|
Čia galite matyti visus šio nario pranešimus. Matote tik tuos pranešimus, kurie buvo paskelbti jums prieinamose lentose.
Žinutės - liova
Puslapiai: [1] 2 3 ... 134
1
« Įrašytas: 2025.02.22-17:56:16 »
Turbūt turi omeny bokštelių nunulinimą - kad toje padėtyje, kur prišaudei, bokšteliai rodytų nulius. Tokias galimybes turi tikrai ne visos optikos - jaudintis dėl to neverta. Kur nors užrašyk, kokia padėtis reiškia "nulį" ir tiek. Gali savo skalę nusipiešti: https://m.youtube.com/watch?v=ykP6eC7Brks Būna custom bokštelių / būgnelių su papildomomis funkcijomis, papildomų skalių ir dar daug visokių įdomių dalykų. Vistik, manau, kad šiuo metu labiausiai verta investuoti į treniruotes bei kulkas. Su laiku gal visą optiką pakeisi į kitą - kai jau žinosi, kokios ir kodėl būtent tokios tau reikia. HFT šauliai treniruojasi bei visą trasą atšaudo net neliesdami optikos - ir nieko, kai kas netgi visai gerai pataiko  Aš pats šaudau pagal MD, bokštelių nesukiuoju. Ir susipainioti tame sukiojime pasitaiko, ir pigesnės optikos ne visada daro būtent tai, ko norėtum - kai daug jas sukioji. Pagal MD man statistiškai gaunasi kiek geresnis rezultatas.
3
« Įrašytas: 2025.01.23-23:11:05 »
Bandyti optikos tau juk niekas nedraudžia ir netrukdo. Jei daug į ją neinvestuosi - tai didelio nuostolio ir nebus. Gali nors ir šautuvinę optiką pabandymui uždėti - nuo atramos gal net ir taikinį per ją pamatyti pvyks. Kolimatoriai padeda taikytis greitai. Pataikyti kuo tiksliau neskubant - ne labai. Originalūs HW44 mechaniniai taikikliai yra klasikiniai ir visai geri. Numanau, kad kol kas nė pusės jų potencialo neišnaudoji. Iš kitų konstrukcijų man visai patinka TruGlo tipo (su šviesolaidžiais), GhostRing tipo (panašu į dioptrą pistoletui). Šautuvui labai gerai tinka dioptras, su reguliuojamom / keičiamom diafragmom ir skylė per vidurį. https://shop.mec-shot.com/en/duplex-varioHW44 turi apatinį bėgelį, kur visai patogu tvirtinti lazerį. ~5mW žalias lazeris dieną jau matosi, bet patalpoje ar prieblandoje bus stipriai per ryškus, akins. Net 1mW raudono lazerio temstant jau būna stipriai per daug. Gali pabandyti kokį nors nedidelį, nesunkų bei nebrangų - ir matysi, kiek tau tinka bei patinka. Kai PCP be atatrankos - absoiuti jų dauguma išgyvens. Tiems, kam reikia 9mm ne pneumatikai - jau sunkiau išsirinkti. Nnuo stiprių smūgių pigiena nusimuša, sugenda, subyra, išsiardo. Labai individualus dalykas tie taikikliai - todėl ir prikurta jų devynios galybės.
4
« Įrašytas: 2025.01.23-19:16:18 »
Rekomenduočiau pabandyti GERUS mechaninius taikiklius arba lazerį. Kolimatorius vargu ar leis pataikyti tiksliau, nei gera (pvz. matchinė) mechanika ar lazeris. Kolimatoriai turi ir kažkiek paralakso, ir gana didelę taikymosi žymę - tai neprideda tikslumo. Patalpoje, pastoviam atstumui lazeris tinka turbūt idealiai - minimizuoja daugelį taikymosi paklaidų. Lauke, kai saulėta - jau stipresnio lazerio reik, nes 1mW ant saulės apšviesto taikinio beveik nesimato. Didžiulis lazerio pliusas - akivaizdžiai matysi, kaip trukdai pistoletui šaudyti. Visą procesą galima nufilmuoti ir išalizuoti sulėtinus - visai įdomu. Po to praeis noras dėti x10 taikiklį ant pistoleto Dideli bei sunkūs taikikliai keičia pistoleto balansą - todėl man patinka lengvi bei maži.
5
« Įrašytas: 2024.12.21-23:01:47 »
Man savų ir svetimų reikalų didelė eilė - nei iki treniruočių, nei iki varžybų jau kurį laiką neprieinu. Kažkada gal susitvarkysiu.
Seniau D kategorija buvo žmogiškųjų išteklių šaltinis ir į C požiūris buvo švelnesnis.
Ištrauki iš rūsio ar palėpės PPP ar nusiperki už ~100 pinigų - ir jau dalyvauji, draugiškose varžybose mielai priimdavom visus.
Dabar su D labai nepasišakosi, o su C - biurokratijos nemažai ir už ~100 nieko tinkamo nepaimsi. Už ~1000 ir tai ne labai kas gaunasi, nes dar ir priedų visokių reik.
Daug noro ir nemažai investicijų reikia.
Yra nemažai liaudies su voniamušiais - tie į varžybas net nevažiuoja, nes chrono nepraeis.
Reikėtų tą pradinį slenkstį kaip nors sumažinti - kad būtų paprasčiau pradėti, pabandyti, įsitraukti.
Labai daug davė veiklūs, energingi, idėjiniai žmonės - Žalias7, Lii, Burbulas, Grnnk, Jonas, Alfa, Audrius, Aidas, Langas, Hadas, taip pat LFTSA bei kitos organizacijos ir daug kitų gerų žmonių - atsiprašau, visų neišvardinsiu. Matyt, energijos bei įkvėpimo resursai ne pas visus yra neišsenkantys bei neriboti.
Vis dar prisimenu kai kurių dalyvių nesportinį elgesį varžybų metu, nors jau praėjo nemažai metų... Ta kova dėl medalio bet kokia kaina tokia keistoka kartais būdavo - bet kažkaip ir jie jau senokai nebekovoja.
Prisimenu ir puikių sportinikų, su kuriais varžytis buvo išties labai smagu - džiaugiuosi, kad turėjau tokių galimybių ir jaučiu jiems pagarbą. Jie savo pavyzdžiu padėjo man eiti pirmyn.
Lenkijoje su 17J gerokai paprasčiau, nei pas mus.
Yra paprastas palyginimas:
A = tai, ką kiekvienam iš mūsų duoda hobis / sportas;
B = tai, ką reikia ivestuoti, kad gautum A.
Kai A >> B - gauname amžiaus pradžią;
A > B - kilimą, progresą;
A = B - stagnaciją;
A < B - recesiją.
6
« Įrašytas: 2024.11.24-12:28:28 »
Pamiršau paminėti 1 svarbų niuansą.
Tokios talpos baterijoms dažnai dalis celių jungiamos lygiagrečiai - pvz. 12S 10P.
Tame yra nemažai rizikos - vienai celei užsitrumpinus, lygiagrečiai prijungtos jos kaimynės gali turėti pakankamai energijos, kad užkurtų nemenką laužiuką.
Atitinkamai - reikia turėti tai omenyje ir būti tam pasiruošus.
7
« Įrašytas: 2024.11.24-01:47:40 »
Teko.
Kraunant C/50 ar mažesne srove rankiniu būdu, nemaža dalis celių atsigauna.
Vidinė varža po to padidėja, talpa - sumažėja, celės pasipučia.
Dalis būna kad užsitrumpina viduje arba praranda labai didelę dalį talpos, užsiaugina didelę vidinę varžą.
Kraunant - nepalikti be priežiūros ir būti pasiruošus gaisrui.
Labai sveika stebėti celių temperatūrą, įtampą, vidinę varžą.
Tas celes, kurios pradeda elgtis neadekvačiai, geriau iš karto atjungti ir izoliuoti - geromis jos jau niekada nebebus.
Stipriai išsipūtusių, esančių arti dehermetizacijos - geriau net negaivinti.
Geromis jos jau nebebus, o užsidegti - gali.
Maža krovimo srovė yra labai svarbu. Per greitai kraunant - pučiasi, praradinėja talpą, užsidega.
Jei išsikrovusi celė užsitrumpina ir neišsipučia iki dehermetizacijos arba praranda labai daug talpos ar srovės - pasisekė.
Jei cheminės energijos užsitrumpinimo metu būna pakankamai daug, kad viduje užsidegtų el. lankas - dehermetizuojasi, užsidega.
Kaip užgesinti - neįsivaizduoju. Svarbiausia, kad namo neuždegtų ir žmonių neapnuodytų.
Nuodingų dūmų generuoja labai daug.
Kai pavyksta atgaivinti - sveika pilną iškrovimo / įkrovimo ciklą prasukt stebint ir švelniu režimu - C/20 ar lėčiau, kartu matuojant talpą bei vidinę varžą. Taip matysi, kas gaunasi, kiek degradavo.
Kadangi tai užima nemažai laiko - tarpinėse būsenose bent jau aš viską atjungdavau ir palikdavau be priežiūros iki kitos dienos. Kad normalios įtampos atjungta celė pati užsidegtų savaime nuo stovėjimo - man nepasitaikė.
8
« Įrašytas: 2024.10.07-13:25:48 »
Iki kiek pripūsti eina, kai užtaisytas / kiek greitai oras išeina?
Manau, kad:
a) arba šiukšlė į vožtuvą papuolė;
b) arba vožtuvas "pamiršo" savo vietą.
Pūsti reikėtų užtaisytą be kulkos - gamintojas taip rekomenduoja.
a) atveju arba oras tą šiukšlę išpūs, arba ardyti reikės.
b) atveju - jei spėsi pripūsti ir pašaudyti - gal ir pats vožtuvas į vietą atsistos.
Pūsti galima ir iš baliono - tada tikrai nespės visas oras išeiti.
9
« Įrašytas: 2024.10.07-10:01:14 »
Kovinis vožtuvas praleidžia. Bandyk pašaudyti tuščiai, pūsti užtaisytą be kulkos.
Pučiant - visas įpūstas oras išeina iš karto, ar po truputį šnypščia?
10
« Įrašytas: 2024.10.06-12:47:43 »
11
« Įrašytas: 2024.10.04-10:36:42 »
Mane vis neramino mintis - kaip taip gali būti, kad svoriai ant vamzdžio visai nieko neįtakoja? O gal 16J yra per mažai, kad kas nors ten vibruotų? Tam, kad kulkai atiduotų 16J, spyruoklinio šautuvo spyruoklė sukaupia virš 50J energijos. Tie 50+ J judina šautuvą atgal - pirmyn dar iki kulkai paliekant vamzdį. Gal su FWB 300S, Diana 75 bei opozitiniais Whiscombe didesnių skersinių vibracijų ir nesusidaro - bet visiems kitiems spyruokliniams vamzdis turėtų juntamai pamaskatuoti. Beje, kai kurie Whiscombe jau nuo gimimo būna su vamzdžio tiuneriais. Stebūklingo recepto neturiu - tiesiog dalinuosi nuorodomis į kitų žmonių mintis bei pastebėjimus apie vamzdžių vibracijas. Ten kalbama ir apie vamdžio ilgį, ir apie PCP, ir apie kelias pataikymų grupės taikinyje - kai kulka pataiko tai į vieną, tai į kitą. Kelios grupės reiškia tai, kad šautuvo suderinimas yra arti tinkamo, bet nėra visiškai tikslus. https://www.youtube.com/watch?v=VE41jFw6bEYhttps://www.youtube.com/watch?v=3ovoNKY-VnEhttps://www.youtube.com/watch?v=fFmU5SK-wQMhttps://www.youtube.com/watch?v=TmFxYMNMYpo
13
« Įrašytas: 2024.10.01-21:27:33 »
Vamzdžio tiuneriai duoda tam tikrus efektus tik parakiniams šautuvams (kur energija ne 16J) arba jei pneumos vamzdis ilgas 45+cm ir jo diametras 12mm (čia Air Armas mėgsta tokius bajerius ant PCP) bet kai vamzdžio diametras 16mm ir ilgis tik 36cm o energija vos 16J, tai tie visi tiuneriai tik dėl grožio (jei kam tai patinka). Man prie 6,5J ir D=12mm L=40cm vamzdžio 5g nuėmimas / uždėjimas ant vamzdžio galo ar paslinkimas per kelis mm labai aiškiai ir akivaizdžiai jaučiasi žiūrint į skylutes ant popieriaus. Vamzdis iškabintas, be karbono. Gerai būtų suprasti, kas tą grandiozinį POI poslinkį generuoja. Kad 0,5kg ant vamzdžio galo nepasijaustų ant POI ir krūvos - sunku man patikėti. Pats tokių vamzdžių netestavau - nu gal tikrai karbonas viską pataiso, iki tam tikros temperatūros... Lako įtaką paviršiaus absorbcijos koeficientui galima patikrinti per 2 vakarus investavus maždaus 20...30e - jau anksčiau rašiau, kaip. Siekiant tikslesnio matavimo, vietoj plokštelių gal geriau būtų vamzdžio gabaliukus naudoti.
14
« Įrašytas: 2024.10.01-19:56:43 »
Truputį paskaitinėjau internete apie įtemptus vamzdžius bei anglies pluošto temperatūrinį plėtimąsi. Reziumuoju, ką guglas man užrodė: a) keičiantis tempertūrai, dalis įtemptų vamzdžių savininkų pastebi POI poslinkius; b) anglies pluošto temperatūrinio plėtimosi bei šiluminio laidumo koeficientai gali būti gana įvairus, skirtis priklausomai nuo krypties - skersai ar išilgai pluošto: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0008622308003837https://www.tencom.com/blog/understanding-carbon-fiber-thermal-propertiesc) specialiai to siekiant, galima išgauti anglies pluošto šiluminio plėtimosi koeficientą, artimą nuliui: https://kumair.com/thermal-expansion-coefficient/d) anglies pluošto šiluminio plėtimosi koeficientas gali būti kelis kartus mažesnis, nei plieno: https://dragonplate.com/carbon-fiber-thermal-conductivity-and-the-coefficient-of-thermal-expansionTai reiškia, kad kylant temperatūrai, vamzdžio įtempimas mažėja. Atitinkamai - mažėja įtempto vamzdžio sistemos standumas, keičiasi rezonansinis dažnis: https://www.youtube.com/watch?v=tB737s4qNAkDėl to kulka palieka vamzdį vis kitoje svyravimo periodo fazėje -> ir POI, ir krūva turi teisę keistis. Anksčiau išsakyta teorija - kad karbonas saulėje išsiriečia - gal ir neturi esminės įtakos, nes karbonas lyg ir neblogai praleidžia šilumą (dėl to tolygiau šyla) + mažai plečiasi. Long long time ago pastebėjau, kad žmonės naudoja barrel tunerius. Teoriškai, jie leidžia suderinti vamzdžio svyravimų dažnį taip, kad kulka paliktų vamzdį arti 90° arba 270° vamzdžio atsilenkimo fazės. Ties šiomis fazėmis vamzdžio skersinio judėjimo greitis yra minmalus -> pataikymas gaunasi stabilus. Vistik, ne viskas su tomis fazėmis ir harmonikomis yra paprasta: https://www.youtube.com/watch?v=NvzU1HiCKj0bet 1 skylės krūva kartais pasitaiko https://www.youtube.com/watch?v=yDKScFs_CS0Vamzdžio įtempimas yra kitas kovos su harmonikomis būdas - padarantis, kad vamzdis visada standus "stovėtų". Panašu, kad "pirtelėje" vamzdis nebebūna toks standus, kaip kad norėtųsi. Gal gelžinį vamzdį gelžium, o ne karbonu įtempt, jei jau taip labai norisi jį tempti? Gal diskinių spyruoklių kur nors pridėti - kad kompensuotų temperatūrinio plėtimosi įtaką ir kad įtempimas būtų pastovesnis?
15
« Įrašytas: 2024.10.01-14:20:20 »
Sudėtingas klausimas, į kurį neturiu vienareikšmiško atsakymo.
Teoriškai - blizgus paviršus atspindi kiek geriau, nei matinis.
Praktiškai - atviras klausimas, kiek gerai bus nupoliruotas metalas ir koks skirtumas bus praktiškai.
Eksperimentų nedariau - bet abejoju, kad nuo lako pasirinkimo daiktų paviršiaus temperatūra skirtųsi daugiau nei per 2...3 laipsnius.
Galima specialiai tam eksperientą padaryti - paimti metalinę plokštelę, norimu būdu paruošti, padalinti į 2 vienodas dalis, prilipinti 2 vienodas termoporas ar kitokius tempratūros jutiklius, skirtingai nulakuoti ir pažiūrėti - koks bus realus temperatūrų skirtumas pakišus jas abi po stipria lempa. Laką tam reikalui (eksperimentui) galima naudoti ir paprastesnį.
Man asmeniškai labiau patinka matiniai paviršiai - ne taip braižosi, mažiau renka pirštų atspaudus, mažiau blikuoja.
Atspindžiai, patekę į optikos objektyvą, gali juntamai pabloginti vaizdą okuliare.
Bet kuriuo atveju, sumažinsime tik paviršiaus sugėrimo lygį.
Šilumos perdavimas iš oro į metalą tiesioginio kontakto bei konvekcijos būdais niekur nedings - šylant orui, šils ir metalas.
Man dar lieka atviras klausimas - kodėl, kylant temperatūrai -> POI važiuoja žemyn, nors kulkos greitis lieka toks pats.
Gal dėl medžio ir metalo temperatūrinio plėtimosi skirtumų susidaro įtempimai ir korpuso vamzdis išsiriečia?
Ar čia optika tiek išsiriečia, nes jos aliuminio korpusas pailgėja daugiau, nei plieninė kregždės uodega?
O gal karbono viršutinė dalis įkaista, pailgėja ir taip nulenkia vamzdžio galą žemyn? Panašiai, kaip bimetalinė plokštelė.
Gali būti, kad POI poslinkiui įtakos turi ne tik absoliutinė šautuvo temperatūra, bet ir šildančios spinduliuotės šaltinio kryptis.
Žinant, kas sukelia POI poslinkio reiškinį - būtų galima sugalvoti, kaip tą įtaką sumažinti.
Puslapiai: [1] 2 3 ... 134
| |
Nuorodos
Varžybos
Rodyti pranešimus
