|
Čia galite matyti visus šio nario pranešimus. Matote tik tuos pranešimus, kurie buvo paskelbti jums prieinamose lentose.
Žinutės - liova
Puslapiai: [1] 2 3 ... 133
1
« Įrašytas: 2024.10.07-13:25:48 »
Iki kiek pripūsti eina, kai užtaisytas / kiek greitai oras išeina?
Manau, kad:
a) arba šiukšlė į vožtuvą papuolė;
b) arba vožtuvas "pamiršo" savo vietą.
Pūsti reikėtų užtaisytą be kulkos - gamintojas taip rekomenduoja.
a) atveju arba oras tą šiukšlę išpūs, arba ardyti reikės.
b) atveju - jei spėsi pripūsti ir pašaudyti - gal ir pats vožtuvas į vietą atsistos.
Pūsti galima ir iš baliono - tada tikrai nespės visas oras išeiti.
2
« Įrašytas: 2024.10.07-10:01:14 »
Kovinis vožtuvas praleidžia. Bandyk pašaudyti tuščiai, pūsti užtaisytą be kulkos.
Pučiant - visas įpūstas oras išeina iš karto, ar po truputį šnypščia?
3
« Įrašytas: 2024.10.06-12:47:43 »
4
« Įrašytas: 2024.10.04-10:36:42 »
Mane vis neramino mintis - kaip taip gali būti, kad svoriai ant vamzdžio visai nieko neįtakoja? O gal 16J yra per mažai, kad kas nors ten vibruotų? Tam, kad kulkai atiduotų 16J, spyruoklinio šautuvo spyruoklė sukaupia virš 50J energijos. Tie 50+ J judina šautuvą atgal - pirmyn dar iki kulkai paliekant vamzdį. Gal su FWB 300S, Diana 75 bei opozitiniais Whiscombe didesnių skersinių vibracijų ir nesusidaro - bet visiems kitiems spyruokliniams vamzdis turėtų juntamai pamaskatuoti. Beje, kai kurie Whiscombe jau nuo gimimo būna su vamzdžio tiuneriais. Stebūklingo recepto neturiu - tiesiog dalinuosi nuorodomis į kitų žmonių mintis bei pastebėjimus apie vamzdžių vibracijas. Ten kalbama ir apie vamdžio ilgį, ir apie PCP, ir apie kelias pataikymų grupės taikinyje - kai kulka pataiko tai į vieną, tai į kitą. Kelios grupės reiškia tai, kad šautuvo suderinimas yra arti tinkamo, bet nėra visiškai tikslus. https://www.youtube.com/watch?v=VE41jFw6bEYhttps://www.youtube.com/watch?v=3ovoNKY-VnEhttps://www.youtube.com/watch?v=fFmU5SK-wQMhttps://www.youtube.com/watch?v=TmFxYMNMYpo
6
« Įrašytas: 2024.10.01-21:27:33 »
Vamzdžio tiuneriai duoda tam tikrus efektus tik parakiniams šautuvams (kur energija ne 16J) arba jei pneumos vamzdis ilgas 45+cm ir jo diametras 12mm (čia Air Armas mėgsta tokius bajerius ant PCP) bet kai vamzdžio diametras 16mm ir ilgis tik 36cm o energija vos 16J, tai tie visi tiuneriai tik dėl grožio (jei kam tai patinka). Man prie 6,5J ir D=12mm L=40cm vamzdžio 5g nuėmimas / uždėjimas ant vamzdžio galo ar paslinkimas per kelis mm labai aiškiai ir akivaizdžiai jaučiasi žiūrint į skylutes ant popieriaus. Vamzdis iškabintas, be karbono. Gerai būtų suprasti, kas tą grandiozinį POI poslinkį generuoja. Kad 0,5kg ant vamzdžio galo nepasijaustų ant POI ir krūvos - sunku man patikėti. Pats tokių vamzdžių netestavau - nu gal tikrai karbonas viską pataiso, iki tam tikros temperatūros... Lako įtaką paviršiaus absorbcijos koeficientui galima patikrinti per 2 vakarus investavus maždaus 20...30e - jau anksčiau rašiau, kaip. Siekiant tikslesnio matavimo, vietoj plokštelių gal geriau būtų vamzdžio gabaliukus naudoti.
7
« Įrašytas: 2024.10.01-19:56:43 »
Truputį paskaitinėjau internete apie įtemptus vamzdžius bei anglies pluošto temperatūrinį plėtimąsi. Reziumuoju, ką guglas man užrodė: a) keičiantis tempertūrai, dalis įtemptų vamzdžių savininkų pastebi POI poslinkius; b) anglies pluošto temperatūrinio plėtimosi bei šiluminio laidumo koeficientai gali būti gana įvairus, skirtis priklausomai nuo krypties - skersai ar išilgai pluošto: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0008622308003837https://www.tencom.com/blog/understanding-carbon-fiber-thermal-propertiesc) specialiai to siekiant, galima išgauti anglies pluošto šiluminio plėtimosi koeficientą, artimą nuliui: https://kumair.com/thermal-expansion-coefficient/d) anglies pluošto šiluminio plėtimosi koeficientas gali būti kelis kartus mažesnis, nei plieno: https://dragonplate.com/carbon-fiber-thermal-conductivity-and-the-coefficient-of-thermal-expansionTai reiškia, kad kylant temperatūrai, vamzdžio įtempimas mažėja. Atitinkamai - mažėja įtempto vamzdžio sistemos standumas, keičiasi rezonansinis dažnis: https://www.youtube.com/watch?v=tB737s4qNAkDėl to kulka palieka vamzdį vis kitoje svyravimo periodo fazėje -> ir POI, ir krūva turi teisę keistis. Anksčiau išsakyta teorija - kad karbonas saulėje išsiriečia - gal ir neturi esminės įtakos, nes karbonas lyg ir neblogai praleidžia šilumą (dėl to tolygiau šyla) + mažai plečiasi. Long long time ago pastebėjau, kad žmonės naudoja barrel tunerius. Teoriškai, jie leidžia suderinti vamzdžio svyravimų dažnį taip, kad kulka paliktų vamzdį arti 90° arba 270° vamzdžio atsilenkimo fazės. Ties šiomis fazėmis vamzdžio skersinio judėjimo greitis yra minmalus -> pataikymas gaunasi stabilus. Vistik, ne viskas su tomis fazėmis ir harmonikomis yra paprasta: https://www.youtube.com/watch?v=NvzU1HiCKj0bet 1 skylės krūva kartais pasitaiko https://www.youtube.com/watch?v=yDKScFs_CS0Vamzdžio įtempimas yra kitas kovos su harmonikomis būdas - padarantis, kad vamzdis visada standus "stovėtų". Panašu, kad "pirtelėje" vamzdis nebebūna toks standus, kaip kad norėtųsi. Gal gelžinį vamzdį gelžium, o ne karbonu įtempt, jei jau taip labai norisi jį tempti? Gal diskinių spyruoklių kur nors pridėti - kad kompensuotų temperatūrinio plėtimosi įtaką ir kad įtempimas būtų pastovesnis?
8
« Įrašytas: 2024.10.01-14:20:20 »
Sudėtingas klausimas, į kurį neturiu vienareikšmiško atsakymo.
Teoriškai - blizgus paviršus atspindi kiek geriau, nei matinis.
Praktiškai - atviras klausimas, kiek gerai bus nupoliruotas metalas ir koks skirtumas bus praktiškai.
Eksperimentų nedariau - bet abejoju, kad nuo lako pasirinkimo daiktų paviršiaus temperatūra skirtųsi daugiau nei per 2...3 laipsnius.
Galima specialiai tam eksperientą padaryti - paimti metalinę plokštelę, norimu būdu paruošti, padalinti į 2 vienodas dalis, prilipinti 2 vienodas termoporas ar kitokius tempratūros jutiklius, skirtingai nulakuoti ir pažiūrėti - koks bus realus temperatūrų skirtumas pakišus jas abi po stipria lempa. Laką tam reikalui (eksperimentui) galima naudoti ir paprastesnį.
Man asmeniškai labiau patinka matiniai paviršiai - ne taip braižosi, mažiau renka pirštų atspaudus, mažiau blikuoja.
Atspindžiai, patekę į optikos objektyvą, gali juntamai pabloginti vaizdą okuliare.
Bet kuriuo atveju, sumažinsime tik paviršiaus sugėrimo lygį.
Šilumos perdavimas iš oro į metalą tiesioginio kontakto bei konvekcijos būdais niekur nedings - šylant orui, šils ir metalas.
Man dar lieka atviras klausimas - kodėl, kylant temperatūrai -> POI važiuoja žemyn, nors kulkos greitis lieka toks pats.
Gal dėl medžio ir metalo temperatūrinio plėtimosi skirtumų susidaro įtempimai ir korpuso vamzdis išsiriečia?
Ar čia optika tiek išsiriečia, nes jos aliuminio korpusas pailgėja daugiau, nei plieninė kregždės uodega?
O gal karbono viršutinė dalis įkaista, pailgėja ir taip nulenkia vamzdžio galą žemyn? Panašiai, kaip bimetalinė plokštelė.
Gali būti, kad POI poslinkiui įtakos turi ne tik absoliutinė šautuvo temperatūra, bet ir šildančios spinduliuotės šaltinio kryptis.
Žinant, kas sukelia POI poslinkio reiškinį - būtų galima sugalvoti, kaip tą įtaką sumažinti.
9
« Įrašytas: 2024.09.23-22:16:45 »
Nuo +45°C visi sodinukai nuvys...
11
« Įrašytas: 2024.09.21-10:24:03 »
Turėti nuogą poliruotą metalą ir man atrodo kad būtų problematiška - nebent paviršius visada turėtų būti suteptas balistoliu, alyvuogių aliejumi, techniniu vazelinu ar dar kuo nors, apsaugančiu nuo korozijos. Dangų būna įvairių. Automobilių dažymo technologija gal čia visai tiktų - 2K lakas ir atsparus daug kam, ir bazę galima naudoti norimą. Nežinau tik, kiek gerai nepažeidžiant originalios dangos laikytųsi. Grunto tinkamo reik. Norint pašalinti automobilinę dangą iki metalo - tam tinkamos chemijos irgi apstu, nereiks šveisti su švitriniu popierium. Milteliniai dažai - laikosi gerai, bet kiek specifiški. Spalvų paletė nėra begalinė: https://www.chinapowdercoatpowder.com/lt/spalvos/Dažymo metu detalę kaitina iki 180...200 °C - nežinau, ar vamzdžio fiksatoriaus nepaleis. Grūdintą metalą jau prie tokių temperatūrų atleidinėja... Galvanika - jau visai kita kategorija. Nori - chromuok, nori - sidabruok. Mažai aš su ja susidūręs, bet talentingi specialistai padaro viską, ko reikia. Dar yra ir primityvus DIY metodas - apklijuoti:https://www.eripo.lt/produktas/lipni-juosta-metalizuota-48mmx50m--18801812https://www.proplastik.lt/pleveles-lipnios/https://e-stesika.lt/index.php?route=product/product&path=59_70&product_id=102Saulės spindulių sugėrimą sumažins. Šaltesnis už orą šautuvas vis tiek ilgai neišbus. Nežinau, ar reikia daryti visiškai veidrodinį paviršių. Baltas ar sidabrinis matinis gal irgi būtų visai gerai. HFT medalininkai, kiek matau, optikas palieka juodas. FT šauliai kartais ir optikas nublizgina / pašviesina, kad mažiau įšiltų. Dar variantas - padaryti šautuvui šaltkrepšį. Galima naudoti tiek pasyvius šaldymo elementus https://www.ermitazas.lt/p/saldymo-elementas-16-x-10-x-2-cm-200-ml-8b4cm3mntiek Peltje elementus https://www.kaina24.lt/s/termoelektrinis-saldytuvas/https://www.kainos.lt/paieska/peltier-module-kainatiek kompresorinę šaldymo įrangą https://www.makita.lt/product/dcw180.htmlŠalti šautuvas ir optika laisvai gali aprasoti - tai čia toks jau visai sudėtingas sprendimas, kurį reikėtų pirmiau gerai ištestuoti.
12
« Įrašytas: 2024.09.20-21:44:16 »
Žodžiu rūgštu ten su temperatūromis buvo visiems, nesvarbu kokio gamintojo šautuvas. Labai įdomūs bei vertingi pastebėjimai! Kulkos greitis gan dažnai nuo vietos priklauso. Kiek pamenu - Lii, kaip daug važinėjantis, buvo sistemą įkirtęs - kur greitis pakyla, kur nukrenta. Negerai gaunasi, kai nuvažiavus į vietą šautuvas nebetelpa į savo kategoriją arba pernelyg priartėja prie D kat.  Jei temperatūra neturi esminės įtakos kulkos greičiui - lieka išsiaiškinti, kokiu būdu ji įtakoja POI. Matau nemažai erdvės techniniam progresui! P.S. Ne aš vienas naudoju lazerius testavimui... https://www.youtube.com/watch?v=W3o2QKoOpjk
13
« Įrašytas: 2024.09.20-16:41:42 »
Žiauru. Kaip supratau, esminis neigiamos įtakos faktorius - aukšta temperatūra, gal ir pasitaikantys jos pokyčiai.. Pora minčių: a) plastikas temperatūroje minkštėja bei keičia gabaritus. Akivaizdu, kad prie 50+ kažkas vyksta kitaip, nei prie +20. b) Temperatūrinės deformacijos. Skirtingų medžiagų [šiluminio plėtimosi] bei [savitosios šiluminės talpos] koeficientai skiriasi. Dėl to daiktai išsiriečia kaip bimetalinė plokštelė - tiek nuo temperatūros, tiek nuo jos kitimo greičio. Jei bus noro ir įkvėpimo - šaudykla, chronografas, lazeris, kamera, termometras, fenas, termoizoliacinis vamzdžio kevalas (į kurį laisvai tilptų visas šautuvas), gal dar termostatas. Labai įdomu būtų lygiagrečiai testuoti dar ką nors - kad ir LGU, HW97 ar kitą TX. Radus esminę reiškinio priežastį bus lengviau ieškoti gydymo. Kiek pamenu, Alpha turėjo PPP be plastikinio stūmoklio manžeto. Kai kurie FWB irgi eina su metaliniais stūmoklio žiedais. Nepamenu tik, ar tai išspręsdavo visas gyvenimo problemas. Gal žinantys geriau papasakos. PCP su temperatūromis irgi turi reikalų - esu matęs jų ir blizgančių, ir su priklijuotais termometrais. Galima ir PCP kartu ištestuoti - šiltame krašte visiems šilta bus. Neaišku tik, kokioje įstaigoje mokslinę disertaciją reikės ginti
14
« Įrašytas: 2024.09.20-09:39:14 »
dar reik pašaudyt, kad 100% įsitikinti.
Prie progos būtų įdomu sulaukti įžvalgų. Kai prisikaups ir pribręs.
15
« Įrašytas: 2024.09.10-01:28:15 »
Blyn parašiau išsamią apžvalga krušausi 2 valandas ir kai paspaudžiau įrašyti viskas kažkur dingo.
Ir man taip yra buvę. Manau, kad tiesiog yra kažkoks sesijos time-out - ir nebūtinai svetainės hostingo pusėje. Yra bent 3 sprendimo būdai: a) Prieš spaudžiant [ĮRAŠYTI] nukopijuoti (Ctrl-A, Ctrl-C) kreatyvą. Jei sesija griūna - Paste viską greit atstato. b) Periodiškai maigyti [PERŽIŪRA] mygtuką. Sulig kiekvienu paspaudimu sesija atsinaujina. c) Didelius tekstus rašyti teksto redaktoriuose - kad ir Word ar Notepad. Talpinimas: Copy - Paste - Peržiūra - Įrašyti.
Puslapiai: [1] 2 3 ... 133
| |
Nuorodos
Varžybos
Rodyti pranešimus
