Elektrotechnika

[berazumijus]

o tai ta plokstele kur buvo nuorodos turi tikt - ten tas pats lm stovi. ir jis turi ijungimo/isjungimo kojele. tereikia ja atkelt nuo zemes ir prijungt prie cpu. pdfe raso kad tokiam rezime 80mikroamperu tevalgo. 5 kojele.

[zalias7]

tai jo as sita suprantu, man tik reikia patvirtinimo, kad gerai galvoju ir nenoriu laupyt padaryto daikto.

Dabar naudoju 5 v LM1084IT-5.0 , tik iskilo beda su atjungimu sito reguliatoriaus nuo proco. Ateiciai manau dar kelis irenginukus rinksiu tai ir rankioju info. 

Su kokiu tranzistorium galima jungikli toki padayt ?

[Genijus]

O jei pries ta reguliatoriu idetum maza mosfetuka ? Senos kompu motinines plokstes tokiu tranzu pilnos.
Pvz http://teachmetomake.files.wordpress.com/2011/05/fetswitch.jpg Tik vietoj variklio 78m05

[zalias7]

Radau as ta mosfetuka, bet kiek man dasuto jos komutuoja - teko perdaryt schema, bet be minuso reguliatorius LM1084IT-5.0 5v vieto toi, kad nieko neduotu isduoda 7V (paduodamas . Ir nesuprantu ar cia, kad be minuso ar as ka primaliau . Mosfetas tik minusa komutuoja ? pliuso man neisejo paleist,  radau IRFZ46N http://www.irf.com/product-info/datasheets/data/irfz46n.pdf

[zalias7]

ai ne viskas gerai, buvo susijunge biski ne ten, kai ant snargliu 

Bandysiu testuot, kiek dabar sriaubs akumo, dekui 

[liova]

Jei lipdai impulsini itampos reguliatoriu - droselis (rite) yra butinas, cia panasiai kaip rezervuaras PCP.
Nuo droselio kokybes priklauso keitiklio efektyvumas.
Mosfetai buna N kanalo ir P kanalo. N kanalas lengvai komutuoja minusa, P kanalas - pliusa.
Jei ka, komutavimui galima ir relyte panaudoti
Neblogu keitikliu i 5-6V yra cia, su pakankamai greitu pristatymu LT ribose:
http://www.rcdalys.lt/index.php?route=product/category&path=51
Juos naudoja modeliuotojai, kad butu pastovi borto itampa servoms, imtuvams ir t.t.

[zalias7]

su itampu keitimu problemu neturiu, turiu problemu su atjungimu, rele taip pirma mintis buvo, bet kaskaip nelygis

A va, kad mosfetai buna n ir p kanalo man atradimas, ieskosiu p kanalo , dekui 

[berazumijus]

relikiu buna ir mikroschemos didumo ir koks atmega gali valdyt jas tiesiogiai + diodas, kad nepramustu atbuline. siaip jau neverta jas visai nurasyt.

[Alpha]

su puslaidininkine rele paprasciau viskas butu. pvz
http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=64900

[zalias7]

As ir stveriausi ssr turiu parsisiuntes bandymams omron tai ji kaskaip keistai dirba, pajungi maitinima ijungia kaip priklauso, o atjungus viskas lieka ijungta, nzn brokas koks, ar taip turi but, bet nutrenkiau i sona ir aiskinsiuos veliau

Manau dabar paimsiu: IRFU9024N http://www.lemona.lt/index.php?page=search&filter=0&option=0&q=IRFU9024N pagal parametrus pilnai ustenka, ir kaina mazesne ir gabaritai

[liova]

Tavo SSR tik kintamai srovei skirta - datasheet'e parasyta, kad load AC only: http://www.thaieasyelec.com/downloads/EFDV436/G3MB%20Datasheet.pdf
Esant kintamai srovei, sroves nebuna 100 kartu per sekunde, tai atjungus valdymo itampa, per 1/100 sekundes ir apkrova atsijungia
Buna SSR ir su opto-tranzistoriais, tada tinka ir nuolatinei srovei.

IRFU9024N tranzistorius visai neblogas, tik turek omenyje, kad parasytus parametrus jis daro tik esant tinkamam ausinimui arba tik trumpalaikei apkrovai.

Jei prisireiktu rimtesnes sroves pakomutuoti - yra IRF4905 http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=55853
Jo vidine varza tik 0.02 omo, tai net ir be radiatoriaus jis puikiai atlaikytu nemazas sroves.

Junkdamas prie kontrolerio, nepamirsk tranzistoriaus uztura (gate) per pull-up rezistoriu (pvz. 10kOm) prijungti prie +12V, ir ji valdyk per atviro kolektoriaus (open-collector) isejima, suderinama su +12V. Jei nori izoliuoti kontroleri nuo jegos grandines ir isvengti +12V kontrolerio puseje - panaudok optopora.

santechnikas liova

[zalias7]

Mano projekteliui max apkrova 2A ant 5V, tai IRFU9024N pasakites datashet (ne viskas ten man aisku), bet kiek supratau per akis.   
Mano SSR rele http://www.ebay.com/itm/1pcs-5v-1-Channel-OMRON-SSR-G3MB-202P-Solid-State-Relay-Module-For-Arduino-/281496991859?pt=LH_DefaultDomain_0&hash=item418a873873 ir dirba (valdymas) nuo 5V DC bent taip jau parasyta

tik ji kur viskas maitinama nuo akumuliatoriu netinka, ten prikista sviesos diodu, reikia juos laupyt   As ja emiau visciuku burderiui, apsvietimui usteks junginet

[Genijus]

O jei ant mosfeto valdymo deti stabilitrona 5v. Ta prasme kad pats tranzas jau stabilizuotu reikiama itampa ir detaliu dar maziau reiketu 
Ps O kokia valdymo itampa iseina ? +3.3v ?

[zalias7]

Vyra jus kaip snekat apie visokius stabilitronus, man kokis shema imeskit, o tai as vaikystei biski usiminejau radiotechnika (nebuvo interneto datshetu ir kitko ), dabar i senatve vel susizavejau, bet mano lygis dar per zemas, kad uzuominas suprasciau

3.3v gaut naudoju AMS1117-3.3 http://www.advanced-monolithic.com/pdf/ds1117.pdf   laiko iki 0.8A man per akis.

[liova]

Yra jau gatavi itampos stabilizatoriai - LM317, 78xx ir t.t., dirbantys su minimaliu isoriniu komponenu kiekiu ir atliekantys stabilizavima panakamai aukstame lygyje. Yra ir protingu stabilitronu, pvz. TL431. Datasheetuose aprasoma, kaip padidinti ju isejimo srove naudojant papildomus galios tranzistorius.

Genijaus ideja panaudoti stabilitrona lauko tranzistoriaus uzturos itampai reguliuoti praktiskai igyvendinama, bet stabilizavimas bus labai prastas - kelis simtus (gal ir tukstancius) kartu prastesnis, nei pvz. LM317. Lauko tranzistorius - ne bipolis, ir fiksuojant jo uzturos itampa fiksuojama isejimo srove, o ne itampa.
Jei Genijus tinkamai isanalizuos tipine lauko tranzistoriaus voltamperiniu charakteristiku seima - pats tai supras
https://www.google.com/search?q=mosfet+characteristics
Moralas - lauko tranzistoriai kartais naudojami srovei stabilizuoti, bet ne itampai.

Vietoj lauko tranzistoriaus panaudojus bipoli tranzistoriu, itampos stabilizavimas butu akivaizdziai geresnis - interneto platybese netgi galima rasti schemu, kaip tai padaryti:
https://www.google.com/search?q=transistor+zener+voltage+regulator

Ir siaip - guglas daug greiciau pateikia atsakyma, nei santechnikas liova