Sveikinam "ČEMPIONUS"

[Lii]

[grandis]

o ta pliauska tik pačiupinėt davė ar paskui atsius kai tave irašys
baisiai jau gražu

[grafito]

Linai tikras saunuolis ,dar karta didziausi sveikinimai:super:

[klypas]

Respect Linai

[zalias7]

Lii dar nepasigyre, kad toi grazioi kolekcijoi truksta AirArms Prosport kaip priza, kuri gaus per atstovus :)

O as didziuojuos, kad galejau pirmas ranka paspaust

foto nuo bulgaru
http://pics.airguns.bg/#/content/ft_worlds_italy_2011/

mes su jais gyvenom vienam viesbuti, 1320m auklstyje, namo vaziuodavom vaizdingais kalnu keliukais :)

[Lii]

Na va, truputį atsigavau, tai pabandysiu papasakot apie kelionę.
Pasiruošimas kelionei vyko kaip ir normaliai... kol nesugalvojau galutinai susitikslint kordinačių, varžybų vietos, viešbučio... O vat tada ir prasidėjo.. Pasirodo viešbutis užsakytas maždaug 85km nuo varžybų vietos, važiuot kasdien reiktų mokamu keliu... tai pirmas kelionės pusdienis praėjo prie kompo ir telefono. Šiaip netaip pavyko susirast nebrangų viešbutį nelabai toli varžybų vietos – 38km (buvo viešbučių ir visai šalia, bet kainos nuo 350-400Eur už savaitgalį) ir nėra kelių mokesčio.
Dėl šių priežasčių neįvyko palnuota treniruotė, nepavyko pamiegot(planauvau vairuot naktį), o ir į kelionę išjudėjom 1,5-2 val vėliau negu buvo planuota. Kelionė prasidėjo visai neblogai (jei nevertint, kad visi suirzę, skuba, lekia...) Vairavom pasikeisdami kas 3-4 val. Taip pravažiavom Lietuvą iki Kalvarijos pasienio punkto, pralėkėm Lenkiją (Varšuvą visgi pavyko pravažiuot naktį), pasiekėm Čekijos respubliką ir jau beveik pasiekėm Austrijos sieną, kai iš vairo kolonėlės pradėjo rūkti dūmai...
Staigiai stojam kelkraštyje, gesinam variklį ir žiūrim kas bus. Išjungus degimą dūmai nustoja rūkt. Truputį palaukę bandom užvest mašiną... Ventiliatoriai, magnetola, langų pakėlimas veikia, o vat variklio sistemoj įtampos nėra.. Nusistumiam mašiną i visai netyčiom šalia buvusią degalinę ir pradedam ieškot kame bėda. Praardžius vairo kolonėlės plastmases matosi susilydę laidai, pats spynelės korpusas šiltas.. ir nėra kontakto.. nužievinam laidus, trumpinam.. valio.. „degimas“ yra.. bet mašina nesikuria. Iškom „sliekų“ toliau. Po kapotu randam susvilusį laidą ir... išsilydžiusį „bendeksą“- starterio relę. Išlupus ir užizoliavus nereikalingus laidus sukraunam atgal ką buvom praardę ir bandom „užstumt“ mašiną. Tai pavyksta gal iš 3-4 bandymo (ačių lenkams, kurie padėjo stumtelt). Bandom važiuot toliau- traukos nėra, motoras karts nuo karto leidžia keistus garsus, veidrodžiuose kelio nematau... kažkas paliko dūmų uždangą. Bandom gryžt ir ieškot serviso.. Motoservise mus pasiunčia.. 40km atgal.. Nusprendžiam, kad nedavažiuosim ir ieškom priežasties patys.. pasirodo surinkdamas oro filtrą ne iki galo užspaudžiau daviklių jungtį.. Pagaliau motoras veikia keip priklauso... starteris dviejų asilėlių pavidalu irgi (trečias asilėlis sėdi prie pedalų)..
Tesiam kelionę. Pravažiuojam Austriją, įvažiuojam i Italiją ir greitu laiku žavimės kalnų peizažais. Gerokai po pietų atvykstam į varžybų vietą, užsiregistruojam, gaunam maitinimą ir... nespėjam pasišaudyt..
Tesiam kelionę į viešbutį įspūdingu kalnų keliuku. Perkopę aukščiausią kelio tašką 1860m nusileidžiam i viešbutį (apie 1300m virš jūros lygio). Nusiprausę, apsitvarkę, pabendravę su Bulgarais einam ilsėtis..
Varžybos
Tuo pačiu kalnų ožių keliu leidžiamės į varžybų vietą. Spėjam pusvalanduką pasišaudyt ir traukiam į trasą (apie 0,5km į kalną). Grupes ir linijų spalvą žinojom išanksto, tai beliko susipažint su kompanionais.
Trasos nebuvo labai sudėtingos, tik labai daug nepatogių pozų- kamasutra vienu žodžiu. Dauguma taikinių 30-50m atstumu. Įdomu tai, kad taikiniai nudažyti melynai ir „iš akies“ nustatyt atstumą labai sunku. Būdavo, kad ivertini atstumą „iš akies“ , paskui nustatai paralakso pagalba ir puoli vel tikrintis, nes skirtumas atrodo nerealiai didelis.. Reiks ir pas mus pabandyt tokį fintą (HFT jau turėtų pradėt džiūgaut). Buvo ir nusižengimų taisyklems... 52m, arba 15mm taikinys 31m atstumu..
Pirmą ir antrą dieną šaudėsi vidutiniškai,  grupėje buvo anglas senukas ir italas. Kad ir kaip vidutiniškai sekėsi, abi dienas pavyko juos apšaudyt.. Trečia dieną perskirstė grupes ir į kompaniją gavau anglą ir ispaną. Abiejų tiuninginiai šautuviukai, anglas šaude su AirArms TX200, ispanas su HW97. Vienu žodžiu mano PrpSport‘as šalia atrodė labai kukliai. Anglas pradėjo labai įspūdingai, susidarė toks įspūdis, kad mieliausia jam šaudyt priverstines pozicijas. Ispanas šaudė kiek kukliau, bet irgi neblogai. Na o aš.. Net nežinau kas kaltas, bet per pirmus 11 takelių turėjau jau 11 „0“. Labai karšta ir drėgna (ryte lijo lietus ir visur kilo garas), silpna, kojas skauda, pulsas kala, pamačius konkurentus ir jų techniką kažkaip net drebulys krėst pradėjo... o paskui.. Ar tai nusprendžiau, kad užteks ‚mazint‘, ar tiesiog nusprendžiau, kad jau vistiek nėr ką prarast... ir per likusius 15 takelių surinkau 4 „0“.  Panašu, kad tokiu šaudymu morališkai sužlugdžiau ispaną, bo paskutinius 6 takelius jis baigė su 1 tašku. Taip ir baigiau visas tris dienas laimėdamas savo grupelėse.

Na o paskui vakarienė, apdovanojimai... kaip ilgi italiski spageti makaronai, tai lygiai taip italai sugeba ištempt visus renginius. Apdovanojimų ceremonijos sulaukėm tik link vidurnakčio..

Pats varžybų organizavimas sakyčiau gan vidutiniškas, trūko tikslumo ir konkretumo, kad ir su varžybų vietos adresu (del ko ir kilo visi neklandumai keliones pradžioje). Taisyklių ar saugumo reglamentų laikymasis italams antraeilis ar net trečiaeilis dalykas. Buvo net ir incindentas- kažkas persišove pėdą, ar jį peršovė kažkas kitas... net nežinau.. bet buvo peršauta viena koja.. Kaip organizatoriai per brifinga pasakė- nieko rimto, bet incindentas..
Taikiniai išdėstyti gan monotoniškai, dauguma taikinių tolimi (paskutinę dieną 35 takiniai virš 35m, iš jų 12 virš 45m). Šauti horizontaliai buvo galima tik į kelis taikinius, visi kiti aukštyn arba žemyn, kai kurie net labai rimtais kampais. Beveik visi priverstiniai taikiniai buvo šaunami aukštyn. Didžioji dalis taikinių buvo išdėstyti miške, kur visas dienas buvo didesnis ar mažesnis traukimas; bet buvo ir pora laukymių su loteriniu vėju.
Gryžtant namo planavom iš kalnų vėl leistis ožių keliu ir pafilmuot/pafotografuot,  bet visą rytą lijo ir kilo tirštas rūkas (o gal debesys taip žemai (1600m) plaukė), kad nusprendėm nerizikuot ir namo pajudėjom pro kitą kalnų pusę normalesniu keliu.

[MtR]

taikinius reikia dazyt dryziais raudonamelyna... viena spalva liejasi trumparegiams, kita toliaregiams...

[valakas]

Taisyklių ar saugumo reglamentų laikymasis italams antraeilis ar net trečiaeilis dalykas. Buvo net ir incindentas- kažkas persišove pėdą, ar jį peršovė kažkas kitas... net nežinau.. bet buvo peršauta viena koja.. Kaip organizatoriai per brifinga pasakė- nieko rimto, bet incindentas..


o tie "snaiperiai" buvo kaip nors baudziami?

[Lii]

valakas rašė:
Taisyklių ar saugumo reglamentų laikymasis italams antraeilis ar net trečiaeilis dalykas. Buvo net ir incindentas- kažkas persišove pėdą, ar jį peršovė kažkas kitas... net nežinau.. bet buvo peršauta viena koja.. Kaip organizatoriai per brifinga pasakė- nieko rimto, bet incindentas..


o tie "snaiperiai" buvo kaip nors baudziami?

Savaime suprantama... vaiksciojo slubuodamas...

[xatabyc]

tai vis del to sriukes ir dirzai nebuvo draudziami naudoti?

[SergoT]

striukes galima buvo naudoti, dirza ne....bet kas turejo dirzus sekmingai juos naudojo , marsalai net neziurejo i ju puse. klausymas "kodel naudoji dirza" , atsakymas: "o man marsalas leido" ir taip per visas 3 dienas, net per persaudyma uz 2-3 vieta  nugaletojas persaudymo, saudant nuo kelio metu, naudojo dirza, na ir sekmingai laimejo.  As ,rusas ir belgas buvom prieje prie pagrindinio teisejo ir klausem kodel? jis tyliai burbtelejo kad viskas "correct"  ir, kaip sakoma "nogi v ruki", pabego;D

[grandis]

kaip supratau pasaulinės FT taisyklės negalioje,   o tokiu incidentu skust FT organizacijai  negalima, ar čia eilinės mėgėjiško lygio varžybos dideliam darže

[zalias7]

Paprasciausiai viskas galima anglam, kitiems ne....

Rusijos komanda su vengrais surinko vienoda tasku skaiciu, apdovanojima gavo vengrai, kai mes isvaziavom 12 nakties is apdovanojimu, rusai vis dar bande isiaiskint kodel vengrai o ne je ...

[valakas]

pas estus ir arciau ir tvarka kiek supratau daug kartu didesne,o italai tikri snaudaliai(svelniai issireiskus).

[Audrius]

Dėkuj Lii už vaizdingą pasakojimą.  Čia iš serijos- kuo sunkiau tuo geriau.

Italai.. Pica-ne maistas, Fiatas - ne mašina:)
Galima pasidžiaugti, kad pas mus varžybos nors ir ne pasaulinės, bet mūsų organizatoriai ypatingą dėmesį skiria saugumui ir tvarkai.