Elektromagnetinis 'daužiklis'

[Algirdas]

Pradinis bandimas padaryt elektromagnetini duzikli, Nenaudojant jokiu programuojamu mikroschemu.

Elektromagnetas, is Vilmos magnetafono, tik paviniotas storesne viela, Serdies pasvert neturiu kuom :(, Darbine itampa 47V, impulso trukme neaiski, tiek kiek 200 mikrofaradu kondas isikrauna per varza 0-1k, Gaunas trumpas impulsiukukas.
Didysis kondas pasikrauna per 10-20 sek, tiksliai nematavau. Kondo pakrovimui naudojamas impulsinis itampos reguliatorius 12-65V, nes nuolatine itampa kondo nepakrausi.
Berazumio schemoi naudotas IRFZ44 50V tranzas neatlaike 37 voltu bandymu, pramuse atbuline itampa, Dabar apsaugai idejau dioda kaip normaliam solenoide ir naudoju IRFP tipo konda kuris laiko 200V,
"Bandymam naudojamas reduktorius 75bar, su mechaniniu duzikliu darydavo 1,6j 2,50m/s"
Sis kurinelis laiko pastovu 1,60 m/s greiti su JSB exact ~0.457.
Padidinus serdies svori ~2x (pridejus tokai pat antra), buvo pasiektas ,220m/s greitis.
Tokias kalbas kaip liovos vertinu skeptiskai, zinoma surasti jo tinklapiai turi naudingos info, tachiau jie netures naudos zmogui nezinanchiam kas yra elektonika ir elektrotechnika.
O apie formuliu naudojama skaichiuojant - netik nuobodu bet ir sudetinga, paprastesnis visu megstamas klaidu/bandymu metodas :)

[Alpha]

grazu, o kaip padarei dauziklio grazinima po suvio?

[seras]

Gal kam idomu,DROZDO ED diametras 28,2mm      
p.s. Hatsano mech dauziklis d 27mm. vot

[Algirdas]

AlphaGSM rašė:
grazu, o kaip padarei dauziklio grazinima po suvio?

[berazumijus]

genialu viskas kas paprasta :) zinoma procesoriu jokiu naudot nebutina. tik tiek kad servisiniu galimybiu gerokai sumazeja. zadejau is pradziu naudot klasikine muilines blykstes schema. bet kadangi as nesu susipykes su mikrovaldikliu programavimu tai sakau taip bus idomiau. kas del tranzo - na nedet apsauginio diodo gryztamam impulsui - beprotybe :) tas impulsas gali but gerokai didesnes itampos nei pradine. beto irfz44 ne pats geriausias sprendimas. nepamenu bet dabar naudoju kita kazkoki su integruotu tuo apsauginiu diodu. bet reikia naudot tik laukini tranza - jo vidine varza atsidarant gali tesiekt 0.1 omo. o kazka pagal formules skaiciuot ... na as irgi gana skeptiskai ziuriu i tai. coilgunui gal tai ir tinka. o orinukui gi yra net skirtumas kokia klapano konstrukcija.
drozde dauziklis yra gana masyvus ir primena elektromagneta is vilmos. kadangi ten co2 ir energetika nedidele tai kad pramust klapana uztenka ir berods 9v. todel jis gali saudyt serijom, nes nereikia kaupt energijos.
kas del pacio dauziklio grazinimo tai virtuvinem salygom pasizaidziau su irgi elementaria konstrukcija. o ji tokia - vienam rites gale neodyminis magneciukas is garsiakalbio. tiesiog serdis prie jo prilimpa. dar pliusas - serdis buna truputi imagnetinta. kai trenkiasi i klapana bet kuriuo atveju ji atsoka ir vel prilimpa prie to magneciuko. uz ideja is ko nors priklausys :)

[tapkinis]

Neodimio magnetai trapūs - kaži, kiek tarnaus?

[berazumijus]

na kiek as ju turejas tai trapumu nepasizymi. paprasta magneta sudauzysi gerokai paprasciau. is garsiakalbiu kiek as ju prilupes gana drastiskom priemonem. beto atsitrenkus i klapana gryztant udarnikui ne tiek jau daug tos energijos belieka. prie mazesniu galingumu gali net nebeprilipt. del to ir naudojau ne paprasta magneta o neodyma. paprastas nepritrauks paprasciausiai ir udarnikas liks tabaluotis. vietoj serdies meginau biski kita varianta - neodyma ir is galo plienine plokstele. veike visai pamanomai. is pat pradziu buvo mintis apie spyruokle ar kokia gumute, kad grazint ta udarnyka i vieta. bet pagalvojau - taigi bus reikalinga papildoma energija isjudint dar ta spyruokle, kuri is esmes niekam nereikalinga. udarnykas (serdis)gi bet kuriuo atveju atsoka. vadinas ir jei stiprus magnetas, tai ja ir pritrauks. beto gaunasi papildomas imagnetinimas. ir serdis prie tu paciu rites parametru igauna daugiau energijos. vadinas ir visa konstrukcija sumazeja pagal dydi. dar nereikia pamirst magnetiniu lauku poliarizacijos. o tai man buvo sposas kai zaidziaus - udarnykas su visu magnetu kai dejo i priesinga puse nei norejau. pirsta skaudejo visa diena.

[Burbulas]

Dėl magneto Berazumijaus mintis nebloga , pabandysiu įgyvendint... tuo pačiu ir ilgaamžiškumą patikrinsim.
Bet yra vienas "BET". Rusai dabar bandė užfiksuoti kulkos išlėkimo iš vamzdžio momentą ir jis (jų duomenimis) yra tuomet kai mechaninis daužiklis artėja prie kovinio vožtuvo stuktelt jį antrą kartą. Priklausomai nuo pasirinktos komponuotės tas antras smūgis gali būt tiek iki kulką paliks vamzdį tiek ir po to. Salenoido atveju bus antras smūgis ne į vožtuvą, o į magnetą (kuris turi jį sulaikyt) tuo metu, kai kulka dar vamzdyje ... kaip tai įtakos vibracijas/taiklumą dar klausimas. Daystate schemoje inkaras su spyruoklyte (labai silpna), o sumažinimui smūgio (kai inkaras grįžta po smūgio į vožtuvą) įdėtas guminis amortizatorius (guminio vamzdelio gabaliukas). Aš tą gumą patrumpinau ir ant jos galo priklijavau gabaliuką plonos (apie 1,5 - 2mm) medžiagos nuo pelės kilimėlio. Medžiaga tą minkšta panaši į neopreną ir kaip tik sugeria/susilpniną tas vibracijas geriau nei gamyklinis variantas su pakankamai kieta guma. Tik ši schema turi savų minusų - inkaro padėtis ritės atžvilgiu gali kažkiek keistis ne tik nuo to neopreno deformacijų, bet ir pavertus šautuvą žemyn vamzdžiu - inkaras savo svoriu suspaudžia jį laikančią spyruoklę ir į ritę įlenda gyliau

[berazumijus]

na del kulkos islekimo ir antro karto oro padavimo tai galima nusigincyt. kodel nepadavus oro tiek kiek reikia is 1 karto ? o va del inkaro as apie tai ir pagalvojau. gravitacija gi yra. kiek is nuotrauku supratau, kad daisteite tai gana masyvi konstrukcija. ir silpna spyruokle. naturalu kad dar ir greiciai gali rimtai skirtis kokiu kampu sausi. o sprendimas su magneciuku ta tikimybe gerokai sumazina. aisku ji lieka - udarnikas (serdis) svori irgi turi. kaip ta kikimybe dar labiau sumazint ? ogi sukelt itampa ir sumazint udarniko konstrukcija. tuo paciu ir svori. su mechanika manau daugiau vargo nei pajungt prie kompiuterio ir pakoreguot visus parametrus. nereikia nei ka ardyt nei ora nuleidinet nei spyruokle parinkinet.

[Burbulas]

berazumijus rašė:
na del kulkos islekimo ir antro karto oro padavimo tai galima nusigincyt. kodel nepadavus oro tiek kiek reikia is 1 karto ?  

Oro pakanka ir po pirmo karto kai daužiklis smogia per vožtuvą :) Pakartotiniai smūgiai neišvengiami dėl kitų procesų (mechaninio daužiklio schemoje) :) o ne dėl to, kad to oro trūktų išspjauti kulką:lol: dėl ko tu čia žadi ginčytis???

[jonas_m]

tai vat deisteite taip ir padaryta kad atitinkamas solenoidas ir jam normaliai dirbti pritaikyta elektronika o tu nori mazint konstrukcija,pats ka tik rasei kad solenoiduose nieko netuoki o dabar siulai deisteite viska mazin,visa konstrukcija,tai is kur zinai kad sumazinus viska veiks taip pat?.nes as pasidariau viens prie vieno pagal deisteito nusikopijavau solenoida,Burbulas berods rase vielos riteje stori,nieko su tavo schema nesigavo,net nepramuse 4mm diametro voztuvo 95bar slegije,vielos ir daviniojau ir nuviniojau tas pats snipstas manau kad per mazai galingumo tamstos schemoje,po to dariau gal dar 5 ar 6 rites,storinau ploninau serdis maksimum ka isgavau tai 14j,bet laukt kol uzsikraus nusibosdavo minimum 34s.
p.s. mano nuomone tamstai reik keis tabokes rusi pypkeje,neisizeisk bet kurion temon bepaziuresi visur tamstos blevyzgos  ir viska tamsta zinantis,teorijos dachuaaa-praktikos nichuaa

[jonas_m]

Andriau ,pabandyk pasaudyt vertikaliai zemyn po to aukstyn ir vertikaliai per chroniu ir viskas isaiskes.

[sadlave]

Prisiminiau savo ekspermentus su varlemusiu.Tiksliau tai su inkaro grazinimo spiruoklem.
Pradzioj susukau labai silpna spiruokle.Bet po suvio,isimagnetines inkaras,likdavo prilipes prie vostuvo esies.
Kai nusibodo purtyt varliu po kiekvieno suvio (kad atliptu inkaras) supykes idejau gan stipre grazinimo spyruokle.
Rezultatas nustebino.Zinoma nustojo prilipinet inkaras ir kas keisciause,sukilo arkliai
As ne elektrikas,bet manau kad tai paaiskinama tik tuo,kad selenoido galingumas-magnetine jega,kyla ir krinta pagal gan ilga kreive.

Idomu butu paziuret,kaip reguotu mk4 i stipresne grazinimo spiruokle

[liova]

Daystate kondikas 2200uF 63V, schema ji pakrauna iki 70V. Pilnai pakrautas kondikas turi E = 0.5 * C * U^2 energijos, o tai yra 5.39J.
Akumas ten stovi 9.6V 450 mAh. Iskraudinejant ji 1 C (450 mA) srove, per 1.5 s tas akumas teoriskai atiduoda 6.48 J energijos, ko is esmes turetu uztekti kondiko uzkrovimui nuo nulio.

Kolegos, 34s uzkrovimo laikas sakyciau kiek ilgokas
Reikia tobulinti solenoida, derinti impulso trukme ir siekti didesnio naudingumo koeficiento.

[Algirdas]

sadlave rašė:
Idomu butu paziuret,kaip reguotu mk4 i stipresne grazinimo spiruokle

Manau spiruokle neturi itakos arkliu didejimui, tik mazejimui :), grechiausiai tavo inkaras pasislinko per milimetra ar keleta milimetro daliu atgal, o kaip yra zinoma labai didele itaka turi inkaro padetis rites centro atzvilgiu, del to ir isaugo arkliai del geresnio magnetines jegos poveikio i inkara.