Kaimas. Naktis. Ant pečiaus susirangęs ruošias miegoti tėvas - aplankyti tėvų atvažiavo sūnus su marčia, tai aniems lovą užleido. Ir čia girdi jis, kaip jaunimas nerimsta:
- Pabandom ant viršaus?
- Pabandom.
- O dabar iš šono!
- Bandom.
- O dabar sėdėdami!
- Gerai!
- O dabar šuniuku!
- Varyk!
- O dabar "kandibobiku".
Čia tėvui miegai net išsilakstė, akys tik "opa!" - kas čia per daiktas? Kodėl niekad negirdėjo? "Na," - galvoja - "bent jau pasižiūrėt reikia". O tamsu troboj - nors į akį durk, nieko nesimato.
Bando lenktis tėvas - vis tiek nieko. Lenkėsi, lenkėsi - jopst nuo pečiaus... Triukšmas per visus namus, keiksmai, o čia dar su savimi, pakeliui, drėbdamasis prigriebė visus puodus, indus, stiklines, katiną prispaudė... Subėgo visi namiškiai žiūrėt kas čia atsitiko:
- Tėvai ar gyvas? Kas čia buvo?
Tėvas atsikelia, susinervinęs visas, renka išsibarsčiusius puodus:
- Nieko nebuvo. Tiesiog piskitės kaip žmonės...