Idomus pastebejimas:
HW97 originalus stumoklis sveria 260 g
HW97 islengvintas stumoklis sveria 214 g
AA originalus stumoklis sveria 224 g
Dar galiu "ant pirstu" paaiskinti, kodel lengvinant stumokli ir dedant piktesne spyruokle, mazeja atatranka.
Suvio procesu seka mazdaug tokia:
1. Stumoklis atsikabina nuo nuleistuko mechanizmo. Spyruokle stumia stumokli i prieki, sautuva atgal. Pagal judesio kiekio tvermes desni m1 * v1 {stumoklio} = m2 * v2 {sautuvo} - tai reiskia, kad sautuvas juda tiek kartu leciau, kiek kartu yra sunkesnis uz stumokli. Jei sautuvas 5 kg ir stumoklis 250 g, tai mases (ir greiciai) skiriasi 20 kartu.
2. Eina laikas. Sautuvas juda atgal, stumoklis - pirmyn.
3. Stumoklis spaudzia ora, arteja prie perepusko. Dabar oras veikia kaip spyruokle - jis stumia sautuva i prieki, stumokli - atgal. F1 = F2 (veiksmo ir atoveiksmio jegos lygios, kol kulka stovi vietoje).
Kadangi sios jegos veikia priesinomis judejimui kryptimis - tiek sautuvo, tiek stumoklio greiciai mazeja. Judesio kiekio tvermes desnis galioja ir cia, tik atsiranda trecias demuo - kulka:
m1 * v1 {stumoklio} = m2 * v2 {sautuvo} + m3 * v3 {kulkos}.
[Si lygtis turi buti vektorine, kad atspindetu judesio kiekiu pokycius del oro suspudimo jegu, nes tiek sautuvas, tiek stumoklis jau turi pradinius greicius del spyruokles poveikio.]
4. Stumoklis atsoka nuo "oro pagalves". Auksciau aprasytas procesas pasikartoja, tik su zenkliai mazesne energetika.
5. Kulka kazkur toli vamzdyje, arba jau islekusi. Stumoklis liuobia i cilindro dugna (oro pagalves beveik nera), perduoda savo judesio kieki sautuvui, ir sustoja.
6. Nuo smugio pradeda vibruoti ir zvangeti spyruokle.
7. Spyruokles viju kietine energija paverciama akustinemis bangomis, mechaninemis vibracijomis, siluma. Sautuvas periena i ramybes busena.
Jei nealikytume jo rankomis, jis judetu atgal, turedamas judesio kieki m2 * v2 {sautuvo} = m3 * v3 {kulkos}.
Imant 5 kg sautuva, 0.5 g kulka ir 250 m/s jos greiti, sautuvo judejimo atgal greitis del atoveiksmio i kulka butu apie 0.025 m/s, kas yra 2.5 cm/s. Siuo greiciu judancio 5 kg sautuvo kinetine energija yra apie 0.0016J.
Esminis sautuvo judejimas, kuris ir duoda atatrankos pojuti, vyksta 2 punkte aprasyto proceso metu. Kuo lengvesnis stumoklis - tuo greiciau jis nueina savo kelia. Atitinkamai, sautuvas trumpesni laika ir mazesniu greiciu (dalinai irodyta 1 punkte) juda atgal, todel mazesni kelia. Tai duoda mazesnes atatrankos pojuti.
Situacija ta pati, kaip su PCP udarniu. Sunkus udarnikas su silpna spyruokle tampo visa sautuva, beveik kaip PPP (pvz. - Benjamin Sheridan). Lengvo udarniko su pikta spyruokle beveik nesijaucia (pvz. - Steyr).
P.S. sis isskaidymas i atskirus procesus grynai salyginis, ir nepretenduoja i PPP matematini modeli. Aprasydamas procesu seka viso labo siekiau aiskiai parodyti, kodel atsiranda atatranka, ir kas labiausiai ja itakoja.
P.S.2 Jei turime sautuva, kurio spyruokles vidutine jega yra 50 kg, o stumoklio eiga - 10 cm, tai siam sautuvui uztaisyti atliekame A = 500N * 0.1m = 50J darba.
Kiek man zinoma, sautuvas su panasiais parametrais kulkai atiduoda apie 16J. Tai reiskia, kad like 34J purto sautuva, skleidzia garsa, sildo aplinka. Del saveikos su kulka, sautuvui kinetines energijos beveik netenka, nes jis yra 10 000 kartu uz ja sunkesnis. Atitinkamai, pacio sautuvo kinetine energija po suvio yra 10 000 kartu mazesne uz kulkos kinetine energija: 16J / 0.0016J = 10 000.
Vidurines mokyklos kursas, desimta klase
Nuorodos
Varžybos
