Dauguma anglinių plienų lenks 'neržaveikas' pjovimo charakteristikom. O iš greitapjūvio plieno gaunas i pusėtinas peilis, jeigu su juo žadi pjaustyti tik šniūrą
Esmė tame dėl labai stambios struktūros, toks plienas tikrajį aštrumą praranda labai greitai, užtat kad ir prašipęs pjauna dargana ilgai. Įsivaizduok šokoladą su riešutais, jei tokį šokoladą išgalasi labai aštriai - riešutų (karbidų kurie ir pjauna) briaunoje gali nelikti visai, nes jie labai dideli. Ir gaunasi kad perbraukus per medį šokoladas nudils ir išlys riešutai kurie nors ir sunkiau bet labai ilgai pjaus. Kaip manai kodėl iš gerai išgalasto peilio testuotojas prieš testavimą padarė pjūklą?
O šiaip tokio peilio minusai - labai sunkus galandinimas, greitas tikrojo aštrumo praradimas, neatsparumas šoninėm apkrovom (plonesni ašmenys ištrupės padrožus medį, peilis gali sulūžti bandant nukirsti šaką) , neatsparumas korozijai. Dar pridėkim kad apdirbamns jis gana sunkiai, ir gaunasi kad tokius peilius gamina tik entuzijastai...