Tarsiu ir aš žodį, nes iš čia esančių pirmas išbandžiau dujinę spyruoklę, aišku prieš tai pats ją padariau. (Giriuosi ir esu pasipūtęs:) )
Užsitaiso panašiai kaip automobilio bagažinė. Jausmas, kad pasipriešinimas vienodas tiek užtaisymo pradžioje tiek ir gale. Čia DS privalumas- ji ištiesta yra žymiai stiprenė nei paprasta spiruoklė, o būtent stumokliui esant gale reikia daugiausiai jėgos, nes reikia įveikti suslėgto oro pasipriešinimą. Su paprasta spiruokle ši problema sprendžiama įdedant į stumoklį pasunkintoją- šauna stipriau, bet padidėja atatranka, kuri kenkia taiklumui. Taigi, užtaisymas yra, sakyčiau, sklandus. Jeigu viskas tvarkoje su cilindru ir stumokliu- nėra jokių pašalinių garsų. Tas pats ir šūvio metu- jokių traškesių, vibracijos. Tai teigiamai atsiliepia taiklumui.
Kiek galima padaryti šūvių? Kaip teigiamą pavyzdį galiu pateikti mano pirmąją DS, kuri tebegyvena ir puikiai veikia mano MP-512. Taigi, po metų šaudymo greitis pakrito apie 10 m/s. Tai sužinojau, nes turiu chronografą, o šiaip būčiau nepastebėjęs. O šūvių buvo padaryta tikrai daug, nes tuo metu jis buvo mano pagrindinis šautuvas. Apie 10000 tai jau tikrai, nes turiu labai daug tuščių dėžučių:)
Čia vis kalba eina apie aukšto slėgio DS. Yra ir žemo slėgio, bet dar nedariau.
Užpildymas- paprasta ir trumpa procedūra, bet reikia turėti specialų įrenginį įkurį įsistato DS ir paduodamas aukštas slėgis (oras) iš baliono arba aukšto slėgio pompos.
Nuorodos
Varžybos
