1. Pildom prasyma
2. PASIRASOM, pridedam nuotrauka 3x4 (galima nuskanuot ir emailu), siunciam pastu (ar kitaip perduodam man) adresu:

Šilnių km. 1,
Palomenės sen.
Kaišiadorių raj.,
56100
Lietuva

3. Pervedam 15 eurų. nario mokesčio (jei pazymejima noresit gaut pastu +1 euras.) i saskaita im/kod 302618169 gavejas Viešoji įstaiga sporto klubas "Orinukas"  LT115011800014002389     (mokejimo paskirtis: nario mokestis)

4. SITOJE temoje rasom "noriu tapti klubo nariu" jei kolektyvas nieko pries ir bent pora zmoniu Jus rekomenduos, Jus tapsite klubo nariu, jei kas nors pries ar rekomendaciju nebus mokesciu neatgausite.

5. Nariu tapti ner sunku, bet kad nebutu palaidos balos zmogu reiktu zinoti, susipazinti yra ivairiu budu, pats geriausias ir tiesiausias dalyvaut pneumatikos megeju veikloje pvz. varzybos ar panasiai.

P.S. antroje zinuteje bus klubo nariu sarasas

P.P.S.
Kas nori paremt piniginem lesom, tai galima padaryt, pervedus i saskaita , "mokejimo paskirtis" irasius parama sporto klubui.
Kas nori, kad airguns.lt matytusi, jog paremet rasykit paskirti kaip ir raset "parama..." ir pridekit nika, tada zinosim kam padekot

Kaip žadėjau idesiu info apie parakiniu varzybas, kur gali dalyvauti entuziastai

IV. VARŽYBŲ DALYVIAI IR PROGRAMA
Varžybos asmeninės; vykdomos Igr.jaunučių (2001m. ir jaunesni, mišri), IIgr. jaunių (1996-2000m. mergaitės, berniukai), IIIgr. 1995 m. ir vyresni vyrai, moterys) amžiaus grupėse.
Programoje:
Šautuvo rungtyje 50m
Igr. – MŠ-20 šūvių gulint, MŠ-3x10 (m, b);
IIgr. – MŠ-30 šūvių gulint, MŠ-3x10 (m, b);
IIIgr. – MŠ-60 šūvių gulint, MŠ-3x20 (m, v).
Pistoleto rungtyje
Igr.  – 25m, MP-20 nejud.taikinys (m, b); MP-20 pasirod.taikinys (m, b);
IIgr. – 25m, MP-30 nejud.taikinys (m); MP-30 pasirod.taikinys (m);
           25m, MP-30 8,6,4 (v);
           50m, MPL-30 (b, v);
IIIgr. – 25m, MP-30 nejud.taikinys (m); MP-30 pasirod.taikinys (m); MP-60 8,6,4 (v);
             50m, MPL-60 (v).

Smulkiau nuostatai prikabinti. 
Jei kas norės pasitreniruot kaisiadoriu saudykla atvira . P.S. kauno saudymo klubas mk ginklu turi ir jei noras butu varzybose sudalyvaut , duos.

Nors pas mus ner dauk 10 metru megeju, bet parasysiu   (nuostatus prikabinu , tik siemet nespejo saudyklos leidimu sutvarkyt tai tik pneumatika balandzio 2d. i mk nekreipkit demesio)
Galima ir be striukiu jei kam del to problema, o jei kas nores pabandyt su striukem irgi problemu nebus.

Tatjana:

Jūs nebandykit...o tiesiog susiregistruokite ir dalyvaukite.
Jei įmanoma, paskubinkite dalyvių sąraşą. Tikimės sudalyvaut per 1 dieną- šeštadienį. Kaip tik turėsiu sąrašą, taip ir surašysiu pamainų tvarkaraštį. Planuokite šeštadieniui, adresu Partizanų 180
Pagarbiai
Tatjana

Jei patys nenorit registruotis padesiu
P.S. starto mokestis 3 eurai

Treniruotė šaudant į taikinį krūvai.

Įsisavinus šaudymą į ekraną, pereinama šaudyti į taikinį. Tai iškelia du naujus reikalavimus: a) ginklą dabar reikia užvesti ne į paprastą baltą foną, o į ryškiai apibrėžtą taikymosi tašką. b)  pataikymas į taikinį bus konkrečiai įvertintas taškais ir gali būti sulyginimas su kitais grupės šauliais, o tai jaunama šauliui prestižo klausimas.
Ryškiai matomas taikymosi taškas – sukelia norą padaryti šūvį geriausios kryptuko padėties metu. Noras padaryti šūvį priveda prie pagreitinto nuleistuko paspaudimo, o tai sukelia trūkčiojimą.  Ginklo stabilumas šiame etape nedidelis, kas taip pat verčia šaulį išnaudoti trumpalaikius ginklo ramybės momentus , padaryti šūvį.    Apsunkina šią situaciją ir klausimas apie pataikymo taškus. Naujokas užmirštą viską kas jam buvo sakomą. Jis tvirtai įsitikinęs, kad pataikymui į dešimtuką reikia nuspausti nuleistuką tada, kai kryptukas tiksliausiai suvestas su taikiniu.  Taip atsiranda <<trūkčiotojas>> , kuri permokyti bus labai sunku.
Palaipsniui didinamam krūviui, teisingai būtų prieš šaudant rezultatui įvesti įžanginius pratimus- šaudymą į taikinį krūvai ir vidutinio pataikymo taško suvedimą.
Treniruotė šaudant į taikinį krūvai leidžia išmokti ginklo užvedimą į taikymosi tašką, o taip pat užtvirtinti įgūdžius šaudant be šovinių ir šaudant į baltą ekraną.
Šaudant krūvai nereikia prišaudyti ginklą taip, kad pataikymo taškas būtu tiksliai taikinio centre. Užtenka , kad pataikymai būna juodame plote ar pačiame taikinyje. 
Krūva gali būti įvertinta specialaus šablono pagalba kuris daromas skriestuvo pagalbą (šiais laikais paprasčiau ir greičiau paimti permatomo „popieriaus“ ir atspausdinti taikinį spausdintuvu vert. past.)
Šablonas uždedamas ant taikinio taip, kad jo centras sutaptu su pataikymo taško centru. Paskui pagal jį paskaičiuojami taškai. 
Vykdant sportinį šaudymą , kur svarbus kiekvienas taškas pataikymo taško suvedimas su taikinio centru turi lemiamą reikšmę.   Praktika rodo,  kad pas daugelį šaulių pataikymo taškas su taikinio centru ne visada sutampą ir plaukioja serijų metu.
Iš pasakyto darosi aišku, kad  „prišaudytas šautuvas“ yra netikslus terminas, todėl, kad jis gali būti prišaudytas tik asmeniui kuris jį prišaudė. 
Užsiimant su grupe šaulių iš šautuvo, dėstytojui rezultatų įvertinimui bet kokiu atveju teks naudotis šablonais.  Kiekvienas šaulys turi išmokti savarankiškai įvertinti vidutinį serijos pataikymo tašką.
Tai daroma sekančiu būdu. Kad nustatyti vidutinį pataikymo tašką pagal tris pataikymus, reikia sujungti linija du artimiausius pataikymus ir atstumą tarp jų padalinti į dvi lygias dalis. Gautą  tašką sujungti su trečiu pataikymu ir padalinti į tris dalis (pagal pataikymų skaičių). Taškas esantis už dviejų atkarpų nuo trečio pataikymo taško ir bus vidutiniu pataikymo tašku.
Nustatant pataikymo tašką iš keturių pataikymų reikia jas sujungti poromis ir pravesti tiesiąją tarp jungiančių linijų centrų.  Tiesios vidurys ir bus vidutinis pataikymo taškas. 
Taip pat galima sujungti pataikymus  po du kryžiumi, linijų susikirtimas ir bus vidutinis pataikymo taškas.   


Kai šaudymas vykdomas teisingai, pramušimai gula šalia vienas kito į krūvą.  Dažnai pagrindinė pataikymu dalis gulasi į krūva, o keletas toli atitrūkę nuo pagrindinės grupės.  Tokie atitrūkimai – šaulio klaidos padarytos darant šūvį.
Atitrūkimai – pagrindinis rezultatų augimo stabdis. Kova su jais dažnai apsunkinta tuo, kad šaulys ir dėstytojas negali nustatyti dėl kokių konkrečiai veiksmų atitrūkimai atsiranda.  Atrodo išorinis šaulio vaizdas ir vidiniai pojūčiai nesikeitė visos serijos metu, bet keturi pataikymai gula šalia , o penktas –atitrūkęs.
Kovai su atitrūkimais svarbu rasti jų priežastį. Tam reikalingas individualus priėjimas. Dėstytojas turi stebėti šaulio darbą ir atkreipti dėmesį į šalio veido išraiška šūvio metu.  Taiklus šūvis reikalauja pilnos dėmesio koncentracijos, kas iššaukia veido raumenų įtampą.  Artėjančio šūvio laukimas ir jo nutraukimas keičia bendrą raumenų tonusą ,  sukelia  arba atvirkščiai atpalaiduoja kūno ir veido raumenis.
Dėstytojas gali lengvai pastebėti šių pakitimų požymius, sutampančius su šūvio pradžia ar net jį lenkiančius prieš sekundės dalį (mirksėjimas, veido, galvos, kūno  raumenų virpėjimas,  staigus tik įvykus šūviui išėjimas iš taikymosi būsenos). 
Panašios klaidos gali būti matomos ne per kiekvieną šūvį. Kartais jos net nepriveda prie atitrūkimo, kas klaidina dėstytoją.  Išvardintos klaidos dažniausiai atsiranda šaudymo pradžioje, kada šaulys neįgavo pilno pasiruošimo šūviui, nesugebėjo susikaupti ir susikoncentruoti.   Padidinta pozos kontrolė, skrupulinga ginklo užvedimo kūnu ant taikinio kontrolė, keleto tuščių spragtelėjimų nuleistuku – būtini veiksmai prieš pradedant šaudyti.
Dažnai klaidos pastebimos baigiamosiose serijose. Šaulys nuvargęs jaučia, kad kiti baigė pratimą, laukia jo ir neretai dar paskubina. Kyla noras greičiau pamatyti šaudymo rezultatus. Naujokas pradeda skubėti, mintys atsijungia nuo darbo proceso , ko pasekoje – atitrūkimai.
Dėstytojas turi stebėti, kad šaudymo ruože būtu griežta disciplina. Naudinga, duodant komanda „Start“  paskelbti ir laika duodamą serijai.  Iki serijos pabaigos ir komandos „Stop“ niekas neturi stotis iš savo vietų ar maišyti draugams kalbomis, replikomis, juoku.
Atšaudęs turi tęsti treniruotę, treniruodamasis be šovinių. Tokia eiga, mažina atitrūkimus baigiamosiose serijose.
Atitrūkimai gali būti dėl bendro blogo šaulio pasiruošimo, ar iš periodiškai kartojamų tų pačių klaidų. Pirmu atveju atitrūkimai jei juos iškelti į atskirą taikinį, bus išsidėstę chaotiškai išsimėtę po visą taikinį visomis kryptimis.
Kartojant tas vienas ir tas pačias klaidas, pataikymai grupuosis viena kryptimi.  Tipiški atitrūkimai – į viršų. Šaulys stengiasi tiksliau nustatyti kryptuką po obuoliu ir pats nepastebėdamas, pavargus regėjimui , „įsikertą“ į taikinio obuolį kas priveda prie atitrūkimų į viršų. Atitrūkimai į kairę – dažniausiai nuo grubaus dešinės rankos rodomojo piršto ar riešo, pakreipiančių ginklą šūvio metu.  Atitrūkimai į kaire-žemyn gali būti nuo stumtelėjimo petimi, kaip reakcija į šūvio laukimą. 
Orientuodamasis į atitrūkimus dėstytojas kokius elementus šaulio darbo metu jam reikia stebėti, kad nustatyti klaidų priežastį.  Nagrinėdami su šauliu klaidas siekia jas ištaisyti.  Jei atitrūkimai dingo, dėstytojas turi ir toliau stebėt šį šaulį, todėl, kad pasikeitus aplinkai klaidos gali grįžti.   Glausta krūva stabiliai nusistovėjusi 2-3 užsiėmime ir grubių klaidų nebuvimas, leidžia pereitį prie sekančios temos – šaudymas vidutinio pataikymo taško VPT suvedimas, skirtingose serijose.

Tema: Treniruotė šaudant į ekraną (baltą lapą)

Ši treniruotė yra tarpinė tarp treniruotė be šovinių ir šaudymu į taikinį.  Naujokui, ypatingai mokiniui 6-7 klasės , pirmas šūvis didelis įvykis gyvenime.  Ne mažiau svarbus yra pataikymo rezultatas. Susijaudinimas apimantis vaikus pirmuose praktiniuose šaudymuose tikrai nemažas.  Iš atminties ir sąmones išgaruoja dar nesusiformavę įgūdžiai. Nedidelis baimės jausmas šūviui iššaukia nevalingas raumenų reakcijas šūvio artėjimui.  Noras greičiau pamatyti pataikymo rezultatą  prives, kad sąmonė užfiksuos tik kryptukas ir taikinys. Darbas šiose sąlygose neišvengiamai sukelia krūvą klaidų. Pirmi šūviai gali turėti įtakos tolimesnei šaudymo technikai.
Žinoma, kad formuojamo dinaminio stereotipo stiprumas didele dalimi priklausys nuo nervų sistemos suaudrinimo, atliekant veiksmą.
Šaudymas į ekraną padeda sumažinti šaulio atsakomybe už pataikymą ir tuo pačiu sumažinti šaulio nervų sistemos suaudrinimą. 
Naujokui reikia skirti užduoti: susikoncentruoti į darbą , užtikrinti teisingą išmoktų dalyku darymą,  nelaukti šūvio.  Šūvis visiškai nekenksmingas šauliui. Atatranka labai nedidele beveik nepastebima. Šūvio garsas nedidelis. Pataikymą įvertinti negalima, nes pataikymas randasi baltame lape.
Po 2-3 užsiėmimų šūvio naujumas išblės ir jo dėmesį sklaidantis momentas sumažės. Šaudymas į ekraną turi būti daromas serijomis po 3-4 šūvius.  Pataikymų žymės charakterizuoja šaulio sugebėjimą kontroliuoti technika, nesikoncentruojant į šūvio laukimą.   Nežiūrint, kad nėra ryškiai apibrėžto taikymosi taško, šaulys gerai jaučia balto lapo centrinę dalį, kur ir nutaiko šautuvą. Jei viskas atliekama teisingai pataikymo žymės susideda į pakankamai gerą krūvą.
Treniruotė šaudant į ekraną ypatingai svarbi šaudant atviru taikikliu. Noras kuo tiksliau išlyginti kryptuką po obuoliu, priveda prie neatidaus kryptuko suvedimo taikiklio išpjovoje.
Paprastai naujokas stengiasi suvesti kryptuką lygiai su apatine taikinio dalimi, kas priveda prie išpjova ir kryptukas susilieja juodame taikinio fone , pasidaro neryškus kas ir priveda prie klaidų.   Ginklo užvedimas ant balto fono, apskritimo nebuvimas palengvina kryptuko kontrolę taikiklio išpjovime.  Įgytas įprotis matyti lygu kryptuką šviesiame fone  padės naujokui taikytis su tarpu, pereinant į šaudymą su taikiniu ir padės išvengti daugelio klaidų.  Treniruotė į ekraną naudojama ir aukštos kvalifikacijos sportininkų kai reikia susikoncentruoti į technines detales.

Metodiniai nurodymai:  Teisingo šaulio darbo metu, kulkos guls ekrano plote. Pirmuose užsiėmimuose atitrūkimai neturėtu labai gąsdinti trenerį, baisiau bendra didelė sklaida lape. Jei atitrūkimai sako apie šaulio techninio pasiruošimo spragas, tai didele sklaida sako apie šaulio šūvio esmės nesupratimą.
Šaulio veiksmai treniruojantis į ekraną nesiskiria nuo veiksmų treniruotėje be šovinių.  Ypatingai tai matosi trūkčiojant , staigiai spaudžiant nuleistuką ar trūkčiojant galvai ar kūnui.
Mokytojo laikas skiriamas šūvių serijai turi būti išnaudojamas pilnai. Šauliai nesistoja iš vietos, nenutraukia pozos iki komandos „Stop“ .

Tema: Treniruotė be šūvio, šaudymo pozos priėmimas,  taikymasis, kvėpavimas, nuleistuko paspaudimas

Noriu atkreipti, kad ir trumpas tekstas, BET tai yra antra pataikymo "koja" , pirma kaip prisimenat "nulinis taškas" , be šiu koju šaulys yra invalidas, kad butu noras dar atidžiau pastudijuoti šaudymo trenerio žodžiai: 70% rezultato lemia, nuleistuko paspaudimas !


Tema:   Treniruotė šaudant į ekraną                     
Pagrindiniai tikslai: Nuleistuko nuspaudimui reikalinga jėga ; pirmo užsiėmimo gautų įgudžių įtvirtinimas.                  
                        
Užsiėmimų turinys.                        
                        
Paruošiamoji dalis - 15 min.: Grupės susirinkimas (seniūno raportas), įvadinis pokalbis               
Klausimas dalyvaujantiems: kaip turi atsisėsti šaulys ? Kokioje padėtyje yra kairė alkūnė ? Kaip teisingai laikyti šautuvą kaire ranka ?                         
Kaip teisingai idėti šautuvą į petį ? Kaip suvesti šautuvą į taikinį ? Kokioje padėtyje turi būti galva ? Kas tai lygus kryptukas ?                        
Pokalbis:    Tam, kad padaryti taiklų šūvį labai svarbu teisingai nuspausti nuleistuką , tuo pat metu nesutrukdžius šautuvo taikymosi.                      
   Tai įmanoma tik įvykdžius dvi sąlygas:                     
1) Pirštas iš lėto tolygiai spaudžia nuleistuką,  jei nuleistukas nuspaudžiamas greitai, taikymasis NEPASTEIBIMAI nusimušą.                        
2) Šūvis turi būti netikėtas,  o tam apie jį nereikia galvoti.  Praktika rodo, kad jei šaulys laukia šūvio tai tuo momentu kai jis įvyksta kryptukas nukrypsta į šoną.                        
Neužmirškite apie saugumo taisykles, užtaisant vamzdis turi žiūrėti į taikinio pusę.         
                        
Pagrindinė dalis 70 min:                        
Vadovas rodo, kaip teisingai padėti pirštą ant nuleistuko. Uždėjes sau ant piršto popierinį  vamzdelį, kelis kart parodo kaip atrodo teisingas nuleistuko paspaudimas                        
Mokiniai užima savo vietas. Budintis išdalina po 5 kulkeles kiekvienam.                          
Vadovas prieina prie kraštinio dešinio šaulio ir pasiūlo jam priimti pozą bei nutaikyti šautuvą i tą puse kur taikinys.
Įsitikinęs , kad poza teisinga , leidžia užtaisyti šautuvą.  Šaulys priima pozą.
Vadovas deda savo pirštą ant šaulio piršto ir sako: pasistenk prisiminti ir pajausti kaip ir su kokia jėga spaudžiamas nuleistukas.                         
Pastoviai didindamas jėgą jis padaro šūvį.                         
Antra šūvį mokinys daro spausdamas vadovo pirštą, o trečią pats                        
Šaulys tesia šaudymą, o vadovas eina prie kito šaulio.                         
Pasibaigus šaudymui duodama komanda: "Stop", "atidaryti spyną" , padėti šautuvus, pakabinti ekraną.
Po to šauliai vėl gauna po 5 kulkeles ir užima savo vietas.  Vadovas duoda komandą:
Priimti pozą, išlyginti kryptuką apytiksliai i vidurį ekrano.  Sustabdyti kvėpavimą ir užmerkti akis.
Tolygiai didinkite nuleistuko nuspaudimo jėgą . Dabar atsimerkite ir šaudykte atmerktomis akimis
Kada spaudžiate nuleistuką tuo pat metu stebėkite kryptuką, kad jis būtu lygus   
Po to imituojame nuleistuko paspaudima su lygaus kryptuko išlaikymu.                         
Baigiamoji dalis -  5 minutės                        
Ir taip Jus turite visam laikui atsiminti, kad svarbiausia tolygus lėtas nuleistuko paspaudimas ir lygus kryptukas.
Kas to neišmoks niekada taikliai nešaudys. Šiandiena praktiškai visi su tuo susitvarkė , dabar prašau sutvarkyti stalus ir išvalyti šautuvus.                        

Treniruotė be šūvio
Pozos, nuleistuko ir taikymosi treniruotė vykdoma be šovinių.  Jos esmė yra ilgas buvimas šaudymo pozoje, daugkartinis kartojimas suvedimo ant taikinio, taikinio laikymo ,  stabilumo išlaikymas, nuleistuko paspaudimas.
Treniruotė be šovinių – savarankiškas ir reikalingas technines treniruotės metodas.
Daugkartinis komplekso sudarančio šūvį kartojimas, nukreiptas į geresnį šūvio technikos suvokimą , šūvio techniko automatizmo elementų įgijimui , jėgos ir ištvermės lavinimui.
Treniruodamasis be šovinių šaulys atidirbinėja tokius svarbius elementus kaip: ilgas buvimas pozoje, ginklo stabilumas,  taikymosi ir nuleistuko paspaudimo darnumas, nuleistuko nuspaudimo jėgos paskirstymas.
„Tuščias“ nuleistuko smūgis ne atitraukia šaulio dėmesio, nenukreipia dėmesio, nesutrikdo jo šautuvo stebėjimo.  Šaulys gali kontroliuoti savo veiksmus, pastebėti klaidas ir trūkumus ir stengtis jas pašalinti.
Kol šūvio technika pilnai neįsisavinta , įgūdžiai nesusiformavę ir neužsitvirtinę, treniruotė be šovinių – pagrindinė treniruotės forma ir negali būti pakeista šaudymu.
Treniruotę be šovinių naudoja visų lygiu šauliai tame tarpe ir Olimpinių žaidynių čempionai.
Toliau pereinant į šaudymą, treniruotė be šovinių išsaugo savo reikšmę, pravedama ir per pagrindines treniruotes ir per papildomas.
Po to kai veiksmai sudarantys šūvio techniką šaulių pakankamai išmokti, treniruotes be šovinių gali pravesti ir labiau patyrę šauliai. 
Treniruotę be šovinių gali būti pravedama bet kokioje šviesioje patalpoje – klasėje, koridoriuje. Patalpa naudojama treniruotei be šovinių nereikalauja ypatingos įrangos. Užtenka patiesti ant grindų patiesalą, o ant sienos 40 cm aukštyje pritvirtinti baltą lapą su nupieštu juodu apskritimu imituojančiu taikinį. Apskritimo diametras turi atitikti  taikinį tai distancijai kuriai pakabintas.

Metodiniai nurodymai
Pirmuose užsiėmimuose šauliams būna sunku priimti teisingą šaudymo poziciją. Ypač tai aktualu kairės alkūnės padėčiai, buožės įdėjimui į petį, galvos padėčiai, diržo padėčiai ir įtempimui.  Treneris turi padėti šauliams, juos pataisyti ir parodyti kaip reikia.  Natūralus naujoko noras „paspragsėti“ neturi būti nubraukiamas iš karto, bet reikia išaiškinti, kad šiandienos užduotis – pozos priėmimas, įsisavinsime ją ir pereisime prie nuleistuko.  Pirmąją užsiėmimų dalį šauliai dirba tik prie teisingos pozos priėmimo. Antrąja – prie šautuvo užvedimo ant taikinio korpusu. Visų klausimų kurie susiję su poza negalima atidirbti per vieną užsiėmimą. Kiekvienam užsiėmimui kaip ir kiekvienai jo daliai, reikia paskirti konkrečius mokymo planus ir metodus, kuriais jie sprendžiami.

Šaudymo pozos priėmimas
Etapai dalimis.  Išmokti priimti poziciją, kūno dalių padėtį, reikalavimus atskiroms pozos dalims.  Įsisavinti poziciją padaryti ją įprasta.  Išmokti kontroliuoti pozos sudedamųjų daliu teisingumą.  Įgyti ištvermę buvimui pozoje, galimybę išbūti pozoje ilgą laiką be nuovargio.
Racionali poza padeda aukštų ir stabilių rezultatų pasiekimui. Pozos įsisavinimui reikia gerai žinoti jos sudedamųjų dalių elementus ir taip pat specialių fizinių įgūdžių kurie leistu ilgai palaikyti pozą be nuovargio.
Didelis pozos elementų skaičius, verčia jos mokymąsi pravesti su pedagogikos reikalavimais. Eiga tokia:
a)   Trenerio pasakojimas su parodymu bendrai , o paskui pagal elementus.
b)   Mokinių suvokimas bendros eigos ir kiekvieno elemento vykdymo taisyklių.
c)   Pabandymas- bandymas priimti pozą, klaidų pataisymas, pasiekti teisingą pozą.
d)   Pozos įsisavinimas, pripratimas prie jos rezultate: daugkartinis kartojimas ir buvimas pozoje.
Mokantis pozos ir tolesnėse treniruotėse, šauliai turi užsidėti specialius rūbus jei jų nėra galima pakeisti į kažką storesnio ir minkštesnio. Be šito šauliai negalės ilgai išlaikyti pozos pvz. dėl skausmo alkūnėje negalės teisingai prisidėti buožės. Užsiėmimas bus nepilnavertis.
Pradedant mokytis, parodyti ir papasakoti pozos elementus ir jų priėmimo eigą, reikalavimus kiekvienam elementui.
Papasakoti ir parodyti, kaip daromas šautuvo užvedimas ant taikinio kūnų, išpradžių horizontaliai, paskui vertikaliai.  Priimti šaudymo pozą, prisitaikyti. Užmerkti akis ar nukreipti žvilgsnį į šoną, atpalaiduoti kairės rankos raumenis,  įkvėpti du tris kartus, sulaikyti kvėpavimą, pažiūrėti į taikiklį. Nustatyti kur nukrypęs šautuvas taikinio atžvilgiu.  Patraukti kojas ir  kūną, priimant kairę alkūnę kaip judėjimo ašį.  Pakartoti visus veiksmus. Ta pati padaryti su suvedimu pagal vertikalę. Kontroliuojant taikymąsi, kvėpavimą sulaikyti. 
Pasiūliti besimokantiems pakartoti šiuos veiksmus.
Mokytojas pirmuose užsiėmimuose susidurs su naujokų skundais: „Man taip nepatogu, skauda, aš taip šaudyti negalėsiu“ ir t.t.  Reikia kantriai aiškinti būtinybe teisingos pozos įsisavinimui, primygtinai reikalauti tobulo pozos vykdymo.
Šaudymo sporto užsiėmimai numato pastovų šaudymo rezultatų gerėjimą. Čia negalima leisti pakelti rezultatus įvairios įrangos ar sukčiavimo būdu.
Priėmę pozą, šauliai iš pradžių joje turi išbūti nors 5-6 minutes. Pasibaigus šiam laikui, atsistoti ir pailsėjus pakartoti.  Užsiėmimuose reiktu padaryti  3-4 pozos priėmimus.  Galima išdalinti šaulius į dvi grupes. Kol viena priima poza su ginklu, kita ilsisi ir padeda porininkams priimt teisingą pozą.  Šaulys turi išmokti išlaikyti pozą iki 20 minučių.  Greičiausiai pavargsta kairė ranka priklaikinti ginklą.  Reikia ja periodiškai dėti ant atramos poilsiui, nekeičiant kūno padėties.  Tam buožė nuimama nuo pečio , kairė ranka nekeisdama alkūnės padėties nulenkiama į dešinę, guldoma išorinę delno dalimi ant atramos.
Pirmuose užsiėmimuose diržas gali būti kiek laisvesnis, vėliau jo įtempimas davedamas iki normos.
Mokantis pozos mokytojas pirmiausiai kontroliuoja: pozos priėmimo eiliškumą, diržo priderinimą ir padėtį, kairės rankos alkūnės padėtį, galvos ir dešinės rankos rodomojo piršto padėtį, kojų ir kūno padėtį.
Labiausiai paplitusios naujokų klaidos  įsisavinant poziciją yra šios : buožės nuslydimas nuo pečio dėl nepakankamai gilaus buožės įstatymo, buožės iškritimas dėl per silpno diržo įtempimo, buožės apsodo (priekinė dalis) nuslydimas ant kairės rankos pirštų, kairės alkūnės statymas ne po šautuvu, o kairiau  jo, noras patraukti kairės rankos delną arčiau savęs dėl nepakankamai įtemto diržo, nevienoda buožės padėtis kaskart iš naujo prisidedant po pertaisymo, diržo slydimas apačion ranka, kairės ir dešinės alkūnės slydimas paklotu, galvos svorio laikymas raumenimis nepakankamai atsiremiant į buožės žando atramą, per daug stiprus buožės žando atramos spaudimas dėl per daug atpalaiduotų kaklo raumenų,  galvos užvertimas į dešinę dėl per toli esančios buožės, galvos dėjimas ant buožės viršaus prie per žemos buožės padėties petyje, galvos užvertimas į dešinę dėl noro prisitaikyti kairia akimi kai buožė įstatyta į petį, ne vienoda galvos ir kaklo padėtis buožės atžvilgiu, galva per daug nulenkiama į priekį dėl ko vyksta taikymasis iš po antakių, nevienoda dešinio peties padėtis, dešinės rankos laikančios pistoletinę rankeną nevienoda suspaudimo jėga.
Neretai mokytojas reikalauja pas mokinius: „Prispausti kulnus prie žemės!“  Praktika rodo, kad tai nereikalinga. Spaudžiant kulnis tik išprovokuojame kojos raumenų įtempimą kas be abejo trukdo šaulio darbui. Treniruočių metu kulnys savaime priims patogiausia pozą.

Taikymasis
Pagrindai atvirais taikikliais jau buvo dėti, smulkiau gal vėliau, daversim.

Kvėpavimas
Kvėpavimo metu pakyla ir nusileidžia krūtinės ląsta, kas sukelia ginklo prispausto prie peties judėjimą. Padaryti taiklų šūvį tuo metu neįmanoma.  Todėl reikia išmokti nutraukti, pristabdyti kvėpavimą taikymosi ir nuleistuko paspaudimo metu. Tas laikas neviršija 10-12 sekundžių ir tai nesukelia didelių sunkumų.  Svarbu, kad šaulys suprastu kaip tai daroma.
Stabdyti kvėpavimą reikia po to kai grubus šautuvo užvedimas ant taikinio baigtas. Padarius viena-du gilius įkvėpimus ir iškvėpimus, šaulys taip vadinamoje kvėpavimo pauzėje  sustabdo kvėpavimą.  Aiškiai fiksuodamas kryptuko padėtį taikinio obuolio atžvilgiu ir jausdamas pozos patogumą,  šaulys pataiso prisitaikymą ir tuo pat metu švelniai didina spaudimą į nuleistuką.
Jei pasijaučia nepatogumas, poreikis kvėpuoti tęsti šūvį negalima. Reikia nuimti pirštą nuo nuleistuko, baigti taikymąsi ir pailsėti.

Nuleistuko paspaudimas
Nuleistuko paspaudimas užbaigia šūvį. Nuo sėkmingo paspaudimo priklauso ar  įgaus šaulio įdėtos  pastangos taikantys gerą rezultatą geru pataikymų taikinyje ar pastangos bus nubrauktos tolimu atitrūkimu nuo taikinio centro.
Fizinė jėga reikalinga paspausti nuleistuką, nedidelė specialios jėgos treniruotės   nereikalingos. Ir tuo pačiu metu nuleistuko paspaudimas - veiksmas gana subtilus.
Pataikymui į taikinio centrą reikia, kad šūvis gautųsi geriausio kryptuko ir taikymosi taško suvedimo momentu.  Pas naujokus šis momentas labai neilgas. Jei ant ginklo būtu pastatytas „auto paleidėjas“ automatiškai nuspaudžiantis nuleistuką reikiamu momentu, šaudymas būtu daug lengvesnis.
Nuleistuko paspaudimą vykdo pats šaulys. Jis turi tai padaryti pakankamai greitai, kad išnaudoti trumpalaikį stabilumo momentą ir tuo pat metu nesuardyti ginklo suvedimo į taikinį.   Ginklo užvesto ant taikinio stabilumas – rezultatas daugelio subalansuotų jėgų. Bet kurios iš šių jėgų pakitimas – ir stabilumas , o reiškia ir suvedimas sugadinti.  Spaudžiant nuleistuką reikia, kad rodomojo piršto pastangas nelydėtų pakitimų raumenyse dalyvaujančiuose ginklo ir pozos laikyme .
Dėl mūsų organizmo ypatumu, griežtai izoliuotas piršto darbas įmanomas tik prie palygint lėtos nuspaudimo jėgos didinimo.  Greitas piršto judesys visada įšaukia didesnį ar mažesnį kitų raumenų  aktyvumą – kairės rankos, kaklo, dešinio peties , kairės rankos riešo, krūtinės raumenų į kuriuos remiasi šautuvas ir t.t. . O juk tai raumenys tiesiogiai  dalyvaujantys šautuvo laikyme.  Visa tai ir verčia daryti nuleistuko paspaudimą palyginti lėtai.
Atrodytu, kad darbas prie šūvio schemos susivedą prie to, kad iš pradžių reikia pilnai suvesti ginklą ir paskui išlaikant pasiektą padėtį, pradėti nuleistuko paspaudimą.
Praktiškai šaulio darbas truputi kitas.  Baigęs grubų suvedimą jis ryžtingai nuspaudžia nuleistuko laisvą eigą, nelabai besirūpindamas šautuvo padėtimi. Po to patikslindamas taikymąsi, lėtai ir iš lėto didina spaudimą į nuleistuką, derindamas šį veiksmą su matomu taikymosi vaizdu.  Prie geros kryptuko padėties didindamas spaudimo jėga, prie blogos mažindamas spaudimo jėgą.  Kadangi nuleistuko paspaudimo užbaigimo jėga nedidelė , tai net prie sulėtinto spaudimo šis veiksmas reikalauja ilgo laiko tarpo.
Pirmu veiksmu išimama laisva nuleistuko eiga – apytiksliai dvi trečiosios visos nuleistuko jėgos.  Likęs nuleistuko nuspaudimas vykdomas lėtu greičiu, tolygiai pereidamas nuo didesnio spaudimo greičio prie mažesnio, priklausomai nuo taikymosi vaizdo.   
Gerai apmokyto šaulio pirma fazė užima 1-2 sek., baigiamoji 3-5 sek. . Jei šiuo metu šaulys pradeda jausti buožės ar diržo slydimą, nepatogumą, oro trukumą ar regėjimo sutrikimus, šūvį reikia atidėti. Po poilsio viskas darom iš naujo. Jei su kvėpavimu nėra problemų, bet matomumas suprastėja užtenka 2-3 kartus sumirksėti, kad atstatyti regėjimą. 
Kad įgauti jausmą/pojūčius, leidžiančius kontroliuoti nuspaudimo dydį ir charakterį, šauliui reikia prieš šaudymą „paspaudinėti“    tuščiai nuleistuką, įdėmiai „įsiklausant“  į piršto pojūčius. 
Pas naujokus paprastai matosi sekančios klaidos: skubotas šūvis, paskutines dalies nuspaudimas be taikymosi pataisymo;  dėmesio sutelkimas tik į nuleistuką pamirštant ginklo stabilumą ; šūvio laukimas ir su tuo surištos judėjimo reakcijos;  šūvio užtempimas, lėtas laisvos eigos nuspaudimas, neryžtingumas ir abejojimas taikymosi teisingumu, šūvio užbaigimo baimė.  Šaulys praleidžia gerą momentą šūviui ir daro šūvį trūkstant oro ir pavargusiu regėjimu.
Visi šie trūkumai lengvai matomi trenerio.

Kai kurios išvados: kelyje į taiklaus  šūvio technikos įsisavinimą, šaulys susiduria su eile sunkumų. Čia įeina: pozos nepatogumas, surištas su neįprasta poza, stipraus  diržo veržimo ir palenktos po šautuvo rankos skausmas; būtinumas ilgo buvimo  pozoje; dėmesio koncentravimas į šautuvo stabilumą, reikalaujančio raumenų aktyvumo slopinimo; lėtas ir tolygus nuleistuko spaudimas, kai kyla noras greičiau padaryti šūvį ir pamatyti rezultatą.
Treniruojantis šie sunkumai lengvai įveikiami.

Pagal plana antras uziemimas yra "Pneumatinio šautuvo materialinė dalis"  . Kadangi knyga senu metu ir pneumatinis sautuvas labai pasikeites, sitos dalies neversiu, forumas pilnas informacijos apie  pneumatikos materialine dali ir jei klausimu kils, visada galima paklaust.

Tema, sukurta tik, kad prisilaikyti plano