Solenoid-Force-Calculator.phtml
http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/magnetic/solenoid.html
Praktine solenoidu teorija:
http://homepages.which.net/~paul.hills/Solenoids/SolenoidsBody.html
-
Priklaudo ne nuo kiek privinioji o nuo viju tankio (ju skaiciaus metrui rites ilgio)
L=uu0n2V
ciq yra rites induktyvuno formule kur n yra viju tankis, V- solenoido turis, u0 konstanta, o u yra magnetine skarba, kuri parodo kiek magnetinis laukas stipresnis medziagoje nei vakuume (ta prasme jusu serdyje nei vakuume). Dia ir paramagnetikams sitas dydis pastovus priklausomai nuo medziagos, o feromagnetikui (gelezis populiariausaia) ne, nes feromagnetiko magnetine skvarba yra magnetinio lauko funkcija (netiesine!) kol magnitis laukas yra silpnas, magnetine indukcija irgi yra silpna bet pastiprinus lauka nedaug indukcija gali pasikeist palyginus nemazai, o vat kai laukas ir taip stiprus, kad tuo paciu dydziu pasikeistu indukcija magnetini lauka pastiprint reikia dar daugiau. Va cia galit paziureti is grafiko: (http://host-photo.com/thumb.php?f=Untitledx1.png) (http://host-photo.com/photo.php?f=Untitledx1.png)
nu bet as cia jau nukrypau ne i pacia rite o i serdi bet manau ne be reikalo rasiau :inno:
pamirsau parasyti kad sukurtas magnetinio lauko srautas yra LI=uu0n2VI, kur I- sroves stipris
O cia kolega auksciau rese, kad daug privyniojus soleinoidas gali susilpneti del omines varzos tai as nelabai sutinku. Manau kad tai atsiranda del elektromagnetines indukcijos (kintant srovei kinta magnetinis laukas kuris dar pats sukuria saviindukcijos elektrovara). Saviindukcine EV dideja greiciau nei gelezies magnetine skvarba kai laukas ir taip stiprus.
Galu gale noriu pasakyt kad vielos stori reikia gerai parinkt, nes kuo viela plonesne, tuo didesnis bus viju tankis ir padides induktyvumas, bet tada dides aktyvioji rites varza ir tekes silpnesne srove.
-
dabar tik truksta infiormacijos apie pati dauzikli ir jo magnetines savybes. koki pliena rinktis ? kiek isivaizduoju ir terminis rezimas turi but islaikytas,kad nenukentetu magnetizmas.negalima perkaitint tekinant ir vsio takoje.
gal yr expertu?apsviestu liaudi...:beer:
-
Kaitinant feromagnetika jis praranda savo magnetines savybes. Feromagnetike yra labai mazos imagnetejusios sritys vadinamos domenais bet kai pati medziaga nera magnetiniame lauke, jie orientuoti netvarkingai ir atstojamas pacio feromagnetiko magnetinio lauko stipris lygus 0 bet kai tik atsiranda isorinis magnetinis laukas, tie domenai persiorientuoja pagal magnetinio lauko linijas. Prisiminkim ta grafika, kol laukas nera stiprus tai domenai persiorientuoja "labai noriai" taciau kai laukas tampa pakankamai stiprus, jie jau buna visi orientuoti pagal isorini lauka ir visas atstojamasis laukas (kuri sudaro isorinis ir sukurtas feromatnetiko) dideja tik del isorinio lauko stiprejimo kas ir matosi grafike. Kai medziaga yra karsta, domenai ardosi taciau ji vel atves ir viskas pasidarys tvarkoj. Nebent jus kaitintumet nuolatini magneta, kuriame domenai jau orientuoti. Magnetas praras savo magnetini lauka nes domenai ardysis o kai atves, jie vel bus orientuoti bet kaip ir magnetinio lauko nebebus, taciau jus vel galesit is to pacio gelezies gabalo padaryt nuolatini magneta. Bet jus juk darot serdi ne is magneto todel galit ta pati nors ir islydyt ir vel atvesint, apdirbant tikrai nepraras savo savybiu.
Del pacios gelezies ar plieno tai as abejoju ar cia verta rinktis kokia nors marke, islostumet pacios rites induktyvumui gal koki 1 mikrohenri daugiausiai nors ir tai nemazai, nors nesu isitikines. Bet mano nuomone kuo grynesnis tuo geriau
-
kaip ir padares "lietuviska" varianta galiu drasiai teigt kad kazka patart ka kaip is ko ir ant ko suvyniot reikalas beviltiskas. nebent tai butu masine 1 modelio gamyba. taip ka dar kazka ten skaiciuot beprasmiskas uzsiemimas. lrc matuoklio dar reiktu kuris irgi kainuoja jei jau teoriskai daryt. paprasciausias varaiantas - imi ir privynioji. gal ir ne moksliskai bet praktiskai veikia :)
-
Kad veikia tai neabejoju taciau paskaiciavus, isvedus is formuliu optimalu pvz vielos stori pagal varza ir viju tanki jis tikrai bus toks ir praktikoj.
Jei darysim kaip inzinieriai tai tikrai nesigaus prasciau nei primetus is akies :)
-
is "akies" kazkaip gaunas geriau. nes niekas dar nera paskaiciaves :)
-
is akies gerai tik sunku pataikyt i optimaliausia suvartojamos sroves ir voztuvui atiduodamos energijos santyki.Akumuliatoriu nesinori kuprinej nesiotis:lol:
-
na zinoma niekas nedraudzia ir paskaiciuot :inno: tik dar reiktu ivertint po ranka pasitaikiusio gelzgalio, is kurio bus padaryta serdis, magnetines savybes, pacio elektromagneto savybes ir dar koki 10 parametru. tai cia skaiciavimai gautusi nebent koki disertacijos darba daryt :)
-
Teorijos as pripyliau nemazai, nors gal ir ne viska parasiau, ta prasme formules ne visas. Liova idejo neblogas skaiciuokles, nereikia ir formuliu nei isvedinet nei ieskot. Taciau butu gerai jei kas pasakytu kiek daugmaz reikia udarniko jegos nuspaust voztuva. Bet butu dar idealiau jei kas zino koki impulsa reikia suteikti :) i super idealu dar priedo kiek laiko trunka smugis i voztuva (neskaitant laiko kol udarnikas lekia link jo). Po egzaminu galvoju placiau panagrinet sita tema, jei neuzburs manes mikrovaldikliu manija ir jei ju liks dar Lietuvos parduotuvese ???
-
na as tai dariau taip (jei nesu rases) - itampa pastovi stabilizuota o keiciu paduodamo impulso trukme. keiciama ribose nuo 0 iki 0.5s. kiekvienam pagal skoni. tai jau prisitaikyt gana placiose ribose galima. o ka tikrai esu rases tai geriau imt didesne itampa ir elektromagnetas zymiai sumazeja ir pati konstrukcija. realiai "na ura" susukau ant plastmasinio korpuso kiek tilpo laido ir padaviau 300v - rezultatas visai geras.
-
realiai gal kas i QB sugrudo solenoida?
rite jau susukau, galvoju kokio svorio dauzikli daryt ir is kokio atstumo ji smugiuot kad uztektu inercijos isjudint klapana.rites vidu isdroziau 8mm. kaip sakant noreciau pasimokyt is svetimu klaidu:) :beer:
berazumijus rašė:
na as tai dariau taip (jei nesu rases) - itampa pastovi stabilizuota o keiciu paduodamo impulso trukme. keiciama ribose nuo 0 iki 0.5s. kiekvienam pagal skoni. tai jau prisitaikyt gana placiose ribose galima. o ka tikrai esu rases tai geriau imt didesne itampa ir elektromagnetas zymiai sumazeja ir pati konstrukcija. realiai "na ura" susukau ant plastmasinio korpuso kiek tilpo laido ir padaviau 300v - rezultatas visai geras.
neapsisiprendziu dar ar jega reguliuot ribojant konderio uzkrovimo itampa ar tranzo atidarymo trukme.tu impulsu darei valdyma mosfetui?
tiesiai per varza is mikroproco ar dar koki draiveri dejai?
-
schema lyg ir buvau imetes. nieko ten paslaptingo. is atmega8 tiesiai i mosfeta valdymas. kadangi naudoju aukstadazni itampos keitikli tai paprasciau gavos reguliuot impulso trukme. o itampa stabilizuota programismai su adc. tiesa adc naudoju ir bateriju pakrovimui matuot tik kolkas tai matos tik prijungus prie kompo.
kist i qb'a kolkas minciu nera. o i crosman 2100 co2 yra. bet kadangi labai jau pas ji vietos nera tai reikia daryt is fotiko blykstes stabilizuota itampos keitikli iki 300v. tokiu atveju stipiria sumazeja elektromagnetas ir gana greitai pasikrauna kondikas.
tiesa laiko nebuvimas tai juodas :(
-
Berazumijau, koki naudoji mosfet? As turiu minti det logini, bet kiek maciau didziausia itampa drain-source yra tik 100V, daugiausiai visu yra 60
-
Radau nebloga programa solenoidu skaiciavimams, instaliuot nereikia, tik .exe pasileisti:
http://www.datavoyage.com/coilmaestro/
-
padariau solenoida su serdim(dauzikliu) 10mm. istekinta gryba trenkia silpnokai, isimagnetina nestipriai. dedu grudinta grazta kaip serdi, kala galingai, gal du kart stipriau. po to graztas gan stipriai lieka imagnetintas.is kokio plieno daryt serdi ar gal uzgrudint kazkaip reik? :question:
-
jis bet kokiu atveju turi but uzgrudintas, nes nuo dauzymosi atbuks visas
-
pas drozda ir pakankamai smarkiai imagnetintas lieka
-
to AlphaGSM
Itariu,kad grestas ir ilgesnis ir sunkesnis,uz istekinta inkara?Todel ir smugis atrodo didesnis.
Man tekintojas patare is ,,magnetinio gelezies'' tekint inkara.Is to metalo,buna padaryta fabricnu selenoidu inkarai.Bet jis minkstas metalas,todel ten kur reik,reik isukt kieto varzto gabaliuka.
-
as seniai turiu minti, tik neturiu kaip ismegint, jei is kito serdies galo butu uzdetas neodymium magnetas, kaip itakotu smugi? :inno:
-
sadlave rašė:
to AlphaGSM
Itariu,kad grestas ir ilgesnis ir sunkesnis,uz istekinta inkara?Todel ir smugis atrodo didesnis.
Man tekintojas patare is ,,magnetinio gelezies'' tekint inkara.Is to metalo,buna padaryta fabricnu selenoidu inkarai.Bet jis minkstas metalas,todel ten kur reik,reik isukt kieto varzto gabaliuka.
nu jo, graztas sunkesnis stipriai.reiks ieskot sovietiniu pramoninu magnetiniu paleideju ir skerst???
Matikas rašė:
as seniai turiu minti, tik neturiu kaip ismegint, jei is kito serdies galo butu uzdetas neodymium magnetas, kaip itakotu smugi?
neodymium as i plastika su lituokliu ilydziau.turejo gautis lipnus plastiko gabaliukas ant saldytuvo. gavosi snipstas.nuo lituoklio 250laipsniu magnetiniu savybiu nerasta. prie saldytuvo nebent su superglue galejau prilipint. taipkad kazi ar pavyktu neodymium nutekint be pasekmiu...:question:
-
neodymas kaip bet kuris magnetas bijo karscio. todel ten kazka tekint tikrai neverta. pats lyginau tokiom pat salygom kas geriau ar plienine serdis ar tokios pat formos neodymo magnetas. na suprantant manau kd skirtumas didziulis. su magnetu tik yra niuansas del poliariskumo. vienu atveju jis dauzia udarnyka kitu islekia i kita puse. man visai padare teigiama ispudi magnetas - gal koks 100 viju 0.5mm laido apvyjoj ir magnetas. plieno rusies nezinojau nors ir kelis variantus ismeginau. geriausiu atveju vos pramusdavo voztuva prie apie 80bar. su neodimu prie tu paciu salygu pramusa pilnai. bandymus dariau su crosmanu 2100. ten vietos tikrai nera daug ir viskas padaryta is slamsto kuris pasitaike po ranka. lygnant kad ir su bam50 tai vietos per puse maziau. tiesa as ten niekur nieko netekinau ir neklijavau o is anglu parsisiunciau tokio dydzio jau padaryta magnetuka. meginau nuo garsiakalbiu kliujuot ir panasias nesamones ... is karto galiu pasakyt - nesikankinkit nes tai jau buvo meginta o naudos jokios.
-
Nu va prireike patarimo :(, sukurpiau skemute kaskokia istraukta is forumo ar pas mus ar pas lenkus nebepamenu,
(http://host-photo.com/thumb.php?f=0f0f08c284c66238.gif) (http://host-photo.com/photo.php?f=0f0f08c284c66238.gif)
Vienu zodziu panaudojus LM2577M itampos reguliatoriu, akumuliatoriukai 6vnt 1,2 V, iki 30V (10000 mikro faradu 50 voltu kondika), pakrauna gan greitai, vietoi mikrokontrolerio ir tranzo naudoju tiristoriu, elektro magneto suvikdinimui, Kiek sroves surija nezinau nes neturiu kuom pamatuot, bet impulsas tikrai trumpalaikis.
elektro magnetas ir serdis is vilmos. Jegos mazokai, pabandziau paviniot stora viela apie 60 viju tik tiek betilpo, viela tikrai stora, tachiau jegos panasiai.
Ka daryti?
Sautuveli vietos apie 30mm skersmens vamzdis apie 15cm ilgio,
Ar keist schema, ar viniot kaska didesnio plonesne viela ir storesne serdim?
-
kiek domejaus o beto ir liova lygtai minejo kad reikia kelt itampa. tuo pats isitikinau. o jei zema itampa tai dideja elektromagneto dydis. ir jei nera vietos dideliam tai vienintele iseitis - kelt itampa. pats realiai zaidziaus su muilines itampos keitikliu ir crosman 2100. pirsto storumo belekaip suvyniota apvija vos ne su varztu vietoj serdies kuo puikiauisiai pramusdavo voztuva. kazkaip biski uzmeciau ta projekta su auksta itampa bet principas tas pats kaip ir su zema. bet taviske schema tam praktiskai netinka. tiesa maniske zemos itampos gana paprastesne. lygtai esu kazkur idejas ja sitoj temoj. nesupratau ka panaudojai vietoj mikrokontrolerio ? kiek supratau is schemos jis nedaug ka ir veikia tokiu pajungimu. tik akumuliatoriaus/baterijos iskrovima signalizuoja. na gali but kad impulso trukme keicia. bet galios reguliavimas padarytas su potenciometru keiciant ikrovimo itampa. tiristorius solenoido valdymui nelabai tinka - jo varza gana nemaza. laukinis tranzas ja turi zymiai mazesne. gali but del to ir galingumo nera. tinka praktiskai betkoks irfz serijos lauktranzis. o ir kainuoja apie 2lt. toj vietoj itaka to reikalo stipriai jaucias. meginau su paprastu tranzu tai isvis nesamone buvo.
-
Perkelta iš Daystate temos
liova
[liova]
Administrator
Prisijunges: 2007.06.18
Forumas Žinučių: 833
Ниминчыне
[Pagrindinė Tema] Re: DAYSTATE
Parašė:2010.12.14 - 00:18:07
Jei kam idomu - Daystate MK4 CPU: PIC16F685-I/SS
"Kovinis" tranzistorius: 2SK3482, TO-252 korpuse.
Itampos keitiklio droselis DR125-470-R (Coiltronics, 47uH, 2.71A).
Itampos keitiklio tranzistorius - toks pats, kaip kovinis.
berazumijus
[berazumijus]
Administrator
Prisijunges: 2007.06.19
Forumas Žinučių: 6532
Siauliai
[Pagrindinė Tema] Re: DAYSTATE
Parašė:2010.12.14 - 00:23:34
na ir nesitikejau ka bus kazkas mandresnio. bet zinosim kad galima geriau padaryt reikia tik daryt.
Mano parašas...
[IP adresas] 212.52.44.22
[Siųsti e-mail berazumijus] [Peržiūrėti profilį berazumijus] [Siųsti žinutę berazumijus] [Nuoroda Į Šia Žinutę] [Cituoti] [Redaguoti žinutę] [Ištrinti]
Audrius
[Audrius]
Level 6
LFTSA
Prisijunges: 2007.06.18
Forumas Žinučių: 1419
Šakiai
[Pagrindinė Tema] Re: DAYSTATE
Parašė:2010.12.14 - 12:52:52
Berazumijau, ar liovos paminėtų detalių pritaikymas tavo schemoje ką nors keistų? Po truputį man darosi aktualu.
Mažai šaudau, todėl tiek ir tepataikau. Daugiau statau&&Audrius (Murka)
[IP adresas] 78.62.4.135
[Siųsti e-mail Audrius] [Peržiūrėti profilį Audrius] [Siųsti žinutę Audrius] [Nuoroda Į Šia Žinutę] [Cituoti] [Redaguoti žinutę] [Ištrinti]
Burbulas
[Burbulas]
Administrator
LFTSA
Prisijunges: 2007.08.27
Forumas Žinučių: 1956
Vilnius
[Pagrindinė Tema] Re: DAYSTATE
Parašė:2010.12.14 - 13:45:27
Berazumijus aišku tau atsakys (aš nekompetentingas šiuose klausimuose), aš tik noriu paminėti Liovos žodžius - šį komponuotė (schema su visom tom detalėm) gali reaguoti į temperatūrą. Tai galiu patvirtint praktiniais pastebėjimais - esant tiems patiems nustatymams, temperatūrų skirtumas 15*C duoda greičių skirtumą apie 5m/s (kalbu apie galingumus apie 16J). Tik priklausomybė kitokia nei mechaniniame variante - kylant temperatūrai greitis mažėja.
Jei panaudojus kažkokius "elektroninių komponentų pakeitimus" galima būtų išvengti tos priklausomybės - primygtinai siūlau tai ir įgyvendint.
Aš jau nebe toks jaunas, kad viską žinočiau....
[IP adresas] 212.122.90.36
[Siųsti e-mail Burbulas] [Peržiūrėti profilį Burbulas] [Siųsti žinutę Burbulas] [Nuoroda Į Šia Žinutę] [Cituoti] [Redaguoti žinutę] [Ištrinti]
berazumijus
[berazumijus]
Administrator
Prisijunges: 2007.06.19
Forumas Žinučių: 6532
Siauliai
[Pagrindinė Tema] Re: DAYSTATE
Parašė:2010.12.15 - 06:24:08
na isskyrus procesoriu pas mane schema praktiskai tokia pat. viskas padaryta logiskai vadinas. temperaturiniai pokyciai priklauso nuo keitikliu varzos temperaturinio stabilumo. o cia ir prasideda idomybes. yra zinoma visokiu schemu, bet su tuo drasiai galima padaryt diplomini darba. kaip variantas - dar ivest temeperaturos davikli. gali but ir kvarco temperaturines savybes nekokios. na cia daug variantu yra. mano poziuris i ta daystate - geras konstruktorius. prisigalvot ir padaryt galima ka tik nori. o originalus - tiesiog masine stampofke. prie tokio temperaturu skirtumo +-5m/s sakyciau dar visai neblogas rezultatas. jei ten tikrai naudojamas slegio daviklis ne tik tam, kad rodyt koks slegis, o ir suvio energetikai reguliuot - gali ir jis itakot. beto tai gali itakot visai ne elektronika o mechanine dalis.
tiesiog as to daikto net rankose nesu turejas, nebekalbant pasiknaisiot po vidurius.
p.s. ne vienas zmogus turi mano schemute, bet atsiliepimu jokiu. net nezinau kiek ju yra panaudota isskyrus 1.
Mano parašas...
[IP adresas] 212.52.44.22
[Siųsti e-mail berazumijus] [Peržiūrėti profilį berazumijus] [Siųsti žinutę berazumijus] [Nuoroda Į Šia Žinutę] [Cituoti] [Redaguoti žinutę] [Ištrinti]
berazumijus
[berazumijus]
Administrator
Prisijunges: 2007.06.19
Forumas Žinučių: 6532
Siauliai
[Pagrindinė Tema] Re: DAYSTATE
Parašė:2010.12.16 - 07:04:41
nuejas i lemona tiesiog prasiziojau. panasus procesorius pries kokius 2 menesius kainavo 8lt. dabar 40lt. kas cia per nesamones dedas ... puslapyj na normali kaina. amerikoj pas gamintoja nusipirkt ir greita oro siunta parsisiust pigiau gaunas. nezinau gal ka susimakalavo bet dar ir pasitikslinau. reiks is anglijos siustis tik laiko uztruks daugiau nei pro sali praeit. antra maxima kur apie kainas galvoja
Mano parašas...
[IP adresas] 78.58.60.70
[Siųsti e-mail berazumijus] [Peržiūrėti profilį berazumijus] [Siųsti žinutę berazumijus] [Nuoroda Į Šia Žinutę] [Cituoti] [Redaguoti žinutę] [Ištrinti]
AlphaGSM
[AlphaGSM]
Aktyvus Dalyvis
Prisijunges: 2009.07.06
Forumas Žinučių: 444
Kaunas
[Pagrindinė Tema] Re: DAYSTATE
Parašė:2010.12.16 - 09:48:38 [Nauja žinutė]
kokiu reik? as dar spejau avr senom kainom prisipirktgal rasciau netycia
-
vienas paprastas dalykas,darom viska ne nuo to galo,jei tokie elektronikai tai paskaiciuokit kokios reiks rites kokiu schemu ir viso kito jovalo kad pramustu 30kg. voztuva,o tai dabar gaunas kad schema yra ,prisitaikyk rites ta ar ana,jus is kart galit padaryt kad rite tokia serdis tokia schema tokia pramusa tiek ir tiek kilogramu voztuva,man asmeniskai reik 30kg voztuvo nuspaudimui;)prasom skaiciuokit kos serdies greitis svoris turi buti kad pramustu.aciu
-
dar prie to pacio,jei pavyktu sukonstruot tokia schema elektromagneta ir jo galinguma tai ta dalyka galima butu pritaikyti beveik bet kuriam pcp sautuvui ,nes reiktu tik perdaryti tam sautuvui atitinkamo dydzio voztuva ir sureguliot poreduktorini slegi ant elektromagneto pramusamo galingumo
-
kad ir kaip bebutu keista, bet tai padaryta ir veikia. yra dar toks dalykas kaip inercija. kiek supratau daystate ir mano schemoj naudojamos tos pacios itampos ir galingumai. ir veikia. niekaip neprisiruosiu is "muilines" padaryt stabilizuotos itampos keitikli. tada visi dydziai gerokai sumazeja. o kai zaidziaus su auksotm itampom tai is to dauziklio, paprasciausiai suvyniotos vielos ant kazkokio plastmasinio daikto taip gavau per nagus, kad mazai nepasirode. visas reikalas, kad tai reikalingas tik galingas impulsas o ne pastoviai laikyt 30kg svori. visa tai veikia virtuvej ant stalo padaryta prabegom. tik problema davest iki grazaus vaizdo.
kas realiai padaryta - 200bar voztuva be reduktoriaus kuo puikiausiai pramusa ir daystate ir mano schema. ir energetika praktiskai tokia pat kaip su plaktuku per voztuva trenkt.
kad viska tiksliai paskaiciuot tai musu tarpe manau nera tokiu zinovu ir daroma eksperimentiniu budu. labai jau daug ten visokiu skaiciavimu - rites dydis, induktyvumas, itampa, impulso trukme, pati konstrukcija, metalu magnetines savybes ir dar galybe parametru. bet kad tai imanoma manau senai irodyta.
dar galima pasidomet tokiu dalyku kaip coil gun. su panasiom schemom ten ir stora lenta pramusa kiaurai.
-
pasakyk pas ka padaryta ir pas ka veikia su tavo schema,pas sadlave veikia nes pas ji ne musa bet patraukia voztuva ir patraukimui voztuvo tereikia keliu kilogramu jegos,o dar pas ka yra veikiantis su musamu voztuvu as nezinau,jei tamsta bandei ir pavyko pramusti 200 bar ,tai sakykim su maziausiu voztuvo plotu 4mm gautusi apie 60 kg paspaudimas jei neklystu as noreciau tada is tamstos nusipirkti selenoido brezini, ,kad galeciau pasibaigt savo pyskala,nes maksimum ka buvau ispaudes 11j su 4.5 cal ir 3.8 voztuvo dydziu,95bar poreduktorinis
-
as padares 58V 0.5s impulsa. solenoido viela 0.75mm, varza apie 1.6R. pramusu 4mm voztuva iki 90-100bar. dauziklio eiga apie 3cm energija pagal sanaudas ir garsa speju ne daugiau 7j :) uzputus 140bar voztuvas pasidare nepajudinamas.su vamzdziu nebandziau . daugiau isspaust nepavyko. noreciau suzinot berazumijaus dauziklio svori, eiga ir metalo savybes.
nes dabar projektas numestas iki nauju ideju:question:
-
pala pala. biski jonas neteisus esat. nesu niekur mates ir girdejas kad su elektromagnetu stumtu klapana. tokiu atveju aisku ka nieko nesigaus. pas sadlaves varianta irgi yra dauziama isibegejus tam dauzikliui. pas rusus kiek bendravom irgi padaryta taippat. principas yra tas, kad pati elektromagneto serdis turi vietos isibeget. ar tai bus 3mm ar 10 cia jau konstrukcijos reikalas. beto na paprasciausiai tai veikia kad burnos (klaviaturos) neausint.
na su 5.5 kalibru buvo isspausta apie 40j. be jokiu reduktoriu. buvo galima ir daugiau bet jau uzkrovimo laikas butu buves per didelis. solenoido breziniu praktiskai nera. tai individualus reikalas, ka visada ir akcentuoju. jei reiktu padaryt 50 vienetu bam50 ar crosman 2100 aisku tai butu vienodas dalykas. bet dabar vienas vienokia konstrukcija turi kitas kitokia.
beto negalvokit kad va paemiau ir padariau is 1 karto. daystate irgi veikia lygiai tokiu pat principu. ir kas keisciausia juliu ten nera tik 7.
nepainiokit elektromagnetinio voztuvo su dauzikliu.
na ka dar galiu pridurt del pasizaidimo su crosman 2100. pati serdis buvo is pradziu paprastas storas varztas. jo savybiu as nezinau. rite buvo "is akies" pilna privyniota berods 0.7mm vielos. korpusas nuo tokio korekcinio tv droselio. visas plastmasinis. itampa apie 300v. poto meginau dar is anglu parsiusta piestuko storio neodymini magneta. tas buvo zymiai geriau. 95bar pramusdavo abu serdies variantai ir j tikrai ne 7 buvo. del ko 300v ? o del to kad nebuvo vietos ikist dideli solenoida. bam-50 yra zymiai daugiau vietos, todel galima sutaupyt ant itampos. bet vel pasikartosiu, kad efektyviau yra didele itampa. tiesa tokiu atveju schema keicias.
ideja galiu duot - paimi sena vienkartine muiline artimiausioj nuotrauku darykloj ir vietoj lempos ten pajungi solenoida. aisku tai tik pasizaidimui. reikia gi ir itampa stabilizuot norint kad nebutu +- 20m/s skirtumas. na kitaip sakant yra dar ir daugiau "bet".
-
sakau paspaudimu nes padejus ant elektroniniu svarstykliu spaudziant rezika prie tokio svorio atsidaro voztuvas, tad ir sakau kad jums reikia paskaiciuoti kokio reik rites galingumo serdies svorio ir jos greicio ir tarpo iki voztuvo aseles kad atidarytu kovini voztuva,kad solenoidas isvystytu 30 kg smugi,o tai gaunas kad jus padarot spyna be rakto arba atvirksciai. man kilo noras paprasyti tamstos kad tai paskaiciotumet kai paskaiciau jusu zinutes,nes jus tik rasot kad galima padaryti geriau nei Deisteito ,to as ir noriu,nes su elektronika as neprates dirbt,su slapiais pirstais paimu kur nereikia,o jus is nuotrauku pasakot kad galima geriau padaryti
.su pagarba jonas-m
sdlaves sautuvo voztuva pakanka pirciukais patraukti kad atsidarytu,ir jam pakanka vieno kondiko is tavo shemos .tamsta sakai del vieno neapsimoka,reikia didelio uzsakymo,pagaminkite viena iki galo pilnai visa sautuva , ir tikrai atsiras norinciu turet geresni nei Deisteito saunika:)
-
turbūt nesusikalbat. Sadlave dėjo elektroniką į bulką padarytą iš paprasčiausio BAMo50. Ten, kaip žinia, stovi tradicinis vožtuvas su tradicine atidarymo jėga.
-
jonas_m rašė:
sakau paspaudimu nes padejus ant elektroniniu svarstykliu spaudziant rezika prie tokio svorio atsidaro voztuvas, tad ir sakau kad jums reikia paskaiciuoti kokio reik rites galingumo serdies svorio ir jos greicio ir tarpo iki voztuvo aseles kad atidarytu kovini voztuva,kad solenoidas isvystytu 30 kg smugi
toki dalyka kaip suskaiciuot as vargau gal 2 menesius ir nieko gero man nesigavo- kiekybines formules neradau ir issivest neisejo. Nera cia taip jau ir lengva. Galiu nebent kokybiskai primest ir tai yra pagrinde ten, kur liova yra imetes nuoroda i praktini solenoidu taikyma.
Kad tai yra imanoma as neabejoju- yra programa coilmaestro, kuria galima paskaiciuot induktyvuma, o sitas dydis manau svarbus yra jegos skaiciavime, bet ne lemiamas. Elektronikos sitame klausime yra 0- reikia giliu fizikos ziniu.
-
as kalbu apie paskutini sadlave sautuva,tas kur buvo bamas ten viduriai is muilines berods ideti,o paskutinio granatsvaidzio as pats asmeniskai vidurius ciupinejau ir maciau kokia schema dejo ir koks voztuvas ir t,t.
-
na bame viskas atrodo veikia. muilines variantas pas mane dar tik galvoj. taip ka ten ne muiline ideta, kaip gali pasirodyt. nezinau apie kokius kas cia kilogramus sneka. bet supaprastinus reikala - ar galima pramust voztuva su plaktuku sverianciu 100gr ? gal kazkam tai neiseina o man iseina. ir be dideliu pastangu. tai dabar pereikim prie logikos - 100gr pramusa klapana kuri teoriskai reiktu pramust su 30kg jega ? truputeli cia prasilenkiama su fizikos desniais.
as nereklamuoju to ka esu padares ir is to komercijos jokios nedarau. schema ir pati sukompiliuotos programos koda duodu nemokamai. aisku be pacios programos teksto.
apie elektromagnetus ismanau ne daugiau nei apie solidworks. bet as nesuprantu esmes apie ka mes cia ? visa tai ir bam'e veikia ir deisteite ir dar neminesiu kur (savininkas pats jei nores atsilieps). kurioj cia vietoj kazkokie antgamtiniai reiskiniai ?
kas del rites ir serdies - paprasciau eksperimentai nei kazkokie skaiciavimai pagal formules. tokia bent jau mano praktika.
paprasciausiai duokit man 10 identisku sautuvu, su 1 pasiknisiu o kiti 9 bus padaryti jau kaip ir serijinej gamyboj, ir visus visko parametrus viesai paskelbsiu. kiek galima kartot kad tai individualus reikalas tas elektromagnetas.
-
jei plaktukas judes letai tai nepramus:) 1 g kulka isauta i svarstykles 230m/s padaro 4kg smugi slegi svori ar dar kaip pavadint o numesta is rankos tik keliu gramu. tai as ir klausiu ar galima paskaiciuot kokio reiks svorio serdies-udarniko ir kokio galingumo rites,kokio galingumo impulso ritei kad sudaryt toki smugi.jei tavo pagamintas voztuvas pramusa bam voztuva ,butu idomu suzinot kokio jis dydzio ir preliminarius rites bei solenoido imatavimus kad butu galima bent jau uz ko nors uzsikabint pries pradedant nauja bandymu etapa
-
ka as ir norejau pasakyt. kazkokie duomenys ? na is kur man juos zinot jei nezinau net apie ka kalba eina.
variantu yta keletas. galima dauzikli daryt kaip kazkoki isori daikta. tada yra galimybe pasizaist kaip tik nori.
jei vieta jau numatyta - tai tekini vamzdukus palei vamzdzio kur turetu but udarnikas diametra. is galu palieki biski "mesos" o toliau palieki koki 1mm mesos. visa ta konstrukcija nupjauni is abieju galu. sutrumpejo zymiai ? ta sutrumpejima kompesuoji paprastu svirkstu is artimiausios vaistines. o poto lieka privyniot vielos. toj vietoj irgi yra burtu. vieni sako kad geriau dviguba o as sakau ka geriau viengub stora. aisku ne 2mm.
poto bandymai - visa tai padarius pejungi ta dauzikli prie dreles akumo. jei nepramusa vadinas kazkas netaip. ir vel suki galva kas netaip. o veliu ar anksciau bus tas TAIP.
na o poto jau galima ir apie elektronika pagalvot.
ir ka galima konkreciai patart nieko nezinant ?
p.s. as programuotojas-elktronscikas, mechanikoj nelabai ka ismanau. na jei ka reiktu paprasto issitekinciau ir pats jei stakles kas duotu :)
-
Varlemusio vostuvas truputi skyresi nuo BAMo.Buvo sumazintas iki minimumo uzdarymo plotas ir istekintas is kapralono.+Berazumiaus pirmos kartos plata.
Taipat buvo idetas reduktorius,nustatytas ant 80 bar.Nes be reduktoriaus,selenoidas nepramusa voztuvo.
Ramente,atvirkstine konstrukcija.Selenoidas groja ,,detonatoriaus'' role.Visas fokusas,uzdaromu pavirsiu skirtume.Todel ir selenoido dydis ir eiga buvo mizerni.
Selenoidas buvo panaudotas is kaskokio dyzpurkstuko,rasto salikelej :) +antros kartos plata.
Varlius gavos visai padorus pliauskutis.Ramento,taip ir nedavedziau iki proto,teko nutraukt bandymus :( Nors konstrukcija labai paprasta,bet turi dideli potenciala.
Kaip ir rasiau pirmose sios temos zinutese,rimto Fiziko dalyvavimas sitoj temoi,butu labai pravartus.Nes dabar tai tik ,,mietod naucnava tykanija''
:)
-
ups :-[ sio to nezinojau. arba pamirses buvau. bet vistik manau padarius gera dauzikli pramustu ir 200bar. veikia gi visas reikalas coilgun principu. jei nera reduktoriaus galima zaistis ne su dreles akumu o su muilines blykstes schema. tiesa jei prie tos schemos nekist daug nagu, ten siokia tokia itampos stabilizacija yra ir gana originaliai padaryta. isardyta kokios 8 muilines ir isnagrineta kas ten prie ko. beto kas dar toj schemoj yra gero - uzmaitinta tik is 1.5v vienos batareikos. o se tau ir 300v. na krovimo laikas gana didelis. tai galima gana greitai patrumpint. man nykscio storio "ant baikos" padarytas elektromagnetas is 1 karto 95bar pramusdavo pilnai. potencialo tam tikrai yra, bet va kame durnumas - tai vienetiniai egzemplioriai. o laiko bandymam tikrai iseina ne mazai. kaip ir minejau yra siame reikale ir + ir -. didelis + - susitaupo ant mechanikos. kur kas paprasciau kazka padaryt kad uztrumpint 2 laidukus. bet reikia solenoida padaryt. gaila ka salia siauliu niekas nieko nedaro arba as nezinau. nevazinesi gi per visa lietuva kad zaistis. o padaryt, kad pramustu be reduktoriaus 200bar - visai realu. beto pradejau kompleksini taip sakant softa rasyt - windows ir pacio procesoriaus bendravimui. na puse darbo padaryta. pakelkit uodegytes kam to reiktu ? arba niekam nereikia arba nieks uodegyciu neturi :) o daryt kazka vien tam kad daryt na man kazkaip nesistoja. perspektyvu tikrai toj vietoj yra daug. zinoma geram mechanikui paprasciau padaryt klasikini gera nuleistuka ir reduktoriu. bet is kitos puses ar ne papraciau norint pasiekt plato ar kazkoki norima galinguma prijungt sautuva prie kompo ir keliais peles paspaudimais tai turet ? skonio ir noro reikalas ...
su norinciais tuo reikalu uzsiimt as visada uz. tik reikia darbus suderint kad ir per pm.
-
As nematau didelio mechaninio skirtumo tarp ED ir iprasto udarniko, kuri stumia spyruokle. Udarniko pramusimo savybes priklauso nuo jo judesio kiekio:
m * v = F * t.
Jei udarnikas sveria pvz. 50 gramu, tai jis, judedamas pvz. 5 m/s greiciu vienodai gerai pramusines klapana nepriklausomai nuo to,
kas ir per kiek laiko pagreitino ji iki 5 m/s.
Udarniko eiga gali buti ir 5 mm, ir 35 mm - jei kontakto su klapanu metu jis turi 5 m/s greicio, tai pramusimas bus toks pats - nesvarbu, ar tas udarnikas yra plaktukas, igreitintas rankos, ar ji igreitino metaline spyruokle, ar elektromagnetas.
Atitinkamai, issauta kulka turi didesni judesio kieki ir smugio su svarstyklemis metu sukuria didesni jegos impulsa, nei kad paleista is rankos.
Teorija Powerpoint prezentacijoje cia: http://www.emokykla.lt/MO/Fizika/1051.ppt
Kalbant apie elektromagneta galima isivaizduoti, kad tai yra elementarus droselis. Realybeje solenoidas yra kintamo induktyvumo droselis su elektromagnetines energijos nuostoliais, kur dalis elektromagnetines energijos virsta mechanine serdies energija.
Kas vyksta prijungus kondensatoriu prie droselio, galima pasiziureti ir pasimodeliuoti cia:
http://www.walter-fendt.de/ph14e/osccirc.htm
O stai cia netgi yra pavaizduota mechanine LC konturo analogija - visai panasiai, kaip udarnikas ir spyruokle:
http://physics.bu.edu/~duffy/semester2/c19_LC.html
Pasiziurejus i siuos vaizdelius mastantis zmogus turetu suvokti, kad daryti 0.5s trukmes impulsa udarnikui tiesiog nera prasmes.
-
Pagaliau normalus be blevyzgu atsakymas. Yra zmoniu dar neuzmirsusiu 8-10 klases fizikos.
Respect, liova.
-
sita teorija elementari, bet ar sunkesnis udarnikas nepadarys oro nuostolius didesnius?
-
Žavesys tame , kad elektra "varomas" daužiklis nesmogia pakartotinų smūgių vožtuvui, kaip tai daro mechaninis daužiklis. Dvigubi-trigubi smūgiai vožtuvui ir daro dideles sąnaudas. Kaip susijusi daužiklio masė ir pakartotiniai smūgiai, tiksliai nepasakysiu. Bet elektrinio varianto atveju, nepriklausomai nuo daužiklio masės, pakartotinio smūgio nėra. Tik dėl to , būdamas mechanikos šalininkas, užsimaniau į orinuką įvesti elektrą.
-
Kazkaip visiems ED solenoidas uzkliuna.
ED - tai is esmes coilgun'as, kuris issauna udarnika i klapana. Geroji sios minties puse yra ta, kad pasaulyje pilna coilgun'u entuziastu, kurie netgi paraso softa visiems tiems dalykams skaiciuoti:
http://www.gausspistol.com/Simulator.html
Taip pat yra online rites simuliatorius: http://www.coilgun.info/mark2/inductorsim.htm
ir online RLC simuliatorius: http://www.coilgun.info/mark2/rlcsim.htm
-
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSCF1985.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSCF1985.JPG)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSCF1986.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSCF1986.JPG)
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSCF1988.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSCF1988.JPG)
Pradinis bandimas padaryt elektromagnetini duzikli, Nenaudojant jokiu programuojamu mikroschemu.
Elektromagnetas, is Vilmos magnetafono, tik paviniotas storesne viela, Serdies pasvert neturiu kuom :(, Darbine itampa 47V, impulso trukme neaiski, tiek kiek 200 mikrofaradu kondas isikrauna per varza 0-1k, Gaunas trumpas impulsiukukas.
Didysis kondas pasikrauna per 10-20 sek, tiksliai nematavau. Kondo pakrovimui naudojamas impulsinis itampos reguliatorius 12-65V, nes nuolatine itampa kondo nepakrausi.
Berazumio schemoi naudotas IRFZ44 50V tranzas neatlaike 37 voltu bandymu, pramuse atbuline itampa, Dabar apsaugai idejau dioda kaip normaliam solenoide ir naudoju IRFP tipo konda kuris laiko 200V,
"Bandymam naudojamas reduktorius 75bar, su mechaniniu duzikliu darydavo 1,6j 2,50m/s"
Sis kurinelis laiko pastovu 1,60 m/s greiti su JSB exact ~0.457.
Padidinus serdies svori ~2x (pridejus tokai pat antra), buvo pasiektas ,220m/s greitis.
Tokias kalbas kaip liovos vertinu skeptiskai, zinoma surasti jo tinklapiai turi naudingos info, tachiau jie netures naudos zmogui nezinanchiam kas yra elektonika ir elektrotechnika.
O apie formuliu naudojama skaichiuojant - netik nuobodu bet ir sudetinga, paprastesnis visu megstamas klaidu/bandymu metodas :)
-
grazu, o kaip padarei dauziklio grazinima po suvio?
-
Gal kam idomu,DROZDO ED diametras 28,2mm
p.s. Hatsano mech dauziklis d 27mm. vot
-
AlphaGSM rašė:
grazu, o kaip padarei dauziklio grazinima po suvio?
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSCF1991.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSCF1991.JPG)
-
genialu viskas kas paprasta :) zinoma procesoriu jokiu naudot nebutina. tik tiek kad servisiniu galimybiu gerokai sumazeja. zadejau is pradziu naudot klasikine muilines blykstes schema. bet kadangi as nesu susipykes su mikrovaldikliu programavimu tai sakau taip bus idomiau. kas del tranzo - na nedet apsauginio diodo gryztamam impulsui - beprotybe :) tas impulsas gali but gerokai didesnes itampos nei pradine. beto irfz44 ne pats geriausias sprendimas. nepamenu bet dabar naudoju kita kazkoki su integruotu tuo apsauginiu diodu. bet reikia naudot tik laukini tranza - jo vidine varza atsidarant gali tesiekt 0.1 omo. o kazka pagal formules skaiciuot ... na as irgi gana skeptiskai ziuriu i tai. coilgunui gal tai ir tinka. o orinukui gi yra net skirtumas kokia klapano konstrukcija.
drozde dauziklis yra gana masyvus ir primena elektromagneta is vilmos. kadangi ten co2 ir energetika nedidele tai kad pramust klapana uztenka ir berods 9v. todel jis gali saudyt serijom, nes nereikia kaupt energijos.
kas del pacio dauziklio grazinimo tai virtuvinem salygom pasizaidziau su irgi elementaria konstrukcija. o ji tokia - vienam rites gale neodyminis magneciukas is garsiakalbio. tiesiog serdis prie jo prilimpa. dar pliusas - serdis buna truputi imagnetinta. kai trenkiasi i klapana bet kuriuo atveju ji atsoka ir vel prilimpa prie to magneciuko. uz ideja :beer: is ko nors priklausys :)
-
Neodimio magnetai trapūs - kaži, kiek tarnaus?
-
na kiek as ju turejas tai trapumu nepasizymi. paprasta magneta sudauzysi gerokai paprasciau. is garsiakalbiu kiek as ju prilupes gana drastiskom priemonem. beto atsitrenkus i klapana gryztant udarnikui ne tiek jau daug tos energijos belieka. prie mazesniu galingumu gali net nebeprilipt. del to ir naudojau ne paprasta magneta o neodyma. paprastas nepritrauks paprasciausiai ir udarnikas liks tabaluotis. vietoj serdies meginau biski kita varianta - neodyma ir is galo plienine plokstele. veike visai pamanomai. is pat pradziu buvo mintis apie spyruokle ar kokia gumute, kad grazint ta udarnyka i vieta. bet pagalvojau - taigi bus reikalinga papildoma energija isjudint dar ta spyruokle, kuri is esmes niekam nereikalinga. udarnykas (serdis)gi bet kuriuo atveju atsoka. vadinas ir jei stiprus magnetas, tai ja ir pritrauks. beto gaunasi papildomas imagnetinimas. ir serdis prie tu paciu rites parametru igauna daugiau energijos. vadinas ir visa konstrukcija sumazeja pagal dydi. dar nereikia pamirst magnetiniu lauku poliarizacijos. o tai man buvo sposas kai zaidziaus - udarnykas su visu magnetu kai dejo i priesinga puse nei norejau. pirsta skaudejo visa diena.
-
Dėl magneto Berazumijaus mintis nebloga :inno:, pabandysiu įgyvendint... tuo pačiu ir ilgaamžiškumą patikrinsim.
Bet yra vienas "BET". Rusai dabar bandė užfiksuoti kulkos išlėkimo iš vamzdžio momentą ir jis (jų duomenimis) yra tuomet kai mechaninis daužiklis artėja prie kovinio vožtuvo stuktelt jį antrą kartą. Priklausomai nuo pasirinktos komponuotės tas antras smūgis gali būt tiek iki kulką paliks vamzdį tiek ir po to. Salenoido atveju bus antras smūgis ne į vožtuvą, o į magnetą (kuris turi jį sulaikyt) tuo metu, kai kulka dar vamzdyje :inno:... kaip tai įtakos vibracijas/taiklumą dar klausimas. Daystate schemoje inkaras su spyruoklyte (labai silpna), o sumažinimui smūgio (kai inkaras grįžta po smūgio į vožtuvą) įdėtas guminis amortizatorius (guminio vamzdelio gabaliukas). Aš tą gumą patrumpinau ir ant jos galo priklijavau gabaliuką plonos (apie 1,5 - 2mm) medžiagos nuo pelės kilimėlio. Medžiaga tą minkšta panaši į neopreną ir kaip tik sugeria/susilpniną tas vibracijas geriau nei gamyklinis variantas su pakankamai kieta guma. Tik ši schema turi savų minusų - inkaro padėtis ritės atžvilgiu gali kažkiek keistis ne tik nuo to neopreno deformacijų, bet ir pavertus šautuvą žemyn vamzdžiu - inkaras savo svoriu suspaudžia jį laikančią spyruoklę ir į ritę įlenda gyliau :(
-
na del kulkos islekimo ir antro karto oro padavimo tai galima nusigincyt. kodel nepadavus oro tiek kiek reikia is 1 karto ? o va del inkaro as apie tai ir pagalvojau. gravitacija gi yra. kiek is nuotrauku supratau, kad daisteite tai gana masyvi konstrukcija. ir silpna spyruokle. naturalu kad dar ir greiciai gali rimtai skirtis kokiu kampu sausi. o sprendimas su magneciuku ta tikimybe gerokai sumazina. aisku ji lieka - udarnikas (serdis) svori irgi turi. kaip ta kikimybe dar labiau sumazint ? ogi sukelt itampa ir sumazint udarniko konstrukcija. tuo paciu ir svori. su mechanika manau daugiau vargo nei pajungt prie kompiuterio ir pakoreguot visus parametrus. nereikia nei ka ardyt nei ora nuleidinet nei spyruokle parinkinet.
-
berazumijus rašė:
na del kulkos islekimo ir antro karto oro padavimo tai galima nusigincyt. kodel nepadavus oro tiek kiek reikia is 1 karto ?
Oro pakanka ir po pirmo karto kai daužiklis smogia per vožtuvą :) Pakartotiniai smūgiai neišvengiami dėl kitų procesų (mechaninio daužiklio schemoje) :) o ne dėl to, kad to oro trūktų išspjauti kulką:lol: dėl ko tu čia žadi ginčytis???
-
tai vat deisteite taip ir padaryta kad atitinkamas solenoidas ir jam normaliai dirbti pritaikyta elektronika o tu nori mazint konstrukcija,pats ka tik rasei kad solenoiduose nieko netuoki o dabar siulai deisteite viska mazin,visa konstrukcija,tai is kur zinai kad sumazinus viska veiks taip pat?.nes as pasidariau viens prie vieno pagal deisteito nusikopijavau solenoida,Burbulas berods rase vielos riteje stori,nieko su tavo schema nesigavo,net nepramuse 4mm diametro voztuvo 95bar slegije,vielos ir daviniojau ir nuviniojau tas pats snipstas manau kad per mazai galingumo tamstos schemoje,po to dariau gal dar 5 ar 6 rites,storinau ploninau serdis maksimum ka isgavau tai 14j,bet laukt kol uzsikraus nusibosdavo minimum 34s.
p.s. mano nuomone tamstai reik keis tabokes rusi pypkeje,neisizeisk bet kurion temon bepaziuresi visur tamstos blevyzgos ir viska tamsta zinantis,teorijos dachuaaa-praktikos nichuaa
-
Andriau ,pabandyk pasaudyt vertikaliai zemyn po to aukstyn ir vertikaliai per chroniu ir viskas isaiskes.
-
Prisiminiau savo ekspermentus su varlemusiu.Tiksliau tai su inkaro grazinimo spiruoklem.
Pradzioj susukau labai silpna spiruokle.Bet po suvio,isimagnetines inkaras,likdavo prilipes prie vostuvo esies.
Kai nusibodo purtyt varliu po kiekvieno suvio (kad atliptu inkaras) supykes idejau gan stipre grazinimo spyruokle.
Rezultatas nustebino.Zinoma nustojo prilipinet inkaras ir kas keisciause,sukilo arkliai :o
As ne elektrikas,bet manau kad tai paaiskinama tik tuo,kad selenoido galingumas-magnetine jega,kyla ir krinta pagal gan ilga kreive.
Idomu butu paziuret,kaip reguotu mk4 i stipresne grazinimo spiruokle :inno:
-
Daystate kondikas 2200uF 63V, schema ji pakrauna iki 70V. Pilnai pakrautas kondikas turi E = 0.5 * C * U^2 energijos, o tai yra 5.39J.
Akumas ten stovi 9.6V 450 mAh. Iskraudinejant ji 1 C (450 mA) srove, per 1.5 s tas akumas teoriskai atiduoda 6.48 J energijos, ko is esmes turetu uztekti kondiko uzkrovimui nuo nulio.
Kolegos, 34s uzkrovimo laikas sakyciau kiek ilgokas :D
Reikia tobulinti solenoida, derinti impulso trukme ir siekti didesnio naudingumo koeficiento.
-
sadlave rašė:
Idomu butu paziuret,kaip reguotu mk4 i stipresne grazinimo spiruokle
Manau spiruokle neturi itakos arkliu didejimui, tik mazejimui :), grechiausiai tavo inkaras pasislinko per milimetra ar keleta milimetro daliu atgal, o kaip yra zinoma labai didele itaka turi inkaro padetis rites centro atzvilgiu, del to ir isaugo arkliai del geresnio magnetines jegos poveikio i inkara.
-
to jonas - solenoiduose as nutuokiu tiek kiek esu praktiskai isbandes. jokiu formuliu ir jokiu mokslu as toj vietoj nebaiges. tiesa rimtai ir nesidomejau. uztenka technikumo elektrotechnikos kurso. vel cia uzvire kose o niekas nieko nedaro realiai. na vienas kitas. o raso net to nebande daryt. taip kad baikim fleima ir rasom tik su konkreciaias bandymais, patirtim ir panasiai.
algirdas gana teisus - eigos dydis turi gana didele itaka.
esme ne elektronikoj o toj pacioj mechanikoj. siuo atveju solenoido konstrukcijoj.
kad kazkur kazkas nepramusa su 40v itampa, tai problema ne schemoj o solenoido konstrukcijoj. man nuo senos vilmos elektromagnetas isvis vos veikdavo. ir gal rimtai baikim tas blevyzgas o konkreciai kas ka padare pasisakykim. asmeniskai elektronine dali esu padares. o konstrukcija - tai individualus reikalas. kas is manes yra pirkes ta elektronine dali ir yra nepatenkintas - mielai priimsiu ir grazinsiu pinigus.
-
Algirdas rašė:
sadlave rašė:
Idomu butu paziuret,kaip reguotu mk4 i stipresne grazinimo spiruokle
Manau spiruokle neturi itakos arkliu didejimui, tik mazejimui :), grechiausiai tavo inkaras pasislinko per milimetra ar keleta milimetro daliu atgal, o kaip yra zinoma labai didele itaka turi inkaro padetis rites centro atzvilgiu, del to ir isaugo arkliai del geresnio magnetines jegos poveikio i inkara.
Aha kogero pasislinko ir as to nepastebejau :lol: Nu ne antiek as tuuuupas ???
Inkaras startuodavo tiek su silpna,tiek su kietesne spiruokle,is tos pacios vietos.Inkaro eiga nepasikeite,o m/s sukilo :azn:
-
berazumijau,kiek voltu ikrauna kondika tavo schemoj?, deisteito cia raso kad 70v,jei tavo ikrauna 40v,ir as dariau pagal deisteito solenoida tada nori nenori suds gaunas
veliau idesiu nuotrauka kiek as bandes:)
-
http://www.coolmagnetman.com/magdcem.htm
Pradziamokslis apie elektromagneta.
-
jei ka liova parase yra tiesa (o manau ka nemeluoja), su tokia konstrukcija 70v isgaut imanoma aisku, bet krovimo laikas butu nesamoningas. o ir akumas tikrai nelaikytu tiek "kad pamirsti kada krovei". o ir pasakymas iki 70v tai dar nereiskia 70v. gali but ir 20. beto pagal kondencatoriu tai jis yra maksimum 60v. kas nors matavo ? beto dar ir matuot reikia ne su betkokiu testeriu uz 20lt. jei vyksta krovimas, o jis vyksta impulsais, tai paprastas testeris ir 200v gali parodyt. o ir nebutinos tokios itampos prie tokiu dydziu. na is savo praktikos ka galiu pasakyt - paprastas elektromagnetas is vilmos prie 12v sudirba gana padoriai. prie 300v vos pakruta. tuo tarpu suvyniota rite ant baikos prie 12v isvis galima sakyt nereaguoja. prie 300v serdis net uz kokiu 2 metru laminata gana stipriai ilenke (poliariskuma supainiojau). visa tai bantyta prie tu paciu salygu su tom paciom schemom. vel paminejus "drozda" - prie 9v itampos pramusineja co2 (apie 50bar) kuo puikiausiai.
kaip sadlave minejo del spyruokles, tai mano manymu irgi yra logikos. serdis tiesiog prie stipresnes spyruokles speja gaut daugiau energijos, o ne tik islekia tam kad islekt. esme gali but tame, kad serdis jau islekus o magnetinis laukas dar yra. tik jau nebera ka jam veikt prie siplnesnes spyruokles, nes serdis jau islekus.
o siaip yra pramoniniu voztuvu iki 400bar kurie veikia nuo 12v. tik dydis labai jau musu reikalam netinkamas.
-
Berazumijau, keli klausimai:
1. kiek elektros enegijos reikia 2200uF kondensatoriui pakrauti iki 70V itampos?
2. per kiek laiko 9.6V 450mAh akumuliatorius atiduos 1 punkte apskaiciuota energijos kieki, iskraunamas tarkim 1C = 450mA srove?
3. kas yra nesamoningas laikas?
-
1. Nuosekliai, tarp pakrovimo grandines ir kondensatoriaus, prijungtas testeris parodys naudojama srove.
P=UI
P- energija, kitaip galia.
U- naudojama itampa
I- naudojama srove
t- laiko momentas sekundem nuo pakrovimo pradzios.
Pasinaudodamas sia formule gali pasiziureti kaip kinta galia laiko atzvilgiu, nes itapam yra auganti.
2. Kai pats parasei jai tai butu 450mA, tai tavo turimas 450mAh akumuliatorius turetu isikrauti per valanda, tachiau tai tik idealiom teorinem salygom. O kadangi tu nori suzinoti kiek energijos naudojama pakraunant konda, tai pamataves srove pasiskaichiuosi.
Pavizdys kaip skaichiuoti akumo darbini laika.
http://www.powerstream.com/battery-capacity-calculations.htm
Nu i trecia klausima paliksiu atsakyt berazumijui :D.
Nors manau kad ir taip aisku, kad jai pakrovimo laikas ilgesnis, nei uztaisia sautuva, tai jau yra nesamone :)
p.s.
Vis del to manau reikai skaichiuoti ne itampa, o srove kokia kondensatorius gali atiduoti impulso metu riteje, nes tik nuo jos priklauso kokio stiprumo magnetinis laukas susidarys riteje, ir jai kondensatorius neiskarunamas didzia dalimi, tai jis nepilnai isnaudojamas ir todel galima butu naudoti mazesnes talpos.
-
ir kaip dabar siulot matuot su paprastu testeriu impulsine srove ar itampa ? pvz kad ir paprastas telikas - testeris rodys apie 20v, nors kaitinimo siulelis dirba prie 6.3v. kazkodel nesudega. cia kas del kineskopiniu.
kazkas jau yra minejas, o as realiai isitikines, kad geriau aukstesne itampa ir mazesne talpa. efektyvumas gerokai isauga.
beto kas nors matavo deisteito itampa ant kondiko isjungus maitinima ?
dauguma pasimauna ant to kad neskiria impulsines technikos nuo analogines. tokiu budu dar ir "amzini" varikliai atsiranda.
-
Ketinu magnetą vynioti būtent kaip deisteto. Ar teisingai supratau- jau tai daryta ir neveikė?.. Suprantu, Jonui nesiseka.
Berazumijau- koks principinis skirtumas tarp tavo ir deisteito schemos? Tie 40 ir 70 (pamiršau kokių ten vienetų ). O neina sukelt? Na, kad užtektų jėgos vožtuvui pramušti.
-
va sitoj vietoj ir prasideda esminis klausimas ka daryt. mano patarimas tik toks - jei su dreles akumu ar masinos pakroveju pramusa kad ir 7j tai jau viskas gerai. recepto ka kaip daryt as neturiu. tureciau - nebutu gaila ir pasidalint. tiesa kiek pats zinau kaip ir parasiau. nepatariu naudot plonesnes nei 0.7 vielos ir privyniot jos be proto. dar varianta girdejau, kad galima vienu metu susukt ta viela ir pajungt lygiagreciai. aisku paprastai turetu but supainiojamas poliariskumas. tada prie jokios itampos ta konstrukcija neveiks. kitas klausimas - ar yra reduktorius ar ne ? ir jei yra tai koks poreduktorinis slegis. ir isvis ka galima patart kai nieko nezinai ? panasiai kai pas turgaus bobute - duokit vaistu nes nezinau kuo sergu.
tarp mano ir deisteito konstrukcijos bent jau schemotechnikoj skirtumu nera. gal deisteitas dirba aukstesniu dazniu, tada galima pasiekt ir aukstesne itampa. bet pagal zinomus droselio parametrus aukstesnis daznis nepades. bus tik nuostoliai.
na kazkiek isduosiu savo know-how. krovimas vyksta ne pastoviai o auksto daznio impulsu paketais. labai susitaupo ant batareiku ir schema dirba gana lengvu rezimu neperkaisdama.
bet visa tai padaryt reikia bendradarbiaut ir is mechanines ir is elektronines puses. ir tai nera padaroma atsisedus prie bonkos alaus.
-
visu pirma jus ieskot š... slieku, lendat i mexanine dalį, o kad prarandat energetika elektronikoi tai niekam nei i galva, DAISTEITE stovi greitos iškrovos kondikas kuris turbut keturis kartus greičiau išsikrauna nei paprastas ir yra zymiai brangesnis, tokie kondikai taip pat stovi ir foto blykstėse
-
(http://host-photo.com/thumb.php?f=DSCF1993.JPG) (http://host-photo.com/photo.php?f=DSCF1993.JPG)
Naujas magnetas, nauji bandymai :D
Su mazesniu kaip minejau 1,60m/s su dviguba serdim prie 47V ,su schemute pateikta ankschiau, buvo pasiektas 2,20m/s su 0.475 jsb.
Su nauju (didesniu) elekrtomagnetu buvo pramustas 70 bar reduktorius( tiek rezike oro beliko :)) Tikslus bandymai su tiksliu greichio parodymu bus, tikiuosi, atlikti per artimiausia savaite :).
-
Ar sulauksime Berazumijaus atsakymo i mano 21 d. uzduotus klausimus? Algirdo atsakymas man labai patiko, bet as asmeniskai labai noriu suzinoti ir Berazumijaus nuomomone tais klausimais :)
Isjungus maitinima, kovinio kondensatoriaus itampa Daystate schemoje krenta. Jei su maitinimu rodo 69.x V (69.6 V- 69.8 V), tai, isjungus maitinima, parodo 68V, 65V, 63V ir taip toliau. Po keliu minuciu lieka apie 50V, po keliu valandu - milivoltai. Kondensatorius ten tikrai High Ripple, skirtas dirbti su impulsinemis srovemis.
Kalbant apie magnetus, dar yra toks reiskinys, kaip serdies isisotinimas. Tai reiskia, kad i Vilmos magneta vietoj gimtos serdies idejus tokio pat dydzio serdi, padaryta is varzto, solenoidas veiks blogiau.
-
Padariau ritės brėžinuką (daystat'o)
(http://ikelk.lt//storage/images/000/039/608/39608/thumb_img.jpg) (http://ikelk.lt/boxes/24559)
Ir prie to pačio dabartinė inkaro padėtis ir pats inkaras
(http://ikelk.lt//storage/images/000/039/609/39609/thumb_img.jpg) (http://ikelk.lt/boxes/24560)
(http://ikelk.lt//storage/images/000/039/610/39610/thumb_img.jpg) (http://ikelk.lt/boxes/24560)
Jei rite pastatyt vertikaliai tai salenoidas savo svoriu suspaudžia spyruoklę iki 21mm
-
Turiu galimybę šiandien pamatuoti kaip keisis kulkos greitis priklausomai nuo inkaro padėties ritėje (nekeičiant nieko kito) - ar kam nors tokie duomenys įdomus? Ar verta prasidėt?
-
Geriau pakeisk spiruokle i standesne :)
-
Butu labai idomu, Burbulai.
-
liova - as ne teoretikas. taip kad i tuos klausimus negaliu atsakyt is mokslines puses. tik i 1 - kas mano manyu yra nesamongas krovimo laikas - tai koks 30 sekundziu. beto kam tai bus idomu ar naudinga.
burbulas - speju kad geriausias rezultatas bus kai serdis bus iki 1/3 ikista i rite. bet ir vel nuo daug ko priklauso. su auksta itampa ir labai mazu elektromagnetu tiesiog uztekdavo, kad serdis vos vos butu i rite ikista.
-
liova rašė:
Berazumijau, keli klausimai:
1. kiek elektros enegijos reikia 2200uF kondensatoriui pakrauti iki 70V itampos?
2. per kiek laiko 9.6V 450mAh akumuliatorius atiduos 1 punkte apskaiciuota energijos kieki, iskraunamas tarkim 1C = 450mA srove?
3. kas yra nesamoningas laikas?
Dekoju Berazumijui ir Algirdui uz atsakymus. Jie man leido suprasti, kad 2010.12.20 - 07:40:22 sioje temoje rasiau pats sau. Nemaniau, kad mokyklines formules is 3 dydziu (2 is ju zinomi) gali pasirodydti tokios sudetingos :(
-
o kas paciam trukdo tai paskaiciuot ? jeigu aisku yra tame poreikis. teorija ir praktika - skirtingi dalykai. pats as net neturiu irangos kad teisingai paskaiciuot impulsines sroves ir itampas. tiesiog "metodom naucnovo tyka" radau gana optimalu sprendima krovimo schemoj. butu labai idomu pamatyt kaip elgias deisteitas. ir ne tokiam stiliui - va metes kazkoks testeris tai ir pamatavau. idealu butu skaitmeninio oscilografo oscilogramos. kas tai padarys ?
-
Inkaro pradzia serdiej turi buti ikista tiksliai iki rites vidurio, Tik tokioi pozicijoi yra pasiekiama didziausia jega.
-
na is eksperimentu truputi abejociau. sumazeja eiga ir tuo paciu gauna maziau energijos is magnetinio lauko. bet cia vel kruva bet. tai as bandziau coilgun principu. na bet palauksim rezultatu :inno:
-
Berazumijau, krauk kondensatorių kaip tik nori: impulsais, nuolatinė, pjūkline ar dar kitokia įtampa, matavimo metu matysi kondensatoriaus įtampą tokią iki kiek jis matavimo metu buvo įkrautas.
Pilnai tikėtina, kad ne kiekvienas testeris gali išmatuoti įmpulsais kraunamo kondensatoriaus įtampą, bet trumpam atjungus krovimą įtampą nesunkiai išmatuosi.
-
Pabandžiau.
Dariau taip:
1. Spaudimą pastoviai laikiau intervale 175-180 bar.
2. Įstačiau varžtą M6 į galinį kamštį (šis kamštis prispaudžia inkarą). Varžto pagalba, žingsniu 1mm, stūmiau gilyn inkarą link vožtuvo. Minimalus inkaro įstūmimas į ritę buvo apie 10mm [x=0] (mažiau neleidžia šautuvo konstrukcija), o maksimaliai 25mm [x=10]. Ritės ilgis 29mm. Ritės vidurys 14,5mm - tai atitinka x reikšme grafike 4,6
3. Po kiekvieno pastūmimo dariau penkis šūvius (grafikui panaudoti reikšmių vidurkiai)
4. Pavaizduoti trys grafikai. Vienas su gamykline spyruokle, antras su spyruokle, bet stumiančio varžto gale (tas kuris stumia inkarą) dar įsodinau du magnetukus. Magnetai iš vaikiško konstruktoriaus :). Pritraukimo jėga nemaža - vienas išlaiko inkaro svorį (45g), o du jau pakankamai stipriai jį laiko. Deja, bet išmatuot tą jų jėgą neturiu galimybės ir nežinau kaip ...
Trečias grafikas - inkaras be spyruoklės ir jį laiko tik magnetai.
Pasakysiu iš karto, kad variantas tik su magnetais veikia nestabiliai. Nestabilumas - ne visada magnetas pagauna/prilipina inkarą.... pasekmės greičio kritimas nuo 10 iki 100 m/s (matyt priklausomai nuo to kur inkaras šūvio metu buvo sustojęs). Daug maž stabiliai pagaudavo inkarą kai X reikšmė buvo 4-5mm. Ir labai nestabiliai kai X buvo kraštiniuose diapazonuose. Šių nestabilių šūvių (kai magnetas nepagavo inkaro) į skaičiavimus neįtraukiau.
Eksperimento schema
(http://ikelk.lt//storage/images/000/039/627/39627/thumb_img.jpg) (http://ikelk.lt/boxes/24576)
Gauti rezultatai
(http://ikelk.lt//storage/images/000/039/626/39626/thumb_img.jpg) (http://ikelk.lt/boxes/24575)
(http://ikelk.lt//storage/images/000/039/629/39629/thumb_img.jpg) (http://ikelk.lt/boxes/24578)
Varžtas su įkištais magnetais
(http://ikelk.lt//storage/images/000/039/630/39630/thumb_img.JPG) (http://ikelk.lt/boxes/24579)
-
Impulsine itampa matuoja net ir testeris uz 20 lt ir uz 800 lt, Abu turiu, abu matouja. sroves nematavau, nera laiko nera poreikio :) o gal kaip sako berazumis ir impulsines nepamatuosi.
Tiksliai zinau kad elektromagneto impulso sroves tai tikrai nepamatysi be osciolografo :D
Burbulas. Gan idomus rezultatai tachiau nera isvados :D, nes kaip supratau pradinis tikslas buvo paziureti kaip kinta jega (greitis) keichiant inkaro padeti.
Is rezultatu parasychiau isvadas ir as, tachiau isvada gerbiamo nario visada bus svaresne ir nereikalaus irodimo ir matematiniu skaichiavimu, bei formuliu isvedimo :D
p.s.
Chia bandau ikast evaldui :) nes is grafiku matyt, kad be spiruokles greitis auga :D
-
na as panasiai ir tikejaus grafiko. su magnetu kaip serdim zymiai stabiliau veikia. vien del to is anglu kazkokios tai pardos parsisiunciau neodimini magneta toki poilgi, piestuko storio. aisku dar galima parinkinet pati serdies metala. o kad atsokes neprilimpa - serdis per masyvi. o masyvi, kad zema itampa. tiesa prie kokios itapos buvo daromi bandymai ? dar variantas - uz to magneto prie kurio turetu prilipt galima det kokia minksta guma,spyruokle ar kad ir porolona, kad sugertu likusia udarnyko energija. beto as stipriai suabejojau kuris variantas geriau - ar auksta itampa ar masyvus dauziklis ir zema itampa. linkstu link aukstos itampos.
p.s. dekui uz informacija, manau daug kam pravers.
2 algirdas - dabar paimk ta testeri ir pamegink kineskopinio teliko kaitinimo itampa pamatuok. rezultatu skirtumu liksi nustebes. kur uz 20lt ir kur uz 800. aisku jei tas uz 800 "moka" matuot nesimetrine itampa. paprastai toks kur moka kainuoja apie 2000. dar paimk sena rodyklini tai tau dar kitka parodys. matuot atjungus maitinima as ir minejau - tada su belekuo ismatuosi teisingai. oscilografas - nelabai tikslu, bet uztai matai visa vaizda kas vyksta.
p.p.s nepaminejau dar kito varianto su magnetine serdimi. serdis pati magnetine o is galo dar magnetas, kuris nejuda. gal per koki 50 suviu nebuvo tokio varianto kad nepriliptu.
-
Algirdai >
Na apibendrintas išvadas manau dar anksti daryt. Čia eksperimentas tik su vienu salenoidu ir rezultatai prie beveik stabilaus ir pakankamai aukšto spaudimo. Nežinia kaip pasikeistų grafikai esant lengvesniam inkarui ar esant ilgesnei ritei (kai inkaras turės vietos ilgiau įsibėgėti), mažesnio spaudimo ir t.t.
Jei daryt kažkokias išvadas tai tik deystat'ui :) Aš jas pasidariau... kai kurie klausimai atkrito - "X" reikia sureguliuot tarp 2,5-3,5. Tai savotiškas "plato" kur nežymus inkaro poslinkiai nepridarys didelių bėdų. Na dar kai kokios mintys apie patobulinimą yra... jei pavyks įgyvendint pranešiu.
-
Algirdai,man neiseis ikasti ;D
Burbulo ekspermentas parode,kad daisteite kietesne spiruokle arkliu ne augina.
Ir dar karta irode,kad kolkas sita tema,dar daug nezinomuju :azn:
Kas mane ir dziugina :)
-
Dėkuj Burbului. Tai tikrai rimti duomenys- nereiks ant grėblio lipti.
Suprantu, kad diskutuojama dėl salenoido..
Ką gi, turim tikslius duomenis kaip atrodo Daysteito salenoidas. Tikriausiai niekas neabejoja, kad jis veikia:) Ketinu kitais metais tokį suvynioti. Jeigu tarp salenoidus "aptarnaujančių" schemų nėra skirtumo, vadinasi jis turi pramušti kad ir 180 atm.
-
Audriau, pramuša ir 230bar... ir dar, su lenko schemute mano daystatas dabar gali būt nuo 1J iki 22 (Redaguoju: pataisau ne 25, o 22J- apsirikau skaičiuodamas) 8)
-
Gera schemutė, kurda mač...
Berazumijau- kaip suprantu, toks galios reguliavimas jau savaime numatytas tavo schemoje (kaip lenko schemutėje)?
-
berazumijus rašė:
na as panasiai ir tikejaus grafiko. su magnetu kaip serdim zymiai stabiliau veikia
Durk man pirštu į grafiką ir parodyk kur išvis tu čia matai kažkokį mistinį stabilumą!!! Gal neskubėk tu taip stampuot tu žinučių, visiems bus geriau jei atsakymai ar pamąstymai bus nors kiek apgalvoti, o ne... nu pats supranti :)
p.p.s nepaminejau dar kito varianto su magnetine serdimi. serdis pati magnetine o is galo dar magnetas, kuris nejuda. gal per koki 50 suviu nebuvo tokio varianto kad nepriliptu.
Tu jau tai paminėjai pirmam sakinyje :). Grįžtant prie "avių" - kokiomis sąlygomis jis tau prilipdavo? ar salenoidas dirbo šautuve - ta prasme ar daužė vožtuvą po spaudimu? ir kokia buvo jo eiga?
-
visa konstrukcija dirbo, gi minejau crosman 2100. na gaila ka nuotrauku netriu kaip tai dirbo. aisku tai buvo padaryta virtuvej.
sprendziant is grafiku stabilumas matosi. tik nebuvo pamineta itampa. ar ji buvo matuojama pres kiekviena suvi ? beto jei reduktorius tame reikale nedalyvauja - visai kas kita yra.
beto kodel cia ta visa kose uzvire ? lenkai padare, lietuvoj irgi lygtai yra.
gerai nebestampuosiu as tu zinuciu. darykit kas ka norit. kvailiais nelaikau kitu, bet kad ir nedidele bet patirti turiu tame reikale.
-
tik nebuvo pamineta itampa. ar ji buvo matuojama pres kiekviena suvi ?
Kam man ją reikėjo matuot? kokiam tikslui :o Iškrova į rite buvo visais atvejais ta pati - konstanta!!!
-
va ir prasideda nesusipratimai. tai gal dreles akumas su kiekvienu suvu sesdavo, tai gal isvis neaisku kas. o gal tai buvo ne dreles akumas o i rozete kaisiojama. daba imk ir speliok ... pagal grafikus sakyciau kad akumas sedo ir itampa mazejo. na nebent buvo tos itampos stabilizacija. ko greiciausiai nebuvo. mechanika ir elktronika - skirtingi dalykai. ir 2 laidziukus pajungus nesuprasi kas gavos.
-
Radau labai smagu straipsniuka apie solenoidus, kur viskas paaiskinta nuo pradziu - man patiko:
http://homepages.which.net/~paul.hills/Solenoids/SolenoidsBody.html
-
Berazumijau esi savamokslis ar kaskokius elektronikos mokslus baiges ?
Pirmieji rezultatai su didesnio svorio serdimi ( su mazesne galite rasti ankstesnese zinutese) :)
Serdis be grazinimo spiruokles, (neturiu :( ),
Gaila kad rezike tik 75 bar. o reduktorius sureguliuotas ar tai 75 ar 80 bar, nepamenu xotabichius galetu primint jai nepamirso.
31.2V itampa, m/s 75 bar.
198
196
195
196
37,8V itampa m/s ~70 bar :(
240,5
205,5
205,3
233,7
244,1
210.1
201.3
241,4
197,8
39V itampa, m/s >70 bar
195
198
224
192
Daugiau matavimu nebedariau, nes nera tikslo prie mazejenchio slegio tiketis isgauti didesni greiti,
Isvada:
Reik ideti grazinimo spiruokle, uzsipilti oro apie 150bar, susisverti kulkas, tada pratesti bandymus.
Pasiektas norimas <240 m/s greitis,
Ta ir norejau sau irodyt, kad galima si magneta po truputi ruosti kitam lauko sezonui, :D.
Pilnai pakanka ir 38V bei sukurta schemute (berazumijaus ir lenku schemutes misinys, be programuojamu mikro valdikliu) veikia tinkamai.
p.s.
Kulkeles JSB ~0.457g, deformuotais sijoneliais :'(, Tai greitcio sokinejimas 2-3 metrai galimas :D
-
Algirdas rašė:
... xotabichius galetu primint jai nepamirso.
jei kalbi apie Qb-78 paintbolinio reduktoriaus tai 78bar, saltinis-ankstesnis sautuvo savininkas, bet per tiek laiko (nuo 2009.12.13) spyruokles galejo pasesti...
-
siaip as baiges elektronikos mokslus nuo pirmuju japonisku radiju remonto garaze dar vidurines nebaiges. viso cv gal ir nereikia rasyt - nelabai kam bus idomu. bet su mechanika nelabai sutariu.
pagal duomenis vel neaisku kaip ten su tais slegiais ... itampos kaip ir proto ribose. o kai buvo pamineta, kam ja matuot ... tas pats kas va trenkiau su plaktuku ir gavau rezultata. itampa labai daug ka reiskia net 2v skirtumas. isbandyta praktiskai. todel ji turi but stabilizuojama arba keiciama pagal slegi, jei nera reduktoriaus. tokiu atveju galima tiketis teigiamo rezultato.
jei yra reduktorius, tai reikalas zymiai supaprasteja. bet as dabar darau programa butent virtualiam reduktoriui. gaila, kad siuo metu esu truputi invalidas.
o jei su geru reduktorium - tai schema supaprasteja iki kokiu 10 detaliu ir be jokiu procesoriu.
-
berazumijus rašė:
va ir prasideda nesusipratimai. tai gal dreles akumas su kiekvienu suvu sesdavo, tai gal isvis neaisku kas. o gal tai buvo ne dreles akumas o i rozete kaisiojama. daba imk ir speliok
Kokia drėlė ir kokios rozetės blin :o atsipeikėk! Tai gi rašiau, kad eksperimentavau su Daystate. Spaudimą laikiau vienodą, kad nesuveiktu MK4 kompensavimo algoritmas. Akumas buvo pakrautas ir per 100 šūvių jo neįmanoma nusodint!
berazumijus rašė:
...o kai buvo pamineta, kam ja matuot ... tas pats kas va trenkiau su plaktuku ir gavau rezultata
Nematuota todėl, kad.... ai atsibodo,.... neskaitai mano atsakymų tai ir neskaityk
... pagal grafikus sakyciau kad akumas sedo ir itampa mazejo. na nebent buvo tos itampos stabilizacija. ko greiciausiai nebuvo. mechanika ir elktronika - skirtingi dalykai. ir 2 laidziukus pajungus nesuprasi kas gavos.
Grafike pavaizduota kulkos greičio priklausomybė nuo inkaro padėties salenoide!!! X1 X2 tai inkaro padėtys !!! Tai ne greičio/plato grafikas, todėl jame nėra pavaizduota jokio stabilumo ar nestabilumo, o yra tik priklausomybėėėėėė !!!!!!
Neįmanoma diskutuoti su žmogumi, kuris netik neskaito pradinės medžiagos netgi po pakartotinų raginimų, bet ir arogantiškai priėmęs visažinio "pozą" :(
Viskas Kalėdos ant nosies, nebesinori gadint nuotaikos nei sau nei kitam. berazumijau - geru švenčių ir atidumo:beer:
-
ir tas tariamas akumo sodimas butu ne prie ko, argi nestabilizuojama kondensatoriaus pakraunama itampa? :)
Bent man atrodo, kad turetu taip but kai tokio sautuvo tokia konstrukcija ir jis tiek kainuoja. Persiprasau jei klystu.
-
Dėl kondensatoriaus. Aš jau buvau davęs šią nuorodą, dar pakartosiu.
http://bron.iweb.pl/viewtopic.php?t=70559
Šioje srityje aš visiškas profanas, bet pabandysiu paaiškint (jei kas pataisysit :) )
Vienas iš kondensatoriaus parametrų yra ESR (kažkokia analogija vidiniai varžai).
Kuo šis parametras mažesnis, tuo kondensatorius greičiau išsikrauna. Daystate MK4 kondensatoriaus ESR= apie 0,01. Lenko teigimu tinkamo mūsų užduotims kondensatoriaus ESR gali būti iki 0,1.
Manau, kad Evaldo eksperimentuose su kietesne spyruokle buvo panaudotas kondensatorius su didesniu ESR. Todėl jis savo pilną iškrovą į ritę (kai buvo silpnesnė spyruoklė)pasiekdavo kai inkaras jau buvo prie vožtuvo ir todėl nebuvo išnaudotas konstrukcijos visas potencialas. Kai buvo įdėta standesnė spyruoklė - inkaras pajudėdavo vėliau ir jau judėjimo pradžioje gaudavo magnetinio lauko piką - atitinkamai ir stipriau voždavo per vožtuvą> iš čia ir didesnis kulkos greitis.
Daystate atveju inkaro "pristabdymas" nedavė jokio efekto, nes magnetinio lauko pikas yra proceso pradžioje...
-
pabandysiu paaiškint ta ESR,
paprastas pigus kondikas turi tik viena išvada i kontaktus, o geri profesionalus kondikai naudojami garso stiprintuvuose HI-End klasės taip pat foto blykstėse, kur reikalinga greita iškrova, ten išvadu į kontaktus buna keletas, todėl mažėja tie skaičiukai (ir didėja kaina)
-
Nu va liova (ačiū)rado pvz https://www.elfa.se/elfa3~lt_en/elfa/init.do?item=67-521-66&toc=19010
Visos charakteristikos kaip ir daysteitinio, bet ESR daugiau nei 10 kart didesnis.
Jei deistate kondiko iškrovos pikas pasiekiamas tarp 2-3 ms ( http://radecek.fm.interia.pl/MK4.jpg )tai velnias žino kada tas pikas bus kai ESR žymiai didesnis :inno:
O jei pažiūrėt šį filmuką http://ikelk.lt/items/C9R3NMrFdq (filmuota 1000 kadrų/s - vienas kadras viena ms)pamatysime, kad mechaninis daužiklis nukeliauja iki vožtuvo per 3- 4 ms. Todėl uždelsimas/ištempimas magnetinio lauko piko bent kelių papildomų ms intervale duos labai blogas bendras salenoido charakteristikas.... kitaip tariant viskas turi būti laaaabai suderinta :beer:
-
kiek ir kokiu kondiku jum reik
galiu pabandyt užsakyt
-
Pagyvenau internete pusdieni, perskaiciau kruvas datasheet'u apie kondikus.
0.01 omo ESR prie 2200uF 63V nominalo aliuminio elektrolitiniams kondikams vis delto yra nerealu. Jei reikia tikrai mazu ESR - zmones naudoja kondensatorius su kitokiais dielektrikais - plevelinius, tantalinius ir pan., tik ten mikrofaradas gerokai daugiau kainuoja, ir vietos daugiau uzima.
Cia vienas is kruciausu kondiku, kiek radau:
http://www.epcos.com/inf/20/30/db/aec_09/B41692__B41792.pdf
Prie 85°C temperaturos gali pastoviai dirbti su 19A impulsais, tipine ESR prie 20°C @ 100 Hz tik 0.025 Om. Prie -40°C ESR @ 100 Hz gali siekti 0.175 Om.
Palyginimui - Daystate kondiko datasheet'e net nenurodo konkreciu ESR reiksmiu, leistina ilgalaike impulsine srove tik 2.3A:
http://www.anglia.com/product_guide/caps/80_85.pdf
Gali buti, kad tas Daystate kondikas dirba netoli savo galimybiu ribos.
-
Jeigu jums greiciau keisis tekanti per apvijas srove, indukuosis didesne priesingos krypties elektrovara solenoide ir tai labiau slopins per apvijas einancia srove (u=Ldi/dt).
-
Matikas rašė:
ir tas tariamas akumo sodimas butu ne prie ko, argi nestabilizuojama kondensatoriaus pakraunama itampa?
Bent man atrodo, kad turetu taip but kai tokio sautuvo tokia konstrukcija ir jis tiek kainuoja. Persiprasau jei klystu.
jei nera stabilizacijos schemos tai kas ta itampa stabilizuos ? kondika kiek pakrausi tiek ir turesi. drozde nera. ir su laiku krenta galingumas. su stabilizacija sedant akumui ilgeja tik pakrovimo laikas. arba jei jau beviltiskai nusedes, tai nebedakrauna iki stabilizuojamos itampos. norint pasiekt pastoviu rezultatu tai butina. schemu visokiausiu yra.
-
na truputi pasnekėjau su savo konstrukciniu padaliniu
2200 63v kondika radom su 0,026 ESR gali atvežt lemona bet jis didokas,
ESR galima mažint kondikus jungiant ligegriačiai, kaip pvz 470 63v naudot 5 vienetus rezultatas pasikeistu tikrai i geraja puse,
duokit daisteita pasakysiu viska ka tik norit, turim prietaisus, galim pamatuot ir kondiko ESR
-
buvau as taip sujunges kondikus ,tas pats.sendien kalbejau su elektronikais tai sake jei kondikas dirba ne ant ribu,sakykim 80-90% savo galimybiu tai mazeja jo talpumas . tai jei tas teisybe tai manau kad deisteito kondikas 63v tai krovimas ir gali but 63v arba kazkiek nedaug maziau. dar vienas dalykas ka sake tai kad pagal dydi is nuotraukos tai labai mazu gabaritu pagal jo parametrus,maziausius ka man parode tai ilgis 54 diametras 37mm vos ne 4 kart didesni,tai sako kas i ta kondika sukista tai net neisivaizduoja pagal jo dydi ir talpuma. taip kad gali buti kad jo kondikas atstoja puse kainos:)
-
Gal kas turetu panasia i Distate duziklio spiruokle? Mano duziklio inkaro skersmuo 10mm, reikiamas ilgis apie 4 cm. :inno:
-
jei kondikas 63v tai jis "ant ribos" drasiai laikys ir koki 80v. bet is 6v pagal ta schema kuria isivaizduoju deisteite tai butu problematiska. labai pailgetu krovimo laikas. va gaila ka deisteitas dar nepateko rimtesniam elektronikui i rankas panagrinet kas ten prie ko.
-
berazumijus rašė:
jei kondikas 63v tai jis "ant ribos" drasiai laikys ir koki 80v. bet is 6v pagal ta schema kuria isivaizduoju deisteite tai butu problematiska. labai pailgetu krovimo laikas. va gaila ka deisteitas dar nepateko rimtesniam elektronikui i rankas panagrinet kas ten prie ko.
Grandis, gi rase, kad duokit saunyka ir elektroncikai pasakys kas prie ko... :type:
-
nieks skerdimui neduos ,ne 100lt kainuoja,o pakrapscius poto ir garantinis nepades
-
Aš, tiesą sakant, nesuprantu kokios Daystate dalys ar jų charakteristikos yra dar nežinomos? Ko dar trūksta?
-
asmeniskai nesu net mates tos schemos su salyga kad ranku net nekisiu. tik turiu itarima, kad ten ne ka gudriau padaryta nei as padariau. visas reikalas paciam elektromagnete o ne itampose. siaip aisku butu idomu panagrinet, bet yra rizika.
-
Ir vėl "abrakadabros" :question:
-
o kas butent neaisku ? zinoma as ne teoretikas ir galesiu kazka pasakyt tik is praktikos. beto kazkokiu formuliu ir nera. kazkas aisku gincysis - yra. susirasciau ir as pats jei to reiktu. bet tokiu atveju skaiciavimam iseitu daugiau laiko nei viska sukonstruot.
-
o sakyk ,ar gali esama schema krauti kondika kokiu 60v itampa,kad ir is didesnio saltinio,sakykim ne nuo 6v bet nuo kokiu 9,7v maciau lygtai tokiu visai nedideliu akumoletoriuku,ar reiktu radikaliu pakeitimu schemoje?gal sutrumpetu ikrovos laikas?
-
jokiu rimtu pakeitimu nereiktu. tiesiog procesorius 5v darbines itampos ir jau prie 6v jis pakaista. tiesiog reiktu dadet itampos stabilizatoriu LM7805 ir atskirai nuo jo maitint procesoriu, o krovimo grandine nors ir is 20v galima uzmaitint. scehmoj na grubiai paemus dasidetu 3 detales.
jei kraut didesne nei 40v itampa dar reiktu pakoreguot krovimo itampos dalikli.
krovimo greitis zinoma, kad gerokai padidetu.
tiesa dar 1 momentas - likus akume kokiem 7v pradetu nebestabiliai veikt 5v stabilizatorius, o tada is procerosiaus gali tiketis ko tik nori.
-
7805 netinkamas maitinimui nuo batareiku.
LP2950 serija, pvz. LP2950-5.0 kur kas geriau tinka tam reikalui.
-
jei tik procui uzmaitint tai uzteks ir stabilitrono 5.1v
-
Labai grazu,kad tiek daug elekrtikos zinovu :super: Ira kam nuomone isreikst,pakritikuot,naudinga nuoroda ikelt :super:
O veikencia plata sulipde tik vienas ???
Neskaitant Algirdo,kiek suprantu,jis dar neuzbaige.
Tai gal kaskas is guru,nepasididziuosit ir isijungsit lituokli :inno:
-
sadlave, as asmeniskai turiu padares ant stalo veikianti dauzikli, tik jis yra ant tiek netobulas kad kolkas ant stalo jam ir vieta:)Pvz norint kad jis paveztu tiek ciklu su ta pacia energetika kaip mk4 tai reiktu prie sautuvo kuprineles baterijoms susidet:)o sitoj temoj padiskutavus atsiranda nauju ideju kaip issprest konstrukcijos trukumus...
va berazumijus pamete minti kad reik kraut konderi ciklais.dar jei pasakys kokiu dazniu tai reiks prisest pratest projekteli 8)
-
Sadlave - as asmeniskai neturiu kur to ED pritaikyti.
Va cia zmones konstravo ir bande 70V DC-DC keitikli. Detalus aprasymas, su visais paskaiciavimais:
http://www.cohortviii.com/~matthes/projects/boost_conv.pdf
O siaip gamtoj yra gatavu devaisu, kurie skirti kondensatoriams ikrauti:
http://cds.linear.com/docs/Datasheet/3750fa.pdf
-
Liova-nu radi spartivnava intieriesa.
O koks auksarankis konstruotojas,ne tik uz detales sumokes,bet ir dideli aciu pasakys.
Nieko blogo nieks nepasakys,jai ir koki lita kita uzdyrbsi :)
-
alphagsm - as tikrai nematavau jokiu dazniu. tiesiog parinkinejau impulsu paketu ilgi, kol gavos kazkas padoraus. nes vienu atveju labai ilgai krauna o kitu labai sodina baterijas. impulsu paketo daznis kazkur apie 100khz. bet vel viskas priklauso nuo kitu elementu parametru. kuo man patiko procesorius - pajungei 5 laidziukus ir daryk ka nori, skirtingai nei su analogine technika. net bootloaderi buvau padares. tik va beda kad ne visi sauliai ir konstruktoriai nera elektronikai ir baiges tuo, kad reikejo tiesiog pereit prie paprasto sprendimo - programa uzsiuta ir viskas.
ne del to kad kazkoks "know how" o tiesiog, kad ilgai zaidziaus ir pasiektas sioks toks rezultatas. na negaliu girtis, kad idealus, bet na bent veikia. mielai sutikciau su kazkuo toj srityj bendradarbiaut. minciu yra sociai, tik arba tai kainuoja arba nelabai kam reikia. kol dar telikuose dirbau tai gavau skaitmenini oscilografa ir su kompu analizavau vienu metu 4 duomenu kanalus. ir visa tai nusipirkt del to kad padaryt 1 sautuva ? na i tai as negaliu tiek investuot. ne 100lt kainuoja.
yra siaip 2 variantai panasiai kaip su DS - auksto arba zemo slegio.
ta pati galima ir be procesoriaus padaryt, kaip jau minejau. tik tokiu atveju prarandama labai daug galimybiu.
p.s. del tu keitikliu - taip sociai ju yra. bet yra 1 bet - 1 volto skirtumas gali itakot gana dideli greicio skirtuma.
-
Išbandžiau ir aš elektrą. Ant 100 atm pavyko išgauti 80 m/s, kas yra 3,2 J (5, cal.). Daugiau atm- išvis nepramuša. Aišku pas mane visi takai paruošti dideliems kilovatams. Nors vožtuvo ertmė 5,5 mm , kas nėra labai daug. Salenoidas ir inkaras labai panašūs į Daysteito.
Dar pasižaisiu, bet turiu įtarimą, kad šitas reikalas yra skirtas mažiems galingmams, na maximum iki 16 J.
-
tai analogiskai gavosi kaip man(rasiau anksciau) 140bar uzpuciau ir nei krust.
Audriau, reiktu pamegint gal kondencatoriu koki greitumini uzkabint....gal standartinis per letas.
-
Pabandyk kas bus,su 80 baru.
Tiksliai nepameno,bet atrodo is 80 baru,gaunas apie 40 kilowatu.
Bent jau varlemusio taip buvo.
-
Reiks pabandyt. Ant 90 atm. buvo , berods, 120 m/s.
Jei gerai pamenu, varliamušyje vožtuvo skersmuo sumažintas?
Manau veiktų jeigu vožtuvo skylė būtų apie 4 mm. Bet daug kw neišgausi dėl kitos priežasties.
Dėl kondensatorių... bėda tame, kad aš apie tai visiškai nesigaudau. Aš tik su nopielnyku moku:)
-
su kondencatoriais tas pats variantas kaip varliamusyj. nieko ten nereiktu keist. tik naujesni nes tu senu neberadau. problema elektromagneto konstrukcijoj. varliamusis tikrai dare daugiau j nei 3. as gi ne karta minejau, kad problema su vielos storiu, apviju kiekiu, elektromagnetinem jo korpuso savybem ir dar bala zino kuo. va sito as tai neismanau ir negaliu kazka patart. jei su mano schema nepramusa o su akumais pramusa. tai na ... teks man nemokamai ieskot kame beda.
-
Ant 75 atm pavyko išgauti 150 m/s. Na, mažoka. Daugiau atm- vis mažiau m/s, nes nepajėgia pramušt.
Ar krovimosi laikui turi įtakos, koks salenoidas prijungtas? Kiek suprantu- ne.
Krovimosi laikas neleistinai ilgas. Kaip krovimąsi paspartint?
-
Audrius rašė:
Krovimosi laikas neleistinai ilgas. Kaip krovimąsi paspartint?
a) krauti didesne srove;
b) naudoti mazesnes talpos kondensatoriu;
c) maziau iskrauti kondensatoriu.
Kokia m/s priklausomybe nuo valdymo impulso trukmes t?
Kokia solenoido jegos priklausomybe nuo serdies padeties?
Kokia solenoido jegos priklausomybe nuo per ji tekancios sroves?
A = F * s. Suintegruoji jega pagal serdies koordinate, ir gausi solenoido serdies maksimalia galima kinetine energija, galesi suskaiciuoti naudingumo koeficienta.
Kokios energetikos udarniko reikia, kad klapana gerai pramusinetu? Kokia solenoido konstrukcija? Daystate klonas su neaiskios medziagos serdimi?
P.S. As nezinau atsakymu i visus gyvenimo klausimus, bet gal pavyks sumazinti galimu variantu kieki.
-
Kiek supratau,selenoidas labai panasus i daisteito.
Papasakok biski daugiau.Koks klapano diametras (uzdaromas plotas),kame stovi selenoidas (isorinis apvalkalas aliuminis ar gelezinis),ar ira galimybe keist inkaro pradine pozicija riteje,koks liuftas inkaro riteje,ar turi kur dingti oras pries inkara(ar nesusidaro pniaumo stabdis),kiek klapano asis turi eigos,kas padare elektronika,ar bandei skirtingo kietumo inkaro grazinimo spiruokle?
-
Vožtuvo kiaurymė 5,5 mm. Salenoidas suvyniotas ant bronzinės ritės. Inkaro padėtį galima keisti- yra reguliavimas.
Pneumo stabdžio nėra, nes apie tai pagalvojau ir pragręžiojau skylių. Pareguliavau įvairiai, bet netikiu stebuklu, kad neužtaikiau ant konkrečių parametrų, kuriems esant KW kardinaliai pasikeistų. Elektronika Berazumijaus.
Esu įsitikinęs, kad viskas yra pritaikoma mūsų reikalui. Pvz.; išeitų puikus elektro-mechaninis nuleistukas. Tik gal kiek per daug vėdarų tam tikslui- mechanika būtų paprasčiau.
-
Audrius rašė:
.. Salenoidas suvyniotas ant bronzinės ritės...
Nesu tikras, bet gal būtent čia bus bėda? Daystate ritė plastikinė :inno:
-
Audrius rašė:
Salenoidas suvyniotas ant bronzinės ritės.
Dar neteko matyti, kad kas vyniotų solenoidą ant bronzinio karkaso, ir manau, kad solenoido charakteristikų bronzinis karkasas nepagerina.
Siūlyčiau išbandyti kitą ritę, suvyniotą ant dielektrinio karkaso - tai gali būti plastikas, getinaksas, klijuotas popierius ir panašiai. Gal net seną teleskopinį meškerykotį pavyktų pritaikyti, ten lyg ir stiklo pluoštas.
Taip pat primenu, kad labai svarbi yra trukmė, kiek laiko įtampa iš kondensatoriaus paduodama į ritę.
-
Nu kad suvyniota ant bronzos,nera tragedija.mano rite,irgi buvo suvyniota ant bronzinio vamzduko.tik labai plonasienio,nes kuo vijos arciau inkaro,tuo geriau. Bet rites galai,buvo is gelezies istekinti 5mm storio. Pamirsai pasakyt,kame stovi selenoidas.gelezinem vamzdyje,ar aliuminem? Nes tai labai svarbu.
-
bronza nemagnetinis metalas,as dariau ir diuralines ir plastikines ,tas pats
-
yra per gyvenima pasitaike reliu su bronzine ar varine serdim. tiksliau ne pacia serdim, bet ant jos suvyniota viela. bet vienetai.
elektronika galima drasiai per puse sumazint. kondensatoriu niekaip nesumazinsi. lietuvoj ir taip problema ju gaut. beje visai nepigus dalykas. jei neskaiciuot darbo tai beveik puse schemos savikainos jie ir kainuoja.
-
Salenoidas aliuminiame vamzdyje, t.y. rezervuare.
Pabandysiu suvynioti ne ant bronzinės ritės- galiu lažintis, tai neturės įtakos.
-
ner ko ir tiketis kad kainuos 2 lt,nemanau kad ir kiti taip mano,kai deysteitas kainuoja tukstancius,nemanau kad jo elektronika kainuos kelis simtus,dar manau kad ten sukista kondikai,valdikliai ar dar kazkas pagal spec uzsakyma pagaminti,nes kiek ieskojau greito atidavimo kondiku,maziausias 30mm diametras,52 mm ilgio tokiu parametru kokius raso deisteitas,o deisteite idetas juokingai mazas pagl mano rastus,rodziau nuotraukas elektronikam,tai sake kad pagal parametrus jis tikrai mazas
-
Audrius rašė:
Salenoidas aliuminiame vamzdyje, t.y. rezervuare.
Pabandysiu suvynioti ne ant bronzinės ritės- galiu lažintis, tai neturės įtakos.
padaryk taip: apvijas vyniok ant kuo plonesnem sienelem vamzdelio (plastikas,aliumas,bronza-tai nesvarbu),rites galus istekink is ko minkstesnio plieno.Ir visa rite,ikisk I plienine ivore (3mm sieneliu storiu).Inkara tekink is ko minkstesnio plieno.O butu idealu,istekint ji is kokios roles katuskes serdies,ar kokio fabricno selenoido inkaro.
-
Nieko ten nera is elektronikos pagal spec uzsakyma.
Kondikas Nover type LS, 2200uF 63V Hi-Ripple: http://www.anglia.com/product_guide/caps/80_85.pdf
Procas PIC16F685 SOIC korpuse: http://ww1.microchip.com/downloads/en/devicedoc/41262a.pdf
Pagal specialu uzsakyma ten tik plata ir nuleistuko skoba padaryta, nu gal dar solenoidas.
jonas_m rašė:
manau kad ten sukista kondikai,valdikliai ar dar kazkas pagal spec uzsakyma pagaminti
-
teisingai liova
yra kondiku ir su ispudingiasniais parametrais
mano patarimas reik dėt ne viena kondika o pvz kokius keturis
tada mežėja vadinama vidinė varža ir greitėja atidavimas
-
kuo didesnes talpos kondikas, tuo ji ilgiau reiks kraut. energijos tvermes desnis kolkas dar galioja. kaip liova berods minejo, kad efektyviau yra maza kondiko talpa ir didele itampa (apie 300v)
daystate aisku nera nieko stebuklingo. o ir kas ten stebuklingo turetu but. aisku butu idomu panagrinet is arciau, bet nei kas duos nei kazka ten ypatingo rasciau.
vienkartiniu fotiku su blykstem prisirinkau, ziuresiu kas is to gali gautis. pagal gautus rezultatus galiu jau dabar pasakyt, kad elektomagneto kostrukcija gerokai sumazeja prie didesniu itampu.
-
Pabandžiau 2 suktuvo 12 v akumuliatorius, sujungtus nuosekliai. Ant 90 atm davė 200 m/s. Manau, kad sujungus 3 jau gautųsi kažkas į tą pusę. Ką tai reiškia?
Sadlave- tas geležies apvalkalas ant ritės turėtų kažką duoti? Šiaip ne visada ritės būna su apvalkalu.
-
Iki kiek Voltu pakraunamas kondensatorius?
-
Čia gal Berazumijus pasakys, nes nepamenu ir nelabai nusimanau.
-
Audrius rašė:
> Manau, kad sujungus 3 jau gautųsi kažkas į tą pusę. Ką tai reiškia?
Tai reiskia, kad 24V itampa tavo solenoidui tinka geriau, nei 12V. Matyt, ne be reikalo Daystate kondikas kraunamas iki 70V.
Tuos voltus tai voltmetru (http://www.google.lt/images?q=voltmeter) pamatuoti galima.
Sadlave- tas geležies apvalkalas ant ritės turėtų kažką duoti?
Tas gelezies apvalkalas su saibomis galuose sudaro magnetolaidi, kuris nukreipia daugiau magnetinio lauko i serdi. Zodziu, gerai Sadlave tau patarineja.
(http://members.wolfram.com/jeffb/visualization/solenoid.jpg)
-
Supratau. Bet būkim sąžiningi- kalbame apie salenoido optimizavimą, kuris pridėtų nuo 7 iki 16 procento galingumo, bet tikrai nepakeis reikalo iš esmės. Ane:)
Padarysiu naują ritę.
Bet kaip ir minėjau- prie ko ritė, jeigu kraunasi per ilgai?
Tarkim, kuo baigsis jei pajungsiu ne 4 AA, o 6 batareikas?
-
As padariau 3rusiu rites i QB. rezultatas panasus su visom.Padariau isvada kad ne ritej esme. Manau is 60V voniamusio nepadarysi.Tiktu nebent FT3 kokiai muskietai. nu idealiom salygom gal 1.6j ir izbezdesi bet tik tiek....
-
Su 4,5mm sunkiau pas sadlave buvo 5,5
Paprestas pavizdys STEYR. Sukeitus dudes energetic pasikeicia. 1,6>2,5
-
Vat aš irgi galvoju, jeigu prie 100 atm gaunam 80 m/s. Tarkim hipotetiškai reikia 320 m/s, kad būtų galima reguliuoti į mažają pusę. Sutikit- mechaniniam daužikliui visiškai realūs skaičiai. Vadinasi mano salenoido savybes reikia pagerinti 4 kartus, bet nepamirškime, kad ant 100 atm. 320 neišgausi.. Vadinasi mano salenoido savybes reikia gerinti bent 5-6 kartus. Realu? Sakyčiau, jeigu būčiau užvyniojęs aliuminio drato 5 apvijas ir tiek išgaučiau, būtų galima sukti galvą. Tačiau mano magnetas, kad ir ant bronzinės ritės suvyniota- vis tiek nėra jau toks nekokybiškas. Kad tuščiai nekalbėt, šiandien dar atliksiu vieną "vyniojimą".
-
reik kelt itampa iki 120V arba 240V8)
-
Jooo,kilovatu rimtu nori. Jaigu nebijant oro peridozo,galima kovini klapana bandytdaryt,su salyciu su atmosfera. Dar vienas klausimas.kokio maximum diametro,gali buti tavo selenoidas?
-
Perdariau magnetą ir išgavau 185 m/s, t.y. 1,7 j.
Ką gi, darau šiokias tokias išvadas: Berazumijaus schema veikianti, visiškai pritaikoma 4,5 kalibre. Reiktų daryti kuo mažesnio skersmens vožtuvą ir manau, kad būtų galima išgauti Daysteito kilovatus (16-22). Belieka vienintelis skirtumas- krovimosi laikas. Gaila, bet mano tikslams netinka, tad grįžtu prie patikimosios mechanikos.
-
mano schema krauna iki 36-38v. maksimumas ka isejo tokiu sprendimu isspaust. uztat gana efektyviai dirba ir baterijas taupo.
krovimo laika galima sumazint bateriju saskaita. bet negi automatui ta konstrukcija nori panaudot ?
-
ziurejau ir tuos coilgunus. na nieko ten stebuklingo nera. viskas moksliskai paaiskinama, bet ju efektyvumas siekia tik kelis %. beto pneumatikos reikalam gautus panasiai, kad su vienu sautuvu saudai o kita ant nugaros nesiojies.
-
Elektriku,sitoj temoj,netruksta.tas labai dziugina.
Bet.,. Butu gerai turet,bent viena kieta fizika. Kuris turedamas selenoido dydi ir voltaza,galetu suproektuot optimaliause selenoida.
Nes manau kad bandymu budu,maximumo nepasieksim.
Labai jau daug ten kintamuju???
-
drystu su tuo sutikt. net solenoido metalo rusis turi labai daug itakos. su coilgunais nera cia ka lygint nes ten viskas padaryta "na ura". o per kiek laiko deysteistas pasikrauna ? na nagai niezti prie jo oscilografa pajungt :)
-
Daysteitas pasikrauna greičiau nei pertaisoma spyna (bent jau pats taip pastebėjau). Spėju, kad po šūvio jo kondensatoriai nelieka tušti- tereikia dakrauti, t.y. šūviui panaudojama tik dalis sukauptos energijos.
Pasikartosiu :
"Bet būkim sąžiningi- kalbame apie salenoido optimizavimą, kuris pridėtų nuo 7 iki 16 procento galingumo, bet tikrai nepakeis reikalo iš esmės."
Argi ne taip?
Juk suvyniojau salenoidą pagal Burbulo pateiktus išmatavimus.
-
jai vandenis paskolintu savo daistate pamatuočiuau trukmes ir impulsus ant solenoido ir ant kondiko kas daros
bet jau daisteito temoi matosi kad lenkas išmataves ir daisteitas dirba su +-60V
-
Perskaites tema pastebejau, kad galiu kai kuom pagelbeti, jums reikia
(Ultra Low ESR Capacitors)ypac mazos varzos kondensatoriu. Kaip zinome is baterijos pvz 55Ah imant po 1A veiktu 55h, bet pvz. imant is jos 100A realiai del akumuliatoriaus varzos bepaimsim 5-10Ah plius minus, o gal ir maziau.Is to isplaukia,kad daug energijos prarandame bloguose kondensatoriuose.
-
grandis rašė:
jai vandenis paskolintu savo daistate pamatuočiuau trukmes ir impulsus ant solenoido ir ant kondiko kas daros
bet jau daisteito temoi matosi kad lenkas išmataves ir daisteitas dirba su +-60V
reiktu ne tik ismatuot su testeriu, bet ir oscilogramas paziuret. bet apie tai jau buvo rasyta tik va niekas to nepadaro.
-
O kas sake kad su testeriu matuos, ten su testeriu ner ka veikt,
Galiu net bandyt flasa nuskaityt
-
nemanau kad flasas nusiskaitys. as net nemeginciau - galima tik sugadint meginant. duodu 99% kad bus ijungta apsauga. beto kazkokios ten labai naudingos informacijos ir nebus. beto nagrinet svetima koda yra sunkiau nei sukurt savo. neverta vargt. idealu butu visa schema "ant popieriaus" gaut. visa kita yra padaroma. nors nemanau, kad ta schema labai skirias nuo maniskes. skiriasi tik krovimo algoritmas, kuris man visai nezinomas.
-
Su nostalgija pasiskaitinejau sena foruma :)
Pasirodo,apie elektronini dauzikli,jau nuo 2006 metu snekam ;D
Buvom snekeja ir apie svertu panaudojima,bet tos minties nieks neigyvendino.O gal vertetu :inno:
Visdelto padidint selenoido galinguma,galima labai lengvai ir daug kartu ;)
-
pagal paskutini tavo varianta tai taip,galima zaisti su solenoidu,bet jei kopinant deysteita neisivaizduoju,gal ir galima bet kaip pakelt jo galinguma kai silpna srove,isbandziau gal 7 ar 8 rites,kekvienai tai didindamas ar mazindamas viju skaiciu,max 1,4j,laukiu gal kas pakis kokia minti:inno:
-
"Visdelto padidint selenoido galinguma,galima labai lengvai ir daug kartu "
Prašome plačiau.
-
Audrius rašė:
"Visdelto padidint selenoido galinguma,galima labai lengvai ir daug kartu "
Prašome plačiau.
Su svertu
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_xcx.png) (http://s164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/?action=view¤t=xcx.png)
-
nieko gero turetu nesigaut mano galva.
svertas prisideda prie voztuvo svorio.
perdozavimas garantuotas.daugiau judanciu daliu-daugiau problemu
-
Eisiu aš geriau kitu keliu. Mechanika. Labai norisi išbandyti dvigubą daužiklį.
-
Audrius rašė:
Eisiu aš geriau kitu keliu. Mechanika. Labai norisi išbandyti dvigubą daužiklį.
KAip ant M2 ? dabar rusai jau atsisako, kodel labai nesigilinau, jei labai reikia galiu pas Demjana paklaust.
-
Ne.Du daužikliai, o tarp jų silpna spyruoklė.
-
na as turbut vienintelis lietuvoj ta dares. nera tai lengviausias kelias. jei kazkas irodytu ka lengviausias - atiduociau visa programini koda. nors as tai ir esu padares, bet as pats pasisakau uz mechanika sautuve. o del ko taip manau nesakysiu.
jei daeis reikalas, jis daeis, gerokai geriau uz mk4, tada bus galima sprest kas geriau.
praktiskai softas padarytas, is paprasto windowso viskas valdoma. norinciu gal eile ? o gal yra norinciu man alga moket koki bent jau 2000 i menesi ? nera manau ir nenusimato.
situacija kitam menesyj zada pasikeist.
-
aš kiek suprantu dabartinė plokštė dirba su 35v o tai yra tik puse kuom dirba daysteitas ir nepavyks su tokiu voltazu ka nors gero pasiekt :'(
-
na taip kazkur 35-38v. reguliuojama. pasiekt su 5.5 kalibru pavyko visai nemazai. smulkiai medzioklei per akis. o kas nors deisteito parametrus ismatavo ? jei parasyta 63v tai dar nereiskia kad ten bus tiek. paprastai daroma prielaida konstruojant apsaugai apie 70% darbines ribos. nemaciau as to deisteito viduriu tuo labiau oscilogramu tai negaliu kazka sakyt. atsils orai tai uzsiimsiu su gerokai didesnem itampom ir mazesniais gabaritais. vien del to kad butu mazesni gabaritai, nes i 2100 crosmana didelio daikto neikisi.
-
berazumijus rašė:
o kas nors deisteito parametrus ismatavo ? jei parasyta 63v tai dar nereiskia kad ten bus tiek.
Беразумиюс, Ю а киллинг ми.
Rasiau gi ne viena karta, Daystate kondensatorius pries suvi pakraunamas iki 70 V. Tai faktas.
Ta pati patvirtina ir lenkas.
-
5,5 cal. neblogi kilovatai buvo pasiekti ne elektronikos, o mechanikos dėka. Būtent- neįprastai mažas vožtuvo skersmuo.
Viskas ten gerai su tuo Daysteitu, palikim jį ramybėje. Faktas, kad jo parametrų mes nepasiekiame.
-
Tada lieka ,,ramento'' konstrukcija ;)
-
Tai ir sakau- tik išsidirbinėjant su mechanine dalim galima kažką pasiekti, o su tradicine mechanika ši elektronika per silpna.
-
is elektronines puses tikrai visko uztenka. klausimas is kokio metalo serdis padaryta, kokia jos konstrukcija, kokia viela suvyniota, kiek apviju. o is forumieciu arba nera tai zinanciu arba kazkur slapstos.
-
matei Burbulo imestus brezinius,ar tu skaitai ka kiti raso? dariau viska viens prie vieno jau pries metus,serdi dariau bemagnetinio metalo,kuris naudojamas solenoidam ,jo mazas skirtumas nuo kitu plienu magnetinem savybem,tik tai kad jis nesimagnetina,jei pameni bendraudavom telefonu,ir tada ir dabar sakau,per silpnai musa:evil1:
-
o pas daystate koks voztuvo uzdaromas skersmuo?.gal jis labai siauras?
-
jonas_m rašė:
matei Burbulo imestus brezinius,ar tu skaitai ka kiti raso? dariau viska viens prie vieno jau pries metus,serdi dariau bemagnetinio metalo,kuris naudojamas solenoidam ,jo mazas skirtumas nuo kitu plienu magnetinem savybem,tik tai kad jis nesimagnetina,jei pameni bendraudavom telefonu,ir tada ir dabar sakau,per silpnai musa
viska darai kaip Daystate tik voltu truksta puse ;D
-
Palikim tą salenoidą ramybėje. Suvyniosi iš auksinės vielos ir gausi pagerėjimą + 14 procentų. Bet juk tai ne esmė!
-
Gerai,kol nera elektronikos ant 70 ar 100 voltu.
Ar ira pas tave galimybe,pastumt reduktoriu 20mm I prieki (link pildymo voztuvo) ?:inno:
-
Pas mane? Ne. Reduktorius skersinis ir kyšo galas lauke. Tai ne bėda- tam yra patikimojo mechanika:)
-
A,jai reduktorius skersas,tai nieko nepribursi.
Tada sena gera mechanika belieka,kol elektrikai galingesne chemute nesulituos :-D
-
yra elektronika ir su 300v. kolkas eksperimentinej stadijoj, nes pas mane dabar vyksta persikraustymo darbai. pagal efektyvuma sakyciau geriau. ir maziau vietos uzima. bet jau ne karta minejau, kad reikalas ne itampoj o pacioj konstrukcijoj. su 300v zaidziuos tik del to kad arba as kazko nezinau arba tokiu gabaritu solenoido dar niekas nepadare. mintis paprasta - kazkas panasaus i coil gun, tik tiek kad dauziklis pradarytu klapana o ne vinim saudytu i skarbonkas. virtuves salygom tai kuo puikiausiai veikia, bet reikia davest iki "proto".
-
Можно попробовать многосекционный соленоид .. Катушка соленоида разделена на 2-3 секции. Напряжение подается последовательно в каждую секцию по очереди. Ширина импульса соответственно в 2-3 раза короче. Это даст равномерное распределение усилия на ударник соленоида. Разгон будет вплоть до самого штока БК. Это компенсирует потери в энергии ударника от наклона винтовки. Сейчас непонятно что происходит - в начале дается мощный импульс , дальше соленоид летит по инерции ? Если дать мощный импульс в начале - многовероятно что ударник перекашивает и он цепляется об края катушки.
Еще общая рекомендация - для повышения КПД системы , сердечник ударника надо делать магнитным. Есть огромный выбор мощных микромагнитов диаметрм 3 мм. Их можно вложить в дюралевый стаканчик и поулчить сердечник из амгнита. Это повысит КПД ударника раза в 2 как минимум. Точно также сделаны все громкоговорители . Чем мощнее магнит - там больше мощности может развить динамик колонкиитем меньше размеров он будет и выше его КПД.
http://talks.guns.ru/forummessage/30/788122-14.html
-
sakyciau cia jau coilgun'o ir pneumatikos hibridas. kaip kazkas yra man sakes - kam daryt paprastai jei galima sudetingai. cia kai turejau reikalu su japoniskom pramoninem mezgimo masinom.
-
Biski ne i tema,bet tokia durna mintis atejo :inno:
Moderatoriu padaryt elektronini :)
Kad selenoidas uzdarytu vamzdzio kanala,vostik iskridus kulkeliai.
Idomu tik ar gali taip greit sudyrbt selenoidas :inno:
-
tai kad neverta, moderatoriaus klapana puikiai uzdaro ir paskui kulkele einantis oro gusis....
-
Tiesa sakant,dar tokio nedares.Bet ir negirdejau kad kas naudotu Lietuvoj.Pamaniau kad gerai veikencio prototipo,klapaninio moderio,niekas ir nera sukures.
O gal ira ?
-
Audrius rašė:
Palikim tą salenoidą ramybėje. Suvyniosi iš auksinės vielos ir gausi pagerėjimą + 14 procentų. Bet juk tai ne esmė!
Audriau kiek pamenu Petruxa experimentavo su tokiu pif-paf vostuvu, gal tas padetu su silpnu solenoidu :)
-
Tas vožtuvas skirtas mažoms energetikoms. Per daug nesigilinau, bet jis turi trūkumų. Kaip bebūtų- šiame projekte elektronika supakuota ir numesta į stalčių. Nenoriu kišti nagų, kur visai nesusigaudau.
-
na kad buvo pasiekta apie 40j 5.5 kalibru su ta elektronika. galima buvo ir daugiau. reduktoriaus nebuvo. bet viskas daryta eksperimentiniu budu, be jokiu skaiciavimu.
solenoido esme siuo atveju biski kitokia nei daug kas galvoja. cia panasiau i coilgun. serdis turi but pakankamai masyvi ir turet vietos isibegejimui. elektrinio voztuvo principas prie tokiu slegiu tikrai netiks. turiu ideja kaip tai galima butu padaryt, bet techniskai gana sudetinga konstrukcija butu ir visiskai nepanasu i klasikine pcp konstrukcija. o ar tai pasiteisintu cia dar kitas klausimas.
-
Toks variantas,turetu padet.Jaigu zinoma uztenka vietos
(http://i164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/th_4619626.jpg) (http://s164.photobucket.com/albums/u4/sadlave/?action=view¤t=4619626.jpg)
-
Sveiki,nesu elektronikas jei nusisnekesiu tai stiprei tapkem nemetikit :)
susiduriau su siokia tokia problema ,bandau konstruoti ED ir nezinau ka panaudoti el.magneto valdymui ,reikia tranzistorinio rakto nezinau koki geriau panaudoti tranzistoriu siai dienai itampa 62V ,el.magneto viela 1mm ,sroves tikrai dideles reikia kad tranzistorius islaikytu toki galinguma
buvau pastates irl 2505 tranzistoriu kuri laika veike ,bet galu gale vistiek sudege, taigi gal patarsit koki tranzistoriu galeciau panaudot ,kad nesudegtu???
-
nzn ar as teisus, bet pas tave gali buti beda su temperaturos stabilizavimu, kas ka esu girdejas apie grafeno tranzistorius, gal jie pagelbetu,nes jie ypac pasizymi nanomasteliniu aušinimo efektu
-
Pagal srove irl2505 turetu laikyti,bet jo darbine itampa max 55v,o pas tave maitinimas 62v. Bandyk deti mosfeta kad ir mazesnio amperazo, bet itapa kad butu apie 110v. Pas mane pvz. itampa 400v. tai as idejau koki tai mosfeta is seno kineskopinio monitoriaus,bet dabar nepamenu koks tiksliai tranzas nes tas buvo pries gerus tris metus,o sautuvo ardyti tingiu vien del paziurejimo.Zodziu, reikia eksperimentuoti,as irgi pamenu kelis tranzus sukurenau kol idejau tai kas tinka.
-
as naudojau irfz44a. valdymas 5V per 10k. Jegos grandine 50V. Dirbo tvarkingai...
-
del grafeno tranzistoriu, kaip minejau nesu elektronikas kur pirkt nezinau (neradau) ,del irfz 44a kiek randu inete tai 55-60v darbine itampair 49A turbut man permaza,mazint itampa imanoma ,bet taip prarasiu dali galingumo (nepriimtina) aisku jei pakelciau itampa iki 300-400v sroves gerokai sumazetu, ir tranzus galima butu parinkt ,bet itampos kelt su esama schema jau beveik neimanoma ,taigi kolkas tupikas nebent yra tranzistorius dirbantis su 62V+ ir su daug A, nes irl2505 104A bet itampa55V
-
Ar pakankamas buvo tranzitoriaus ausinimas ?
-
Ausinimas cia neprieko.Tranzas dirba kaip raktas,vadinasi jis visa laika uzsidares,o atsidaro tik trumpam laikui ty tokiam kokio ilgio parinkai atsidarymo impulsa.Jei tranzas diirbtu kokiu bent 100Hz dazniu tai tada taip,jis kais ir jau reikes galvoti apie radijatoriu.Dabar del sroves,Omo desnio dar niekas nepakeite,gali paskaiciuoti kokia srove tekes per solenoida,pamatuoji jo varza,zinai darbine itampa ir suprasi kokia min srove turi laikyti tranzas.Jeigu kelsi itampa prie tos pacios varzos,srove dides,tas pat bus jeigu mazinsi varza palikdamas ta pacia itampa.Kalbant is esmes ,jeigu nori dideles galios be peredozo net ir su 400v nieko gero neispesi,as gavau apie 40j ,bet peredozas zveriskas,nes kad pramustu voztuva reik silpnint jo spyruokle (poreduktorinis pas mane 150bar) ko pasekoje voztuvas uzsidaro letai ir gaunasi tas kas gaunasi.Sprendimas elementarus,eini i parduotuve kuri prekiauja uzuolaidom,karnizais ir kitokiais aksesuarais ir nusisiperki magnetinius uzuolaidu laikiklius(ar surisejus,nezinau kaip tiksliai juos pavadinti,toks daiktas kur du magnetai ideti i dekoratyvini korpusa ir sujungti ~15cm troseliu) islupi magneta,tvirtini is galo solenoido(aisku ant sautuvo korpuso,o ne ant pacio solenoido) ir bus tau laime.Tik reik parinkt arba sroves tekejimo krypti per solenoida,arba apversti magneta, jeigu nesigauna reikalingas mag. lauko poliariskumas ty gali buti taip,kad magnetas ne stums,o trauks inkara.Taip padarius neriekalinga pasidaro inkaro atmetimo spyruokle,nes inkaras atsoksta nuo voztuvo ir mirtinai prilimpa prie magneto.Su tokia konstrukcija is QB79 as gavau 55j praktiskai be peredozo.Zodziu reikia padarius elektronika suderint dar ir mechanika,nes kitaip rezultatu geru nebus.
-
Rinkis tranzistorių su tinkama darbine įtampa, o jei nepaveža srovės junk lygegrečiai kelis tranzistorius. Kaip pvz gali naudoti IRF9540N. Jei naudoji didesnę darbinę aišku, kad jį anksčiau ar vėliau pramuš. Taip pat atkreipk dėmesį, kad dirbsi ne nuolatinės srovės rėžimu, tranzistorių išlaikoma trumpalaikė srovė dažnai daug didesnė nei nuolatinė.
Sveiki,nesu elektronikas jei nusisnekesiu tai stiprei tapkem nemetikit :)
susiduriau su siokia tokia problema ,bandau konstruoti ED ir nezinau ka panaudoti el.magneto valdymui ,reikia tranzistorinio rakto nezinau koki geriau panaudoti tranzistoriu siai dienai itampa 62V ,el.magneto viela 1mm ,sroves tikrai dideles reikia kad tranzistorius islaikytu toki galinguma
buvau pastates irl 2505 tranzistoriu kuri laika veike ,bet galu gale vistiek sudege, taigi gal patarsit koki tranzistoriu galeciau panaudot ,kad nesudegtu???
-
Aciu visiems uz atsakymus ,aciu,kad nepasididziavot ir pataret :beer:
del mechanikos derinimo,dar toli ,bet turesiu omeny,o magnetus turbut galima naudot nebutinai is uzuolaidu laikikliu,nebent ju forma labiau tinkama ar kaina labai patraukli (as tam reikalui galvojau nusipirkt neodimio magneciuka is lemonos ar evitos)
omo desni kazkada girdejau ir bandziau juo pasinaudoti ,el magnetas viela1mm 250+-viju tikslios varzos greiciausiai nezinau nes testeris kuri turiu pigus ir paklaida turbut nemaza ,bet kiek jis rodo tai 0.3omo taigi prie 62V srove turetu buti 206A parinkinedamas tranzistoriu labiausiai bijojau butent del sroves ir rinkausi (kiek radau) galingiausia irl2505 jo parametrai 55V 104A impulsiniam rezime turejo laikyti iki 360A todel pasirinkau ji ,bet suklydau :(
del ausinimo ,radiatoriaus nestaciau kai sudege jis net nebuvo karstas tai manau problema ne cia
del IRF9540 manau nelabai tinka nes jo laikoma srove apie 20A
radau IRF540 jo srove apie 30A tai daugiau nei IRF9540 ,bet nezinau ar to pakaks,o del lygegretaus pajungimo uztektu tiesiog pajungti antra travzistoriu ar reiktu kazkaip ipatingai juos sujunkti su papildomom varzom ar dar kazkuo?
-
Tai as ir sakau,kad perkaitimo cia negali but,itampa darbine virsyta tai ir sudege.0,3omo ten tikrai negali buti,bus daugiau,tau kokiu 50-60A pastovia srove laikancio tranzo turi but sociai,tik itampa turetu but apie 100v,nes matai netik mechanikoj ,bet ir elektronikoj egzistuoja toks dalykas kaip atsargos koeficientas,jeigu nori kad dirbtu ilgai ir patikimai reikia uzmesti atsargos.Magneto forma labai tiko,todel ir dejau toki,nes ten pats magnetas dar idetas i tokia metaline lekstele,tai as magneta iskrpsciau is jos,lekstele pragreziau ir prisukau prie galinio kamscio,tada magneta pasodinau aygal ant kliju ir ok.
Beje, o pagal kokia schema krauni, kad negali itampos pakelt? Su aukstesne itampa kondikas greiciau kraunasi ir reguliavimo galimybes platesnes
-
schema rinkausi kuo paprastesne ir lengvai padaroma radau toki DC/DC keitikli mikroschema LM2577 kadangi inete radau aprasima iki smulkmenu netgi PCB plokstes spausdintine versija buvo tai pasirinkau ja , o itampos negaliu kelt nes vidinid tranzistorius (toje mikroschemoje laiko 3A ir 65V )kaip minejai reikia rezervo tai itampa sukeliau iki 62V na dar keli V imanoma bet tokiu atveju viskas dirbs ant galimybiu ribos idesiu nuoroda gal kam prireiks
http://translate.googleusercontent.com/translate_c?depth=1&ei=5jzkS4jXI9SiON3k3NsN&hl=ru&prev=/search%3Fq%3Dhttp://www.adrirobot.it/convertitore_dc-dc/convertitore_dc-dc.htm%26num%3D50%26hl%3Dru%26newwindow%3D1%26client%3Dopera%26hs%3DLqQ%26rls%3Dru&rurl=translate.google.ru&sl=it&u=http://www.adrirobot.it/convertitore_dc-dc/convertitore_dc-dc.htm&usg=ALkJrhhVOfUlUCVnTbwCizDEvBTndfpoUw#LM2577 (http://translate.googleusercontent.com/translate_c?depth=1&ei=5jzkS4jXI9SiON3k3NsN&hl=ru&prev=/search%3Fq%3Dhttp://www.adrirobot.it/convertitore_dc-dc/convertitore_dc-dc.htm%26num%3D50%26hl%3Dru%26newwindow%3D1%26client%3Dopera%26hs%3DLqQ%26rls%3Dru&rurl=translate.google.ru&sl=it&u=http://www.adrirobot.it/convertitore_dc-dc/convertitore_dc-dc.htm&usg=ALkJrhhVOfUlUCVnTbwCizDEvBTndfpoUw#LM2577)
jei nepaslaptis kokias schemas naudojate jus? domintu su aukstesne itampa?
dar kalusimas per kiek laiko uzktauna kondensatoriu(kiek mkf?) nuo 0iki darbines maksimalios itampos?mano atveju nuo 4x1.2V D tipo akumuliatoriu nuo 0 iki 62V uzkrauna per 2-3s kondensatorius 11000mkf
dar klausimas apie pati el magneta kokio skersmens dauziklis?koks isorinis skersmuo rites ?koksrites ilgis? na ir vielos storis?
mano atveju dauziklis 8mm,rites ilgis 60mm rites skersmuo 23mm viela 1mm
-
As dariau ant UC3843 tai irgi is esmes konverteris,nors skaitosi PWM controller su itampos stabilizacija(kas irgi labai svarbu) kondikas dabar nepamenu lygtai 330 ar tai 470mkf ant 400v. uzsikrauna per sekundes, gal kiek ilgiau kraunasi pats pirmas ijungimas,bet saudant kraunasi staigiai, tiksliai nepasakysiu per kiek laiko, bet irgi gal 2-3sek. Ant mikroschemos isejimo staciau mosfeta kaip pap. stiprinimo kaskada todel ir itampos aukstos nebaisios.Siap schema kuriau pats ,o tas buvo senai tai niuansu nepamenu,jeigu labai reikia paieskosiu tarp popieriu kazkur turetu but pabraizyta mano kuryba.Maitinimas 11.1v licio baterija,lygtai dejau 4 pirstelius ir jungiau ne visus nusekliai,bet maisytai kad gautusi voltazas normalus ir talpa maksimali.Dauziklio skersmuo irgi panasus as paemiau is seno juostinio mago el magneta,jis buvo per storas tai nuvyniojau ir rites krastus apipjausciau kad i kubo vamzdi lystu,bet ilgis jo tai tikrai ne 60mm,ilgesnis gal kokiu 100mm,o viela kokia buvo tokia ir palikau,tai net ir nezinau,nei kiek ten viju,nei koks jos storis
-
schema tikrai butu idomu pamatyti nes galvoju apie aukstos itampos keitikli tik kolkas nieko tinkamo neradau
-
Omo desnis čia ne visai vietoje. Atminkit, kad paduodate trumpą impulsą į indukcinį elementą egzistuoja pereinamieji procesai, trumpai tariant induktyvioji varža ne tas pats kaip varža nuolatinei srovei. Be to kai tranzistorinis raktas uždaromas, indukcinis elementas gali sugeneruoti priešingo poliarumo savindukcijos įtampą, kuri gali gerokai viršyti maitinimo įtampą (pavojus pramušti tranzistorių).
Tranzistorių lygegretinimas priklauso nuo konkrečios schemos, jei tavo tranzistorinio rakto valdymo grandinė susitarkys su padidėjusia valdymo srove tai junk du tranzistorius lygegrečiai.
Aciu visiems uz atsakymus ,aciu,kad nepasididziavot ir pataret :beer:
del mechanikos derinimo,dar toli ,bet turesiu omeny,o magnetus turbut galima naudot nebutinai is uzuolaidu laikikliu,nebent ju forma labiau tinkama ar kaina labai patraukli (as tam reikalui galvojau nusipirkt neodimio magneciuka is lemonos ar evitos)
omo desni kazkada girdejau ir bandziau juo pasinaudoti ,el magnetas viela1mm 250+-viju tikslios varzos greiciausiai nezinau nes testeris kuri turiu pigus ir paklaida turbut nemaza ,bet kiek jis rodo tai 0.3omo taigi prie 62V srove turetu buti 206A parinkinedamas tranzistoriu labiausiai bijojau butent del sroves ir rinkausi (kiek radau) galingiausia irl2505 jo parametrai 55V 104A impulsiniam rezime turejo laikyti iki 360A todel pasirinkau ji ,bet suklydau :(
del ausinimo ,radiatoriaus nestaciau kai sudege jis net nebuvo karstas tai manau problema ne cia
del IRF9540 manau nelabai tinka nes jo laikoma srove apie 20A
radau IRF540 jo srove apie 30A tai daugiau nei IRF9540 ,bet nezinau ar to pakaks,o del lygegretaus pajungimo uztektu tiesiog pajungti antra travzistoriu ar reiktu kazkaip ipatingai juos sujunkti su papildomom varzom ar dar kazkuo?
-
(http://img820.imageshack.us/img820/1482/8dd5afd199d2448cbd316d8.png)
cia parodytas stiprintuvo galinis kaskadas, Q9 ir Q10 sujungti lygiagreciai.
-
kad ind varza yra kas kita tai suprantama,bet siuo konkreciu atveju omo desnis pades zmogui suprasti ko reikia siekti amperazo prasme Nemanau,kad Dariuss dabar prades matuoti ar skaiciuoti savo solenoido ind varza ,atbulines itampas ir tt ir kt,cia viskas yra paprasciau,pagal omo desni primeti kas gaunasi su amperazu,rinkdamas tranza uzmeti atsargos pagal amperaza ir pagal itampa nu ir veiks tas raktas nera cia kokiu tai stebuklu,ir nera cia tokiu sroviu ir itampu kad reiktu du tranzus lyg. jungti,siais laikais pilna visokio plauko mosfetu,igbt ir kitokio velnio, nematau problemos parinkt tinkama.
-
Nežinau ar kas skaičiuos, bet atlikus nesudėtingus skaičiavimus (žinant vijų skaičių 250) ir maždaug įsivaizduojant ritės dydį man gaunasi, kad prie 62V įtampos rite tekės 15...20 A srovė. Žinoma, galima parinkti gerokai didesnių paramatru galinį kaskadą ir nesukti sau galvos su skaičiavimais.
-
giEdriuZzz dekui uz pavizdi lygiagretaus jungimopagal Universalaus skaiciavima man turetu tikti IRF540 tranzistorius jis laikao iki 30a aisku impulsiniam rezime gerokai daugiau,tai sekantis zinksnis statysiu IRF540 ,o jei ir jis sudegs tada bandysiu juos junk lygiagreciai nes nerandu(arba nezinau kur ieskoti :) )dar galingesniu tranzistoriu ,jei darbine itampa 55-60V tai su didelem srovem dar randu ,o jei itampa 100v tai IRF540 pats galingiausias ka radau
-
na ka ieskau toliau IRF540 neisgyveno kitaip sakant suveike 1 karta ir sudege vadinasi ten tikrai ne 15-20A sroves begioja :D reikia gerokai galingesnio tranzistoriaus manau ,kad net sujungus 2vnt IRF540 gali buti mazai
-
Pralupo ne del sroves, o del itampos piko,dek laikanti didesne itampa,kad ir su mazesne srove.Dar butu idomu pamatyti kaip tu ta valdyma issprendes ty kaip suformuojamas impulsas koks bent apytikslis jo laikas,amplitude nu ir pats tranz. raktas kaip pajungtas.Nu nera cia ir but negali stebuklu,is esmes tai cia visai paprasta schemotechnika.
Savaitgali turesiu laiko surasiu savo daryta schema galesi palyginti,galu gale praardysiu savo kuba ir pasakysiu tiksliai kokie tranzai sudeti nes nu nepamenu dabar niekaip ka as ten sukisau,tik zinau tiksliai,kad nieko spec.nepirkau,dejau kas buvo po ranka
-
pirmuoju atveju kai tranzistorius buvo irl2505 kurio parametrai 55V ir 104A sudege del itampos nes mano keitiklio itampa 62V(jis isgyveno +-60kartu nors itampa buvo gerokai dydesne),bet antruoju atveju tranzistorius irl540 jo parametrai 100V ir apie 30A taigi jis turejo itampos rezerva ir nemaza, o sudege is pirmo karto, tai nenoriu tiketi ,kad sudege del itampos
lyginti tavo varianta su maniskiu manau neteisinga ,nes pas tave auksta itampa ir gerokai mazesne srove,o pas mane atvirksciai itampa netokia jau didele ,o srove tikrai nemaza ,cia kaltas el.magnetas tiksliau jo viela 1mm ir 250viju turbut nelabai tinkamas variantas ,bandau speti ,kad tavo el.magnetas tures gerokai plonesne viela ir daugiau viju ,o is to seka ,kad jo vartojama srove bus gerokai mazesne todel tranzistoriai kurie tinka tau netiks man (aisku cia tik mano ismastymai)
impulso valdyma atlieka ne555 impulso trukmes realios nezinau oscilografo neturiu,o kaip kitaip pamatuot nezinau,bet pagal paskaiciavima max impulsas turetu buti 10ms
schema skolinta su nedideliais pakeitimais
dabar net nezinau ka toliau daryti matau du kelius pirmas dar galingesnis trancistorius (radau irfp2907 bet jis nepigus ir sudegint dar kelis tokius nenoreciau)
antras kelias pervinioti solenoido apvijas plonesne viela
jei rasi savo schema su aukstos itampos keitikliu tai labai laukiu :)
-
Atsiųsk ritės geometrinius matmenis t.y. visos ritės ilgį, storį ir vidinės skylės diametrą.
-
matmenis tokie rites korpuso ilgis ta vieta kur viniojamos apvijos 60mm ,korpuso storis ta vieta kur viniojasi pats pirmas sluoksnis vielos 11mm ,isorinis rites diametras 23mm, viela 1mm varine dauziklio skile ir dauziklis 8mm,rites korpusas POM-C (plastikas),suviniojau 5 sluoksnius vielos (1sluoksnis 50viju +-)
-
Negerai,vyniok is plonesnes vielos.Pas tave greiciausiai istikruju apvijos varza 0,3 ar 0,5 omo,kas mano durna galva mazai,reik kad butu kokiu 1,3-1,5omo,bus paprasciau draiveri parinkt.Dar vienas dalykas,stenkis rite ,kiek leidzia sautuvo korpusas, ilgesne daryti nes kai trumpa rite mazai gaunasi kelio isibegeti inkarui ir del to mazeja smugio jega.Impulso formavimas ir pas mane taip pat darytas ant ne555,tik man aukstos itampos formavimas ant LM tai nepatinka geriau ant UC su isoriniu kaskadu.Schema radau,tik ten mano ant popieriaus priterliota perbraizysiu normaliai,surasysiu komponentu nominalus realius kokie sulituota,bet tas bus tik savaitgali,o rite tai ,patariu, vyniok kita,
-
Suvedus duomenis į "online" skaičiuotuvą internete gaunu, kad ritės induktyvumas 0,2mH, ritės varža nuolatinei srovei 0,24 Omo.
Jei tavo impulsas 10ms trukmės, tuomet bendras ritės impedansas 0,36 Omo. Taip išeina jei tavo tranzistorius pilnai atidarytas, o kondensatoriaus vidinė varža artima nuliui rite turėtų tekėti 170A srovė.
P.S. Vakar kuomet nežinojau ritės parametrų buvau gavęs 4mH induktyvumą. Pagal vakarykščius skaičiavimus gavosi kad rite turėtų tekėti ~23A srovė
-
na va viskas siektiek aiskiau sroves tikrai arkliskos ,teks vinioti kita solenoida,gal galima butu nuoroda i ta "online"skaiciuotuva ,kad pasistudijuoti koki geriau vinioti solenoida
-
Internete kalkuliatorių pilna išsirink sau patogiausią. Į paieškos langą įrašyk tokią ar panašią frazę: "online coil inductance calculator"
Jei tinka naudok, kad ir šitą: http://coil32.narod.ru/calc/multi_layer-en.html (http://coil32.narod.ru/calc/multi_layer-en.html)
Pastebėjau, kad neženkliai, bet skiriasi skirtingų skaičiuoklių suskaičiuojami duomenys
-
Daejo rankos praardyti kuba,valdyme raktas stovi 2SK1010(pagal datasheeta I.pulse=16A,U=500V),bet pas mane sol. apvijos varza 28,6 omo,todel ir prie 400V tranzas laiko.Prisegu schema braizyta su DesignSparkPCB,softas free,galima parsisiusti.Vietoj scemoj parodyto 2V stabilitrono as pastaciau LEDa,gaunasi netik ijungimo,bet ir kondiko uzkrovimo indikacija(kai kraunasi sviecia ryskiai,uzsikrovus prigesta).
-
Aciu Vidma uz schema ,dar klausimas schemoje tranzistorius bsh7141 nesu zinovas ,bet tokio nerandu ir jokios info apie ji,tai klausimas kokie jo parametrai? ir dar koki droseli panaudojai?dar idomu del itampos stabilizavimo kokiu tikslumu stabilizuojama itampa 1V? 0.5V? ar 0.1v?
-
Del stabikizacijos neatsakysiu,nepamenu,bet galima pagal datasheeta paziuret jei labai reikia(alldatasheet.com).Tranzas paimtas is seno monitoriaus plokstes U=600V I,pulse=30A,ka nors panasaus galima parinkti manau,pvz:SPP20N60S5.
Na o koks induktyvumas tai nezinau,zinau tik, kad parinkinejau is kokiu 5 variantu, kai buvau praardes kuba ziurejau,bet ant rites jokiu uzrasu nera,negaliu nominalo pasakyti,islituot ir matuoti nenorejau,bandyk parinkti,pradek nuo kokiu 100mH ir ziurek kas gaunasi.
-
Dar karta aciu uz schema,viskas veikia ,itampos stabilizavimas +- 0.1V manau ,kad labai gerai,
lyginant su lm2577
pliusas galima uzkrauti aukstesne itampa
minusas kraunasi leciau ir reikia aukstesnes itampos pradinio saltinio(LM veike nuo 4.8v, o uc3843 veikia nuo 8V)
-
Dar karta aciu uz schema,viskas veikia ,itampos stabilizavimas +- 0.1V manau ,kad labai gerai,
lyginant su lm2577
pliusas galima uzkrauti aukstesne itampa
minusas kraunasi leciau ir reikia aukstesnes itampos pradinio saltinio(LM veike nuo 4.8v, o uc3843 veikia nuo 8V)
I sveikata ;) nera uz ka. 8V mait. tai cia jau riba,daryk daugiau ,as tai visokius variantus isbandziau bet apsistojau ant licio akumu,pobrangiai nauji kainuoja, bet talpa ir amperazas gaunasi geras,atsaudau dezute 500vnt. ir dar kraut nereikia.Del uzkrovimo laiko tai labai priklauso itampos ir kondensatoriaus,pabandyk pazaisti su kondiko talpa ir itampa.
-
sena ... pamirsta tema ...
vis noris prisiminti, o salti ziemos vakarai visai tam tinka.
radau gana nemazai visai normaliai susistemintos info (rusiskai) apie elektromagnerinius dauziklius ir nuleistukus :
http://forum.guns.ru/forummessage/24/1736452.html (http://forum.guns.ru/forummessage/24/1736452.html)
-
ner kas veikt tokiu oru tai is nebuvimo kas veikt surinkau valdikli tokiam varikliukui - http://www.aliexpress.com/item/4-3g-Mini-Micro-Servo-for-RC-Airplane-Helicopter-Ultra-Light-PTCT/1981449065.html?spm=2114.01020208.3.122.vFF2do&ws_ab_test=searchweb201556_3,searchweb201644_5_79_78_77_82_80_62_81_61,searchweb201560_6 (http://www.aliexpress.com/item/4-3g-Mini-Micro-Servo-for-RC-Airplane-Helicopter-Ultra-Light-PTCT/1981449065.html?spm=2114.01020208.3.122.vFF2do&ws_ab_test=searchweb201556_3,searchweb201644_5_79_78_77_82_80_62_81_61,searchweb201560_6)
na ir rezultatas visai neblogas. labai smagiai jis sukiojas. deja mano atveju jis netelpa.
eiles laukia va toks :
http://www.aliexpress.com/item/free-shipping-2pcs-1-5g-super-micro-digital-servo-linear-steering-gear-for-plane-model/32355076526.html?spm=2114.01020208.3.2.qz2xyN&ws_ab_test=searchweb201556_3,searchweb201644_5_79_78_77_82_80_62_81_61,searchweb201560_6 (http://www.aliexpress.com/item/free-shipping-2pcs-1-5g-super-micro-digital-servo-linear-steering-gear-for-plane-model/32355076526.html?spm=2114.01020208.3.2.qz2xyN&ws_ab_test=searchweb201556_3,searchweb201644_5_79_78_77_82_80_62_81_61,searchweb201560_6)
zadu visa tai sumontuot i bsa, bo gimtasis nuleistukas nera idealus... tikiuos, kad uzdelsimas nebus per didelis.
-
tos pigios analogines truputi letos. Reiktu ziuret bent jau i skaitmenine su didesniu greiciu... Dar esu pastebejes ,kad kol nera signalo. pajungus maitinima serva pajuda. Tai ar nebus kad pajungus akuma bus suvis ?
-
pala pala kokios skaitmenines ? kad principas tas pats net pramoniniuose to tipo varikliuose. praktikoj esu susidures tik su optiniu encoderiu vietoj potenciometro. o greicio tai va negaliu sakyt ar uzteks realioj konstrukcijoj, bet "is akies" to uzdelsimo neturetum pastebet. varikliukas nors ir labai mazas, bet ir sukas labai smagiai. beto bet kuriuo atveju nuspaudus nuleistuka suvio is karto vistiek nebuna - kazkoks uzdelsimas sistemoj vistiek yra.
del suvio ijungus - cia klausimas idomesnis, nes dabartinis varikliukas kai nepaduotas valdymo signalas tiesiog sukas ratu. to neturetu but - jis turetu stovet arba atsistot i 0 pozicija be jokiu valdymo signalu. nurasysiu ant "kinietiskumo" :) na +- biski pasisukt iki 0 gali. suvio vienaip ar kitaip ijungus vistiek nebus jei pirmiau ijungsi o paskui tik uztaisysi, varikliukas jau bus 0 pozicijoj. beto jei jo per prievarta nenusuki jis ir isjungus pasilieka 0 pozicijoj. tiksliau paskutinej nustatytoj. beto maitinima i varikliuka, per tranza planuoju paduot is kontrolerio, kai jau viskas pasileis.
vienaip ar kitaip kol kas tai tik teorija ir sioks toks maketas ant stalo. laukiu is kiniecio lauktuviu. prie to pacio dar radau ir "super micro" zingsniniu varikliu, bet su jais blogiau, nes jie is prigimties "nezino" savo pozicijos ijungus. reiktu papildomo daviklio.
visa tai as taikau ziuredamas i bsa - jame vietos labai mazai o jegos nuspaust reikia nemazai. bet manau ta konstrukcija turi nemaza potenciala spyruokliniams, kur su nuleistuku viskas gerokai sudetingiau, ir norint davest iki fwb ir panasiu daugumoj atveju reikia labai daug dildymo/poliravio.
-
Na principas tai tas pats. Tik skaitmenines tipo turetu but greitesnes PVZ 0.03 sec/60°, o analogine pvz 0.24 sec/60°.
Ten dar kazkas su valdymo signalo dazniu skiriasi. Paprasta dirba iki 50Hz , skaitm. iki 300Hz . Na sautuvui gal tai nera labai aktualu.
Keista del to sukimosi ratu . Ten gi ant dantraciu stabdis yra. ir potenciometras tada turetu prasisukti. Nors su tom po 1$ servom tai visko gali but. Turejau keleta tai visos subyrejo, dabar tik su metaliniais dantraciais naudoju (ATSIPERKA su kaupu).
PS katik pameginau (power hd digital) serva . Pajungus tik maitinima nieko nevyksta. Net nesujuda.
-
servo varikliai iprastai prasisuka - nera ribotuvo ir potencas be ribojimo, skirtingai nei garso reguliavimui ar panasiai. tiksliau yra 2 tipu, bet man ner pakliuves su ribojimu. cia nieko tokio. bet va del ko jis sukas tai nesuprantu - gal maitinimo per mazai ar nestabilus - is usb imu kolkas. be kondiko lygiagreciai isvis pusi gaudo. prijungus prie 3.7v batareikos nesisuka kol nepradeda eit valdymo impulsai, kaip ir turi but.o tie metaliniai kiek ziurejau yra didesni, o man jau ir tas super micro vos telpa.
p.s. jop - varikli uzmaitinus tik is batareikos viskas kaip turi but - stovi, gaves impulsu atsistoja i 0, jei ne 0 stovi. rimtesnis varikliukas dar turetu but sleep mode kol impulsu nera, maniskis "bando" islaikyt esama pozicija.
-
siek tiek pasedejimo saltais ziemos vakarais :
(http://host-photo.com/thumb.php?f=xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx1.jpg) (http://host-photo.com/photo.php?f=xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx1.jpg)
gana stipriai abejojau ar uzteks tokio mazo elektromagneciuko, bet uzteko. "firminis" deje buvo sugadintas su per ilgu tvirtinimo varzteliu, tai buvo pervyniotas. viela gal koks 0.2-0.3mm, bet gerokai storesne nei "firmine". dabar paaiskejo kur pripjauti kur nukirpti. visa konstrukcija dariau su galimybe gryzti atgal prie mechanikos ir su minimaliais nauju detaliu konstravimais. maitinimo saltinis isduoda 35v (paprastas konverteris uz 2$), nemegstu instukciju - ten parasyta iki 5v su originalia apvija. na veike, bet neturiu supratimo ka tokio miniatiurinio su tokia jega tas elektromagnetas turejo veikt.
-
Ukrainičių kūrinys :) https://www.youtube.com/watch?v=Lb0R_VBhqEU (https://www.youtube.com/watch?v=Lb0R_VBhqEU)
-
oj kiek tu ploksciu jau pridaryta ... tik kazkaip nepasiteisina.