Elektromagnetinis 'daužiklis'

[liova]

Evitoj yra po 100 gramu to 0.5mm drato: http://evita.lt/det-16939-varinis-lakuotas-laidas-0.5mm-100g-57m.html
Sito laido skust nereikia lituojant - lakas nuo karscio isgaruoja, gal tik pakaitinti kiek ilgiau reikia.

Noriu atkreipti demesi i viena niuansa - elektromagneto stiprumas priklauso NE nuo i ji paduotos itampos. Elektromagneto stiprumas priklauso nuo per ji tekancios sroves ir nuo viju skaiciaus - kuo daugiau viju ir kuo stipresne srove, tuo stipresnis elektromagnetas bus. Labai ilgas elektromagnetas taip pat nebus stiprus, kuo trumpesnis - tuo stipresnis.

Privyniojus belekiek vielos (daug metru), srove apriboja pacio laido omine varza, todel tenka sukelti itampa, kad tas elektromagnetas ka nors pritrauktu. Toks elektromagnetas gali buti net per letas, nes del didelio induktyvumo, sroves stipris per ji dideja letai (teorija: http://www.su.lt/bylos/fakultetai/gamtos_mokslu/Fizikos_katedra/3elektromagnetine%20indukcija.pdf).

Cia pora online kalkuliatoriu:
http://www.daycounter.com/Calculators/Magnets/Solenoid-Force-Calculator.phtml
http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/magnetic/solenoid.html

Praktine solenoidu teorija:
http://homepages.which.net/~paul.hills/Solenoids/SolenoidsBody.html

[Matikas]

Priklaudo ne nuo kiek privinioji o nuo viju tankio (ju skaiciaus metrui rites ilgio)
L=uu₀n²V
ciq yra rites induktyvuno formule kur n yra viju tankis, V- solenoido turis, u₀ konstanta, o u yra magnetine skarba, kuri parodo kiek magnetinis laukas stipresnis medziagoje nei vakuume (ta prasme jusu serdyje nei vakuume). Dia ir paramagnetikams sitas dydis pastovus priklausomai nuo medziagos, o feromagnetikui (gelezis populiariausaia) ne, nes feromagnetiko magnetine skvarba yra magnetinio lauko funkcija (netiesine!) kol magnitis laukas yra silpnas, magnetine indukcija irgi yra silpna bet pastiprinus lauka nedaug indukcija gali pasikeist palyginus nemazai, o vat kai laukas ir taip stiprus, kad tuo paciu dydziu pasikeistu indukcija magnetini lauka pastiprint reikia dar daugiau. Va cia galit paziureti is grafiko:
nu bet as cia jau nukrypau ne i pacia rite o i serdi bet manau ne be reikalo rasiau

pamirsau parasyti kad sukurtas magnetinio lauko srautas yra LI=uu₀n²VI, kur I- sroves stipris
O cia kolega auksciau rese, kad daug privyniojus soleinoidas gali susilpneti del omines varzos tai as nelabai sutinku. Manau kad tai atsiranda del elektromagnetines indukcijos (kintant srovei kinta magnetinis laukas kuris dar pats sukuria saviindukcijos elektrovara). Saviindukcine EV dideja greiciau nei gelezies magnetine skvarba kai laukas ir taip stiprus.
Galu gale noriu pasakyt kad vielos stori reikia gerai parinkt, nes kuo viela plonesne, tuo didesnis bus viju tankis ir padides induktyvumas, bet tada dides aktyvioji rites varza ir tekes silpnesne srove.

[Alpha]

dabar tik truksta infiormacijos apie pati dauzikli ir jo magnetines savybes. koki pliena rinktis ? kiek isivaizduoju ir terminis rezimas turi but islaikytas,kad nenukentetu magnetizmas.negalima perkaitint tekinant ir vsio takoje.
gal yr expertu?apsviestu liaudi...

[Matikas]

Kaitinant feromagnetika jis praranda savo magnetines savybes. Feromagnetike yra labai mazos imagnetejusios sritys vadinamos domenais bet kai pati medziaga nera magnetiniame lauke, jie orientuoti netvarkingai ir atstojamas pacio feromagnetiko magnetinio lauko stipris lygus 0 bet kai tik atsiranda isorinis magnetinis laukas, tie domenai persiorientuoja pagal magnetinio lauko linijas. Prisiminkim ta grafika, kol laukas nera stiprus tai domenai persiorientuoja "labai noriai" taciau kai laukas tampa pakankamai stiprus, jie jau buna visi orientuoti pagal isorini lauka ir visas atstojamasis laukas (kuri sudaro isorinis ir sukurtas feromatnetiko) dideja tik del isorinio lauko stiprejimo kas ir matosi grafike. Kai medziaga yra karsta, domenai ardosi taciau ji vel atves ir viskas pasidarys tvarkoj. Nebent jus kaitintumet nuolatini magneta, kuriame domenai jau orientuoti. Magnetas praras savo magnetini lauka nes domenai ardysis o kai atves, jie vel bus orientuoti bet kaip ir magnetinio lauko nebebus, taciau jus vel galesit is to pacio gelezies gabalo padaryt nuolatini magneta. Bet jus juk darot serdi ne is magneto todel galit ta pati nors ir islydyt ir vel atvesint, apdirbant tikrai nepraras savo savybiu.
Del pacios gelezies ar plieno tai as abejoju ar cia verta rinktis kokia nors marke, islostumet pacios rites induktyvumui gal koki 1 mikrohenri daugiausiai nors ir tai nemazai, nors nesu isitikines. Bet mano nuomone kuo grynesnis tuo geriau

[berazumijus]

kaip ir padares "lietuviska" varianta galiu drasiai teigt kad kazka patart ka kaip is ko ir ant ko suvyniot reikalas beviltiskas. nebent tai butu masine 1 modelio gamyba. taip ka dar kazka ten skaiciuot beprasmiskas uzsiemimas. lrc matuoklio dar reiktu kuris irgi kainuoja jei jau teoriskai daryt. paprasciausias varaiantas - imi ir privynioji. gal ir ne moksliskai bet praktiskai veikia

[Matikas]

Kad veikia tai neabejoju taciau paskaiciavus, isvedus is formuliu optimalu pvz vielos stori pagal varza ir viju tanki jis tikrai bus toks ir praktikoj.
Jei darysim kaip inzinieriai tai tikrai nesigaus prasciau nei primetus is akies

[berazumijus]

is "akies" kazkaip gaunas geriau. nes niekas dar nera paskaiciaves

[Alpha]

is akies  gerai tik  sunku pataikyt i optimaliausia  suvartojamos sroves ir voztuvui atiduodamos energijos  santyki.Akumuliatoriu nesinori kuprinej nesiotis:lol:

[berazumijus]

na zinoma niekas nedraudzia ir paskaiciuot tik dar reiktu ivertint po ranka pasitaikiusio gelzgalio, is kurio bus padaryta serdis, magnetines savybes, pacio elektromagneto savybes ir dar koki 10 parametru. tai cia skaiciavimai gautusi nebent koki disertacijos darba daryt

[Matikas]

Teorijos as pripyliau nemazai, nors gal ir ne viska parasiau, ta prasme formules ne visas. Liova idejo neblogas skaiciuokles, nereikia ir formuliu nei isvedinet nei ieskot. Taciau butu gerai jei kas pasakytu kiek daugmaz reikia udarniko jegos nuspaust voztuva. Bet butu dar idealiau jei kas zino koki impulsa reikia suteikti i super idealu dar priedo kiek laiko trunka smugis i voztuva (neskaitant laiko kol udarnikas lekia link jo). Po egzaminu galvoju placiau panagrinet sita tema, jei neuzburs manes mikrovaldikliu manija ir jei ju liks dar Lietuvos parduotuvese

[berazumijus]

na as tai dariau taip (jei nesu rases) - itampa pastovi stabilizuota o keiciu paduodamo impulso trukme. keiciama ribose nuo 0 iki 0.5s. kiekvienam pagal skoni. tai jau prisitaikyt gana placiose ribose galima. o ka tikrai esu rases tai geriau imt didesne itampa ir elektromagnetas zymiai sumazeja ir pati konstrukcija. realiai "na ura" susukau ant plastmasinio korpuso kiek tilpo laido ir padaviau 300v - rezultatas visai geras.

[Alpha]

realiai gal kas i QB sugrudo solenoida?
rite jau susukau, galvoju kokio svorio dauzikli daryt ir is kokio atstumo ji smugiuot kad uztektu inercijos isjudint klapana.rites vidu isdroziau 8mm. kaip sakant noreciau pasimokyt is svetimu klaidu:)

berazumijus rašė:
na as tai dariau taip (jei nesu rases) - itampa pastovi stabilizuota o keiciu paduodamo impulso trukme. keiciama ribose nuo 0 iki 0.5s. kiekvienam pagal skoni. tai jau prisitaikyt gana placiose ribose galima. o ka tikrai esu rases tai geriau imt didesne itampa ir elektromagnetas zymiai sumazeja ir pati konstrukcija. realiai "na ura" susukau ant plastmasinio korpuso kiek tilpo laido ir padaviau 300v - rezultatas visai geras.

neapsisiprendziu dar ar jega reguliuot ribojant konderio uzkrovimo itampa ar tranzo atidarymo trukme.tu impulsu darei valdyma mosfetui?
tiesiai per varza is mikroproco ar dar koki draiveri dejai?

[berazumijus]

schema lyg ir buvau imetes. nieko ten paslaptingo. is atmega8 tiesiai i mosfeta valdymas. kadangi naudoju aukstadazni itampos keitikli tai paprasciau gavos reguliuot impulso trukme. o itampa stabilizuota programismai su adc. tiesa adc naudoju ir bateriju pakrovimui matuot tik kolkas tai matos tik prijungus prie kompo.
kist i qb'a kolkas minciu nera. o i crosman 2100 co2 yra. bet kadangi labai jau pas ji vietos nera tai reikia daryt is fotiko blykstes stabilizuota itampos keitikli iki 300v. tokiu atveju stipiria sumazeja elektromagnetas ir gana greitai pasikrauna kondikas.
tiesa laiko nebuvimas tai juodas

[Matikas]

Berazumijau, koki naudoji mosfet? As turiu minti det logini, bet kiek maciau didziausia itampa drain-source yra tik 100V, daugiausiai visu yra 60

[Matikas]

Radau nebloga programa solenoidu skaiciavimams, instaliuot nereikia, tik .exe pasileisti:
http://www.datavoyage.com/coilmaestro/