1
Naujokų Klausimai / Kokio galingumo šautuvas / kokia šautuvo kulkos energija?
« Įrašytas: 2021.03.02-11:29:28 »
Reikėtų suprasti, kad galia nėra tas parametras, kuriuo galima teisingai apibūdinti šautuvą.
Sugalvojau keletą pavyzdžių, leidžiančių suprasti sąvokos "šautuvo galingumas" beprasmybę.
Iš esmės, juk ne šautuvas, o kulka atlieka griaunantį darbą.
Lygiai taip pat, jei plyta nuo stogo nukrito ant kojos - tai ne stogas ir ne namas sukelia skausmą, o būtent nukritusi plyta.
Juk neklausiame žmogaus, kuriam taip nutiko - kokio galingumo buvo stogas, nuo kurio ant tavęs užkrito plyta? O kokio galingumo buvo pati plyta? 1kW? 2kW? 15kW?
Pabandykime įsivaizduoti, kas nutiktų, jei plita nukristų ant kojos iš 1mm aukščio. Skaudėtų? Nelabai.
O jei iš 1cm aukščio? Manau, kad irgi nieko baisaus.
Iš 1m aukščio? Čia jau nesiimsiu spėlioti, bet manau, kad tai nebūtų malonu.
O jei plyta kristų nuo 16 aukštų namo stogo? Ar būtų jos kritimo rezultatas panašus į kritimą iš 1cm?
Taigi, kas keičiasi aprašytuose pavyzdžiuose?
Teisingas atsakymas - keičiasi kritimo aukštis, o nuo jo bei nuo plytos masės priklauso judėjimo ENERGIJA, su kuria plyta atsitrenks į koją. Juk yra skirtumas - ar 0,5g plyta užkris, ar 500g, ar 5kg?
Analogiška situacija ir su pačio žmogaus kritimu. Jei žmogus nušoktų nuo nedidelės pakylos (kelių ar keliolikos cm aukščio) - naudojant tinkamą nušokimo metodiką, nieko blogo nenutiktų.
Teisingai nušokti iš 1m irgi visai nebaisu, nes kojos bei raumenys amortizuoja, sugeria kritimo metu atsiradusią judėjimo energiją.
Nušokus iš 1m ant tiesių kojų, manau, nebūtų apsieita be traumų - nes judėjimo energija nebūtų sugerta raumenų, kaip tai buvo nušokant ant šiek tiek sulenktų kojų, kurios amortizavo smūgį.
Šiuo atveju juk irgi neklausiama, kokio galingumo buvo pakyla, nuo kurios nušoko žmogus
Jei reikėtų sunešioti plytas laiptais į 1 aukštą, tai nebūtų labai sunku. O jei į 16-ą aukštą laiptais, tai ir be plytų nešulio užlipti nėra lengva - nes tam, kad užkeltume savo kūną į tokį aukštį, turime nugalėti Žemės trauką, sunaudoti tam nemažai energijos.
Ta energija niekur nedingsta - krentant iš 16-o aukšto, ji kritimo metu palaipsniui pereis į judėjimo energiją ir smūgio į žemę metu pavirs į mechaninį darbą (kuris sulaužys viską kontakto vietoje bei arti jo) ir šilumą.
Lygiai tas pats vyksta ir kulkos smūgio į taikinį metu.
Kuo daugiau judėjimo ENERGIJOS turi atlekianti kulka - tuo didesnį griaunantį darbą ji gali atlikti.
Sugalvojau keletą pavyzdžių, leidžiančių suprasti sąvokos "šautuvo galingumas" beprasmybę.
Iš esmės, juk ne šautuvas, o kulka atlieka griaunantį darbą.
Lygiai taip pat, jei plyta nuo stogo nukrito ant kojos - tai ne stogas ir ne namas sukelia skausmą, o būtent nukritusi plyta.
Juk neklausiame žmogaus, kuriam taip nutiko - kokio galingumo buvo stogas, nuo kurio ant tavęs užkrito plyta? O kokio galingumo buvo pati plyta? 1kW? 2kW? 15kW?
Pabandykime įsivaizduoti, kas nutiktų, jei plita nukristų ant kojos iš 1mm aukščio. Skaudėtų? Nelabai.
O jei iš 1cm aukščio? Manau, kad irgi nieko baisaus.
Iš 1m aukščio? Čia jau nesiimsiu spėlioti, bet manau, kad tai nebūtų malonu.
O jei plyta kristų nuo 16 aukštų namo stogo? Ar būtų jos kritimo rezultatas panašus į kritimą iš 1cm?
Taigi, kas keičiasi aprašytuose pavyzdžiuose?
Teisingas atsakymas - keičiasi kritimo aukštis, o nuo jo bei nuo plytos masės priklauso judėjimo ENERGIJA, su kuria plyta atsitrenks į koją. Juk yra skirtumas - ar 0,5g plyta užkris, ar 500g, ar 5kg?
Analogiška situacija ir su pačio žmogaus kritimu. Jei žmogus nušoktų nuo nedidelės pakylos (kelių ar keliolikos cm aukščio) - naudojant tinkamą nušokimo metodiką, nieko blogo nenutiktų.
Teisingai nušokti iš 1m irgi visai nebaisu, nes kojos bei raumenys amortizuoja, sugeria kritimo metu atsiradusią judėjimo energiją.
Nušokus iš 1m ant tiesių kojų, manau, nebūtų apsieita be traumų - nes judėjimo energija nebūtų sugerta raumenų, kaip tai buvo nušokant ant šiek tiek sulenktų kojų, kurios amortizavo smūgį.
Šiuo atveju juk irgi neklausiama, kokio galingumo buvo pakyla, nuo kurios nušoko žmogus
Jei reikėtų sunešioti plytas laiptais į 1 aukštą, tai nebūtų labai sunku. O jei į 16-ą aukštą laiptais, tai ir be plytų nešulio užlipti nėra lengva - nes tam, kad užkeltume savo kūną į tokį aukštį, turime nugalėti Žemės trauką, sunaudoti tam nemažai energijos.
Ta energija niekur nedingsta - krentant iš 16-o aukšto, ji kritimo metu palaipsniui pereis į judėjimo energiją ir smūgio į žemę metu pavirs į mechaninį darbą (kuris sulaužys viską kontakto vietoje bei arti jo) ir šilumą.
Lygiai tas pats vyksta ir kulkos smūgio į taikinį metu.
Kuo daugiau judėjimo ENERGIJOS turi atlekianti kulka - tuo didesnį griaunantį darbą ji gali atlikti.