Elektromagnetinis 'daužiklis'

[berazumijus]

pala pala. biski jonas neteisus esat. nesu niekur mates ir girdejas kad su elektromagnetu stumtu klapana. tokiu atveju aisku ka nieko nesigaus. pas sadlaves varianta irgi yra dauziama isibegejus tam dauzikliui. pas rusus kiek bendravom irgi padaryta taippat. principas yra tas, kad pati elektromagneto serdis turi vietos isibeget. ar tai bus 3mm ar 10 cia jau konstrukcijos reikalas. beto na paprasciausiai tai veikia kad burnos (klaviaturos) neausint.
na su 5.5 kalibru buvo isspausta apie 40j. be jokiu reduktoriu. buvo galima ir daugiau bet jau uzkrovimo laikas butu buves per didelis. solenoido breziniu praktiskai nera. tai individualus reikalas, ka visada ir akcentuoju. jei reiktu padaryt 50 vienetu bam50 ar crosman 2100 aisku tai butu vienodas dalykas. bet dabar vienas vienokia konstrukcija turi kitas kitokia.
beto negalvokit kad va paemiau ir padariau is 1 karto. daystate irgi veikia lygiai tokiu pat principu. ir kas keisciausia juliu ten nera tik 7.
nepainiokit elektromagnetinio voztuvo su dauzikliu.
na ka dar galiu pridurt del pasizaidimo su crosman 2100. pati serdis buvo is pradziu paprastas storas varztas. jo savybiu as nezinau. rite buvo "is akies" pilna privyniota berods 0.7mm vielos. korpusas nuo tokio korekcinio tv droselio. visas plastmasinis. itampa apie 300v. poto meginau dar is anglu parsiusta piestuko storio neodymini magneta. tas buvo zymiai geriau. 95bar pramusdavo abu serdies variantai ir j tikrai ne 7 buvo. del ko 300v ? o del to kad nebuvo vietos ikist dideli solenoida. bam-50 yra zymiai daugiau vietos, todel galima sutaupyt ant itampos. bet vel pasikartosiu, kad efektyviau yra didele itampa. tiesa tokiu atveju schema keicias.
ideja galiu duot - paimi sena vienkartine muiline artimiausioj nuotrauku darykloj ir vietoj lempos ten pajungi solenoida. aisku tai tik pasizaidimui. reikia gi ir itampa stabilizuot norint kad nebutu +- 20m/s skirtumas. na kitaip sakant yra dar ir daugiau "bet".

[jonas_m]

sakau paspaudimu nes padejus ant elektroniniu svarstykliu spaudziant rezika prie tokio svorio atsidaro voztuvas, tad ir sakau kad jums reikia paskaiciuoti kokio reik rites galingumo serdies svorio ir jos greicio ir tarpo iki voztuvo aseles kad atidarytu kovini voztuva,kad solenoidas isvystytu 30 kg smugi,o tai gaunas kad jus padarot spyna be rakto arba atvirksciai. man kilo noras paprasyti tamstos kad tai paskaiciotumet kai paskaiciau jusu zinutes,nes jus tik rasot kad galima padaryti geriau nei Deisteito ,to as ir noriu,nes su elektronika as neprates dirbt,su slapiais pirstais paimu kur nereikia,o jus is nuotrauku pasakot kad galima geriau padaryti
.su pagarba jonas-m
sdlaves sautuvo voztuva pakanka pirciukais patraukti kad atsidarytu,ir jam pakanka vieno kondiko is tavo shemos .tamsta sakai del vieno neapsimoka,reikia didelio uzsakymo,pagaminkite viena iki galo pilnai visa sautuva , ir tikrai atsiras norinciu turet geresni nei Deisteito saunika:)

[Audrius]

turbūt nesusikalbat. Sadlave dėjo elektroniką į bulką padarytą iš paprasčiausio BAMo50. Ten, kaip žinia,  stovi tradicinis vožtuvas su tradicine atidarymo jėga.

[Matikas]

jonas_m rašė:
sakau paspaudimu nes padejus ant elektroniniu svarstykliu spaudziant rezika prie tokio svorio atsidaro voztuvas, tad ir sakau kad jums reikia paskaiciuoti kokio reik rites galingumo serdies svorio ir jos greicio ir tarpo iki voztuvo aseles kad atidarytu kovini voztuva,kad solenoidas isvystytu 30 kg smugi

toki dalyka kaip suskaiciuot as vargau gal 2 menesius ir nieko gero man nesigavo- kiekybines formules neradau ir issivest neisejo. Nera cia taip jau ir lengva. Galiu nebent kokybiskai primest ir tai yra pagrinde ten, kur liova yra imetes nuoroda i praktini solenoidu taikyma.
Kad tai yra imanoma as neabejoju- yra programa coilmaestro, kuria galima paskaiciuot induktyvuma, o sitas dydis manau svarbus yra jegos skaiciavime, bet ne lemiamas. Elektronikos sitame klausime yra 0- reikia giliu fizikos ziniu.

[jonas_m]

as kalbu apie paskutini sadlave sautuva,tas kur buvo bamas ten viduriai is muilines berods ideti,o paskutinio granatsvaidzio as pats asmeniskai vidurius ciupinejau ir maciau kokia schema dejo ir koks voztuvas ir t,t.

[berazumijus]

na bame viskas atrodo veikia. muilines variantas pas mane dar tik galvoj. taip ka ten ne muiline ideta, kaip gali pasirodyt. nezinau apie kokius kas cia kilogramus sneka. bet supaprastinus reikala - ar galima pramust voztuva su plaktuku sverianciu 100gr ? gal kazkam tai neiseina o man iseina. ir be dideliu pastangu. tai dabar pereikim prie logikos - 100gr pramusa klapana kuri teoriskai reiktu pramust su 30kg jega ? truputeli cia prasilenkiama su fizikos desniais.
as nereklamuoju to ka esu padares ir is to komercijos jokios nedarau. schema ir pati sukompiliuotos programos koda duodu nemokamai. aisku be pacios programos teksto.
apie elektromagnetus ismanau ne daugiau nei apie solidworks. bet as nesuprantu esmes apie ka mes cia ? visa tai ir bam'e veikia ir deisteite ir dar neminesiu kur (savininkas pats jei nores atsilieps). kurioj cia vietoj kazkokie antgamtiniai reiskiniai ?
kas del rites ir serdies - paprasciau eksperimentai nei kazkokie skaiciavimai pagal formules. tokia bent jau mano praktika.
paprasciausiai duokit man 10 identisku sautuvu, su 1 pasiknisiu o kiti 9 bus padaryti jau kaip ir serijinej gamyboj, ir visus visko parametrus viesai paskelbsiu. kiek galima kartot kad tai individualus reikalas tas elektromagnetas.

[jonas_m]

jei plaktukas judes letai tai nepramus:) 1 g kulka isauta i svarstykles 230m/s  padaro 4kg smugi slegi svori ar dar kaip pavadint o numesta is rankos tik keliu gramu. tai as ir klausiu ar galima paskaiciuot kokio reiks svorio serdies-udarniko ir kokio galingumo rites,kokio galingumo impulso ritei kad sudaryt toki smugi.jei tavo pagamintas voztuvas pramusa bam voztuva ,butu idomu suzinot kokio jis dydzio ir preliminarius rites bei solenoido imatavimus kad butu galima bent jau uz ko nors uzsikabint pries pradedant nauja bandymu etapa

[berazumijus]

ka as ir norejau pasakyt. kazkokie duomenys ? na is kur man juos zinot jei nezinau net apie ka kalba eina.
variantu yta keletas. galima dauzikli daryt kaip kazkoki isori daikta. tada yra galimybe pasizaist kaip tik nori.
jei vieta jau numatyta - tai tekini vamzdukus palei vamzdzio kur turetu but udarnikas diametra. is galu palieki biski "mesos" o toliau palieki koki 1mm mesos. visa ta konstrukcija nupjauni is abieju galu. sutrumpejo zymiai ? ta sutrumpejima kompesuoji paprastu svirkstu is artimiausios vaistines. o poto lieka privyniot vielos. toj vietoj irgi yra burtu. vieni sako kad geriau dviguba o as sakau ka geriau viengub stora. aisku ne 2mm.
poto bandymai - visa tai padarius pejungi ta dauzikli prie dreles akumo. jei nepramusa vadinas kazkas netaip. ir vel suki galva kas netaip. o veliu ar anksciau bus tas TAIP.
na o poto jau galima ir apie elektronika pagalvot.
ir ka galima konkreciai patart nieko nezinant ?
p.s. as programuotojas-elktronscikas, mechanikoj nelabai ka ismanau. na jei ka reiktu paprasto issitekinciau ir pats jei stakles kas duotu :)

[sadlave]

Varlemusio vostuvas truputi skyresi nuo BAMo.Buvo sumazintas iki minimumo uzdarymo plotas ir istekintas is kapralono.+Berazumiaus pirmos kartos plata.
Taipat buvo idetas reduktorius,nustatytas ant 80 bar.Nes be reduktoriaus,selenoidas nepramusa voztuvo.
Ramente,atvirkstine konstrukcija.Selenoidas groja ,,detonatoriaus'' role.Visas fokusas,uzdaromu pavirsiu skirtume.Todel ir selenoido dydis ir eiga buvo mizerni.
Selenoidas buvo panaudotas is kaskokio dyzpurkstuko,rasto salikelej +antros kartos plata.
Varlius gavos visai padorus pliauskutis.Ramento,taip ir nedavedziau iki proto,teko nutraukt bandymus Nors konstrukcija labai paprasta,bet turi dideli potenciala.

Kaip ir rasiau pirmose sios temos zinutese,rimto Fiziko dalyvavimas sitoj temoi,butu labai pravartus.Nes dabar tai tik ,,mietod naucnava tykanija''

[berazumijus]

ups sio to nezinojau. arba pamirses buvau. bet vistik manau padarius gera dauzikli pramustu ir 200bar. veikia gi visas reikalas coilgun principu. jei nera reduktoriaus galima zaistis ne su dreles akumu o su muilines blykstes schema. tiesa jei prie tos schemos nekist daug nagu, ten siokia tokia itampos stabilizacija yra ir gana originaliai padaryta. isardyta kokios 8 muilines ir isnagrineta kas ten prie ko. beto kas dar toj schemoj yra gero - uzmaitinta tik is 1.5v vienos batareikos. o se tau ir 300v. na krovimo laikas gana didelis. tai galima gana greitai patrumpint. man nykscio storio "ant baikos" padarytas elektromagnetas is 1 karto 95bar pramusdavo pilnai. potencialo tam tikrai yra, bet va kame durnumas - tai vienetiniai egzemplioriai. o laiko bandymam tikrai iseina ne mazai. kaip ir minejau yra siame reikale ir + ir -. didelis + - susitaupo ant mechanikos. kur kas paprasciau kazka padaryt kad uztrumpint 2 laidukus. bet reikia solenoida padaryt. gaila ka salia siauliu niekas nieko nedaro arba as nezinau. nevazinesi gi per visa lietuva kad zaistis. o padaryt, kad pramustu be reduktoriaus 200bar - visai realu. beto pradejau kompleksini taip sakant softa rasyt - windows ir pacio procesoriaus bendravimui. na puse darbo padaryta. pakelkit uodegytes kam to reiktu ? arba niekam nereikia arba nieks uodegyciu neturi :) o daryt kazka vien tam kad daryt na man kazkaip nesistoja. perspektyvu tikrai toj vietoj yra daug. zinoma geram mechanikui paprasciau padaryt klasikini gera nuleistuka ir reduktoriu. bet is kitos puses ar ne papraciau norint pasiekt plato ar kazkoki norima galinguma prijungt sautuva prie kompo ir keliais peles paspaudimais tai turet ? skonio ir noro reikalas ...
su norinciais tuo reikalu uzsiimt as visada uz. tik reikia darbus suderint kad ir per pm.

[liova]

As nematau didelio mechaninio skirtumo tarp ED ir iprasto udarniko, kuri stumia spyruokle. Udarniko pramusimo savybes priklauso nuo jo judesio kiekio:
m * v = F * t.

Jei udarnikas sveria pvz. 50 gramu, tai jis, judedamas pvz. 5 m/s greiciu vienodai gerai pramusines klapana nepriklausomai nuo to,
kas ir per kiek laiko pagreitino ji iki 5 m/s.
Udarniko eiga gali buti ir 5 mm, ir 35 mm - jei kontakto su klapanu metu jis turi 5 m/s greicio, tai pramusimas bus toks pats - nesvarbu, ar tas udarnikas yra plaktukas, igreitintas rankos, ar ji igreitino metaline spyruokle, ar elektromagnetas.

Atitinkamai, issauta kulka turi didesni judesio kieki ir smugio su svarstyklemis metu sukuria didesni jegos impulsa, nei kad paleista is rankos.
Teorija Powerpoint prezentacijoje cia: http://www.emokykla.lt/MO/Fizika/1051.ppt

Kalbant apie elektromagneta galima isivaizduoti, kad tai yra elementarus droselis. Realybeje solenoidas yra kintamo induktyvumo droselis su elektromagnetines energijos nuostoliais, kur dalis elektromagnetines energijos virsta mechanine serdies energija.
Kas vyksta prijungus kondensatoriu prie droselio, galima pasiziureti ir pasimodeliuoti cia:
http://www.walter-fendt.de/ph14e/osccirc.htm

O stai cia netgi yra pavaizduota mechanine LC konturo analogija - visai panasiai, kaip udarnikas ir spyruokle:
http://physics.bu.edu/~duffy/semester2/c19_LC.html

Pasiziurejus i siuos vaizdelius mastantis zmogus turetu suvokti, kad daryti 0.5s trukmes impulsa udarnikui tiesiog nera prasmes.

[carlis]

Pagaliau normalus be blevyzgu atsakymas. Yra zmoniu dar neuzmirsusiu 8-10 klases fizikos.
Respect, liova.

[Matikas]

sita teorija elementari, bet ar sunkesnis udarnikas nepadarys oro nuostolius didesnius?

[Audrius]

Žavesys tame , kad elektra "varomas" daužiklis nesmogia pakartotinų smūgių vožtuvui, kaip tai daro mechaninis daužiklis. Dvigubi-trigubi smūgiai vožtuvui ir daro dideles sąnaudas. Kaip susijusi daužiklio masė ir pakartotiniai smūgiai, tiksliai nepasakysiu. Bet elektrinio varianto atveju, nepriklausomai nuo daužiklio masės, pakartotinio smūgio nėra. Tik dėl to , būdamas mechanikos šalininkas, užsimaniau  į orinuką įvesti elektrą.

[liova]

Kazkaip visiems ED solenoidas uzkliuna.
ED - tai is esmes coilgun'as, kuris issauna udarnika i klapana. Geroji sios minties puse yra ta, kad pasaulyje pilna coilgun'u entuziastu, kurie netgi paraso softa visiems tiems dalykams skaiciuoti:
http://www.gausspistol.com/Simulator.html

Taip pat yra online rites simuliatorius: http://www.coilgun.info/mark2/inductorsim.htm
ir online RLC simuliatorius: http://www.coilgun.info/mark2/rlcsim.htm