Ačiū už sveikinimus.
Na ir tradiciškai, kad pagyvinti forumą, varžybų apžalga nuo manęs
Jau ne kartą esu minėjęs, kad semtis patirties ir mokintis šaudyt HFT reikia važiuoti būtent į Choltice, pas Čekus. Negaliu nieko prieš pasakyti prieš Lenkus (Kaletuose) bet pas Lenkus viskas per daug gerai organizuota, paprastos nesudėtingos trasos, na ir šiaip įdomu praleisti laiką, bet be iššūkių. Čekija visiškai kas kita. Trasos teisingos (ta prasme viskas pagal taisykles) bet nu žiauriai sudėtingos ir vėl eilinį kartą mane nustebino Čekų išradingumas statant trasas ir kaip nepažeidžiant taisyklių apip*st šaulius, priversti daryti klaidas
Vėl tie cinkuoti taikiniai, vėl mažos kilzonos ir dar pastatyta taip, kad net negali suprasti kokia tai kilzona 20 ar 25mm, o apsirikti atsuma 5 ar net 10 metrų, tai kaip 2 pirštus ap***ti. Aš asmeniškai su kilzonų dydžiais apsirikau 4 kartus per varžybas, o su atsumais tikrai ne mažiau kaip 5-6. Sulyginus Lenkijoj, Kaletuose pernai per dvi europos čempionato dienas su atsumais neprašoviau nei karto, o kad nesuprasčiau kokio dydžio kilzona, net minčių nebuvo.
.
Trasos: Dvi trasos po 30 taikinių. Visi dalyviai šaudė vieną trasą vieną dieną kitą trasą kitą dieną. Pradėjom nuo Bravo trasos nes šeštadienį Alfa trasoje laukymėje vyko kitas renginys. Bravo trasa tai miškas gana retas su pavieniais krūmais ir krūva nuvirtusių medžių kuriuos ir naudojo kaip apipi*tukus statant trasą. Alfa tai laukymės su nedidelėmis kalvomis už kurių slėpė taikinius, šlaitai (šaudymas kampais, bet visi žemyn nuo kalno link ežero, tai vėjai kaip pas Sergo
) miško sandūros.
Šaudymo partneriai: Šaudžiau kartu su Čekų junior komandos lyderiu František Ščerba (kokių 14-15 metų gyvas sidabras tikras nenuorama jo buvo pilna visur, bet junioruose jis laimėjo varžybas) ir profesionaliu HFT trasų statytoju ir šių varžybų trasų autorium Ivo Peřina (va čia tai superinė patirtis, juo labiau, kad jis jau po šūvių mielai dalinosi informacija apie taikinius ir idėjas statant tuos taikinius ir metodus kaip apgauti šaulius, trasų statymo taisykles, reikalavimus ir kitas subtilybes. Tik viena problema, kad jis nekalba angliškai tai teko bendrauti lenkiškai, o mano lenkų nėra labai jau gera, tai kartais pagelbėdavo junioras, nors jo anglų tai kaip mano lenkų
) Beje Ivo pasidalino nuoroda į savo straipsnį apie trasų statymą (deja Čekų kalba), tai bandysiu jį išversti ir pasidalinti čia mūsų forume.
Dar, Ivo perdavė linkėjimus Gintarui Turoniui (nežnau ar jis dar čia kada užsuka), taigi Gintarai sakė tik geriausi prisiminimai
Pirmą dieną, miške vėjo praktiškai nebuvo, oras buvo apsiniaukęs tai pakankamai tamsu. Pirmas šūvis virto, Ok gera pradžia pagalvojau. Antras šūvis - taikinys stovi ant max, toks parastas elementarus reikia tik nušauti ir voila. Na kadangi max tai ir šoviau max, pataisa 2 mildotai.........
taip kaip į kraują įaugę šaudant pas mus. Net plinko nebuvo perskrido per viršų. Nuotaika sugadinta visai dienai, negana to, ant šito pačio grėblio tą pačią dieną užlipau dar vieną kartą. Nu i na*ui
Sakiau grįžęs i Lietuvą tų visių taikinių kur ne HFT atstumai iš viso gyvenime nešaudysiu, nuotaikos visiškai nebuvo
iki nepaskelbė pirmos dienos rezultatų
bet taškų vistiek dar iki dabar gaila
žioplys bl*t nesikeikiant
Antra diena: Nuo ryto lietus pliaupė kaip iš kibiro, i zero range praktiškai niekas nėjo, bet žadėto stipraus vėjo nebuvo. Vėliau lietus pradėjo silpti ir iki pirmų šūvių praktiškai nustojo lyti, bet pradėjo kilti vėjas, o šaudyti tai laukymės, šlaitai ........
kol buvom miške, viskas Ok, krito tiek tolimi tiek artimi taikiniai, bet išlindus i laukymę kalno apačioje prasidėjo misai, be ne dėl vėjo, o del to, kad niekaip nesigavo susitvarkyti su atstumais ir ča 100% suveikė Ivo apip*stukai, nu užmušk neina atskirt taikinys 35 ar 42 metrai, net kilzonos dydžio neina identifikuot tai 20 ar 25mm ant vidutinių atstumų. Jau buvau supanikavęs nes priešais buvo šaudymas nuo šlaito žemyn link ežero dideliais atstumais o vėjas vis stiprėjo ir stiprėjo, o juo labiau, kad patirties su spyruokliniu šautuvu šaudyti kampais kaip ir visiškai neturėjau. Bet kaip ne keista ko labiausiai bijojau su tuo susitvarkiau geriausiai, visą tą ruožą iš 10 taikinių tik vienas misas ir tas nuo kelio nuo šlaito krašto žemyn, tiesiog neradau kaip šautuvą patogiai pasiimt, kad dar ir per optiką kažką matyčiau ir paralaksą sukontroliuot būtų galima. Bet aplamai tam ruože kažkaip labai gerai pavyko susitart su vis stiprėjančiu vėju.
Ivo apip*stukai: Vienas taikinys sukėlė labai aistringus ginčus tarp junioro ir Ivo, tai finale įtraukė ir mane, tad jau po varžybų grįžom visi trys prie taikinio ir Ivo mokino juniorą teisybės
Žodžiu situacija tokia - junioras nepataikė, beja aš irgi to taikinio nenuverčiau ir jau po šūvių prasidėjo ginčas kokio dydžio kilzona ir kokiu atstumu stovėjo taikinys beje taikinys vienas iš sitų
https://www.josef1000.cz/index.php/terce-hft-zavodni/214-terc-disk-25-35-40 Taigi, tarp dviejų krūmų nuvirtęs storas (kokio 1,2-1,5m diametro) medis. Iš už jo kyšo tik taikinio galva pats diskas. Kokiu atstumu už medžio pastatytas taikinys nesimato nes pažiūrėt iš šono neleidžia krūmai. Žiūrint iš priekio atrodo, kad taikinys stovi kažkur 5-7metrai už medžio. Kitų orientyrų pasitikrinti atsumui nėra. Pasitikrinu per optiką medis +/- 25metrai, nes ryškus, medžio faktūra aiškai matosi vadinasi atitinka mano paralakso nustatymą 25 metrai. Ok 25m + mdžio storis 1,5m + 7m atstumas nuo medžio iki taikinio - gaunam +/- 33,5m. Junioras įrodinėja, kad taikinys stovi 34m ir tikrai 25mm kilzona, aš manau, kad tai yra 33,5 ir dėl kilzonos įtarimų nekyla tikrai 25mm. Prieinam pamatuojam kilzoną ir stalčius atsidaro pas abu: kilzona 20mm ir atstumas 27m. Labas rytas
Po to kai apžiūrinėjom taikinį iš arti tai matėsi, kad taikinys visas suplaktas į 12 val ir nei vieno pataikymo žemiau kilzonos. Net kilzonoje matėsi pataikymai visi iki vieno link 12val.
Dar vienas labai įdomus buvo taikinys
https://www.josef1000.cz/index.php/terce-hft-zavodni/69-pteranodon-25-40 pastatytas tokioje gilioje tamsioje nišoje su margu vijokliu fone. Nu jis akivaizdžiai matomas, atstumas 35m. Reikia šaut, nerandi jo, tiesiog nerandi kilzonos
. Bet šito ir pats Ivo nepataikė, o aš nuverčiau. Kadangi tai jau buvo paskutinis taikinys tai aplinkui buvo krūva šaulių/žiūrovų (gal 10 gal daugiau) kurie jau pabaigę savo šaudymus, tai visi plojo ir asmeniškai spaudė ranką kai aš jį nuverčiau, nes pasirodo nei vienas iš ten buvusių jo nenuvertė
kažkaip maloniai buvau nustebintas
Taisyklės ir jų traktavimas: Va šitoj vietoj tai gavau išskirtinės patirties nes šaudžiau su labiausiai patyrusiu ir gerbiamu Čekijos HFT trasų ekspertu. Taigi, kad pas mus nekiltų klausimų, keli kertiniai momentai dėl kurių pas mus laikas nuo laiko kyla ginčių.
1) HFT gulimos pozicijos nėra "laisvos" pozicijos, jos yra privalomis šauti gulint. Vienintelė pozicija kuri gali būti pakeista tai yra pozicija nuo kelio, galima šauti stovint.
2) Taikinio matomumas. Taikinys privalo būti matomas nuo bet kurios kuoliuko vietos iš ABIEJŲ pusių. Tai yra, kad prilietus šautuva prie bet kurios kuoliuko vietos negali būti jokių kliūčių trajektorijoje link kilzonos. Jei kyšo kokia žolė, lapas, šaka ar bet kokia klūtis trajektorijoje link kilzonos, bet kuris šaulys gali pareikalauti sustabdyti šaudymą ir pašalinti kliūtį.
3) Off peg taikiniai. Off peg turi būti būtinai pažymėtas, kad tai yra off peg taikinys. Kuoliukas prie jo turi būti trumpas toks kaip kitose priverstinėse pozicijose (10cm virš žemės). Off peg taikiniams privalo būti pažymėta ugnies linija, kad nebūtų galima gulti priekyje kuoliuko. Off peg taikiniai privalo būti prašaunami tiek iš kairės tiek iš dešinės pusės. Negali būti daugiau kaip 3 off peg taikiniai trasoje nesvarbu kiek viso stovi taikinių (30 ar 40).
4) Klibantis kuoliukas - tai grubus trasos statymo taisyklių pažeidimas. Bet kuris šaulys gali pareikalauti sustabdyti varžybas ir sutvarkyti kuoliuką kad neklibėtų.
Tai šį kartą tiek